Tradiciniai Rarotų giedojimai
Kun. Saulius Stumbra
|
Klaipėdos etnokultūros centre
giedojo Vilniaus Arkikatedros
Bazilikos liaudies giesmių ansamblis
(vadovė Janina Bukantaitė)
|
|
Renginio dalyviai
|
Gruodžio 5-ąją Klaipėdos etnokultūros centre rinkosi miestelėnai ir svečiai prisiminti ar vėl iš naujo pažinti rarotinius giedojimus. Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė džiaugėsi, jog šis renginių ciklas leis giliau pažinti katalikiškąją liaudies tradiciją. Renginyje dalyvavęs šių eilučių autorius pristatė Rarotų istorinę kilmę, tradicijas ir liturgiją, apžvelgė Marijos valandų (gadzinkų) kelią į Lietuvą ir senąsias giedojimo tradicijas. Marijos valandos nebuvo tik bažnytinis giedojimas jos buvo giedamos ir Advento vakarais namuose, šeimai susėdus prie stalo ar dirbant įvairius darbus. Kunigas apgailestavo, jog ši graži liaudiškojo pamaldumo tradicija, deja, liko tik bažnyčiose, o namuose mažai praktikuojama. Beje, kaimyninėje Lenkijoje Marijos valandų ir Rarotų tradicijos iki šios dienos išlikusios gyvos, o tai gali