Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Paremkime brolius ir seseris Haityje

Sugriauta Haičio sostinės Port o Prenso Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Per žemės drebėjimą žuvo sostinės arkivyskupas, daug dvasininkų ir seminaristų, sunaikintos bažnytinės institucijos. Žuvusiųjų skaičius gali siekti 200 000 žmonių. Šalyje, turinčioje 9 mln. gyventojų , daugiau kaip 80 proc. tikinčiųjų yra katalikai. Tarptautinė krikščionių bendruomenė, paraginus popiežiui Benediktui XVI, teikia pagalbą nukentėjusiesiems

Visus mus pasiekė žinios apie žemės drebėjimą Haityje, skurdžiausioje Pietų Amerikos valstybėje. Šis galingas žemės drebėjimas tapo nacionaline tautos tragedija, atnešusia gausybę skaudžių padarinių – sugriauta daugybė pastatų, žuvo tūkstančiai žmonių, tūkstančiai sužeistųjų, kurie liko be pastogės, maisto, vandens, medikamentų, slaugos ir medicininės pagalbos. Nusiaubtam regionui iškyla ligų proveržio grėsmė, nes daugelis žuvusiųjų dar neatrasti. Kylanti įtampa tarp gyventojų, kurių daugumą skaudžiai palietė skurdas, gali prasiveržti smurto proveržiu.

Benedikto XVI vizitas į Romos sinagogą

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus sutikimas Romos sinagogoje

Praeities užgydymo ženklai

Aplankydamas Romos sinagogą popiežius Benediktas XVI dar kartą patvirtino Katalikų Bažnyčios nusistatymą tęsti dialogą su žydais. Sausio 17 dienos vizitas buvo surengtas Maldų už krikščionių vienybę savaitės išvakarėse, kada Italijoje tradiciškai susitelkiama ir į katalikų ir judėjų tarpreliginius santykius. Šiuo metu šalyje gyvena apie 35 tūkstančius žydų, iš kurių 15 tūkstančių gyvena Romoje.

Būti patikimais liudytojais

Sausio 18–25 dienomis – Maldų už krikščionių vienybę savaitė

Mindaugas BUIKA

Prisikėlęs Jėzus su mokiniais kelyje į Emausą Piešinys iš žurnalo „Stella Maris“

Bažnyčiai patikėta misija

Šiuo metu celebruojamos Maldų už krikščionių vienybę savaitės biblijinė tema yra „Esate šių dalykų liudytojai“ (Lk 24, 48). Šiuos žodžius ir pažadą atsiųsti Šventąją Dvasią Kristus pasakė mokiniams prieš žengdamas į dangų, kad juos sustiprintų Gerosios Naujienos skelbimo kelyje. Šią temą šiemetinei ekumeninei savaitei patvirtino Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir Pasaulio Bažnyčių taryba, pažymėdamos pirmosios Pasaulio misijų konferencijos 100-ąsias metines. Konferencijos, 1910 metais vykusios Škotijos sostinėje Edinburge, jubiliejus šiais metais čia bus paminėtas ekumeniniu susitikimu, kurio tema „Kristaus liudijimas šiandienai“.

Abejojantiems pataria nepradėti

Krekenavos klebonas ir dekanas kan. Petras Budriūnas Autoriaus nuotrauka

Sausio 23-ąją Krekenavos klebonas ir dekanas kanauninkas Petras BUDRIŪNAS švenčia gyvenimo 75 metų jubiliejų, o balandžio 14-ąją jis pažymės 45 metų sukaktį, kai buvo įšventintas į kunigus. Su kanauninku kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Mielas dekane, trumpam sugrįžkite į vaikystės dienas. Kokios jos buvo? Kuo atmintin įsirėžė gimtieji namai, ar jie tebestovi?

Darbais pelnyta parapijiečių pagarba

Vitalijus STANIULIS

Šilalės rajono savivaldybės nominuotas Tenenių Šv. Barboros parapijos klebonas kun. Mykolas Petrauskas savo didžiulės asmeninės bibliotekos lentyną papuoš „Pagarbos lašu“

2002-ųjų metų rudenį, kai Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kunigas Mykolas Petrauskas buvo paskirtas Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonu, aptarnaujant ir nuolatinio kunigo neturinčias Didkiemio šv. Angelų sargų ir Tenenių šv. Barboros parapijas, pajūriškiai stebėdamiesi svarstė, ar vienas kunigas pajėgs aptarnauti tris parapijas – juk Didkiemio ir Tenenių parapijos yra gana toli nuo Pajūrio. Į tokias abejones pajūriškis klebonas kunigas M. Petrauskas atsakė labai paprastai: „Ne aš vienas, o mes visi drauge viską įveiksime, viską padarysime, jeigu jūs tik man padėsite“.

Kauno valstybinis choras pagerbė Laisvės gynėjus

Rimantas KLEVEČKA

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje gieda Kauno valstybinis choras. Diriguoja prof. Petras Bingelis

Laisvės gynėjų dienos vakarą Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje susirinko kauniečiai pagerbti žuvusių už Lietuvos laisvę, susikaupti maldai už juos.

Kauno valstybinis choras – garsiausias miesto muzikinis kolektyvas – savo daina ir giesme patvirtino tautos laisvės troškimą nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės žingsnių: atkuriant valstybingumą 1990 m. kovo 11-ąją, jį ginant kruvinąjį 1991-ųjų sausį.

Buvusio VSD pareigūno Dano Arlausko versija

Buvęs VSD pareigūnas Danas Arlauskas Autoriaus nuotrauka

Danas Arlauskas šiandien vadovauja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai. Tiesa, prieš dvidešimt metų, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis iš KGB struktūrų perėjo į Lietuvos valstybės saugumo departamentą (VSD) ir keletą metų ten užėmė itin svarbias pareigas. Buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas sutiko atsakyti į mūsų klausimus. Su buvusiu aukšto rango VSD darbuotoju Danu Arlausku kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvi, nepalik Lietuvos!

Po šią savaitę įvykusio prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės narių susitikimo šalies vadovė į klausimą, ar dabartinės sudėties Vyriausybė išliks, atsakyti negalėjo. Ji sakė: „Čia tik ponas Dievas žino, kaip galima kalbėti apie būsimą arba esamą (Vyriausybę) ir kiek jinai gyvuos. Man reikia Vyriausybės, kuri galvotų apie šalį, kuri darytų tai, ką privalo daryti šitoje situacijoje, ir atsakingai siektų rezultatų – tai yra dirbtų ir mažiau šnekėtų. To ir prašau, ir reikalauju“. D. Grybauskaitė pridūrė, kad už jos iškeltų prioritetų įgyvendinimą atsakys premjeras Andrius Kubilius, o kaip tai padarys, ministras pirmininkas pats turės spręsti.

Penktadienis. Bet ne tryliktoji

Povilas Strapšys

Skubančioje šių laikų kasdienybėje internetas tapo nepakeičiamu pagalbininku, padedančiu susiorientuoti milžiniškuose informacijos srautuose. Strimgalviais keičiantis ir atsinaujinant informacijai, tik virtuali realybė padeda nuolat jausti naujienų pulsą. Ką rašo ir kuo džiugina skaitytojus lietuviškų interneto portalų lyderis?

Šalia pramogų ir paskalų visada galima atrasti ir rimtų pasiskaitymų. Štai pačiame naujienų portalo viršuje, kas laikraštyje būtų pirmasis jo puslapis, berniokiškos išvaizdos filosofė su neslepiamu pasimėgavimu triuškina „šliužus“. Kas tie bjaurūs gyvūnai? Ogi tie, kurie nesutinka su jos ir negausaus jos gerbėjų būrelio mintimis. Idėjomis tą pasibjaurėtiną anarchistinių minčių kratinį pavadinti būtų sunku. Bet puolami tie, kuriems autorė su savo minties broliais iš „Naujosios kairės“ jaučia ypatingą neapykantą. Užsipultas ne tik garbus kunigas, išdrįsęs Sausio 13-ąją Seime prisiminti, kad labiausiai dabar yra griaunama šeimos institucija. Puolamas ir liberalus publicistas, ką tik nedviprasmiškai pareiškęs, kad Lietuvoje viešosios diskusijos monopolį ir nenuginčijamą teisę į teisuolių vardą bando užgrobti nedidelė agresyvi ir įtartinai vertybiškai orientuota akademinio jaunimėlio grupuotė, kurios dauguma susijusi su ta pačia liūdnai pagarsėjusia Naująja kaire. Ir bėda ne tai, kad mūsų jaunimėlis prisigraibstė XX a. septintojo dešimtmečio anarchistinių šūkių. Vakaruose tos idėjos jau palengva nueina į užribį ar tampa pavienių egocentriškų keistuolių manijomis. O ir tuometinių studentų ar hipių lyderiai šiandien yra respektabilūs biznieriai. Blogiausia tai, kad mūsų naujai iškepti intelektualai nesugeba diskutuoti su savo oponentais, netgi jei tai būtų jų mokytojai. Plačiai nuskambėjo istorija, kai ta pati filosofė, prof. A.Šliogerio privačiame (!) pokalbyje ironiškai patraukta per dantį, sukėlė didžiulį klyksmą ir parašė skundą VU vadovybei, reikalaudama jį nubausti.

Pašaukimas laisvei

Laisvę galime apibūdinti, kaip galimybę ir atsakomybę kiekvienam asmeniui daryti tam tikrus veiksmus, nuo kurių priklauso ne tik dabartinio gyvenimo prasmingumas, bet ir jo galutinė lemtis. Ne veltui sakoma: „Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi“.

Apaštalas Paulius laisvę iškelia į aukštumas ir tuoj pat įspėja, kaip reikia ja naudotis: „Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti“ (Gal 5, 13). Be abejo, didžioji mūsų pašaukimo laisvė yra Kristus, kuris dėl mūsų išganymo savanoriškai „apkarpė“ savo karališkosios laisvės sparnus ir tapo klusniausiu Tarnu. Vien racionaliu protu vertinant, atrodo, kad Jėzus suklydo, nes prarado paskutinę laisvės galimybę – išvengti gyvybės bei gyvenimo praradimo, kurie Aukščiausiajam yra esmingiausi dalykai.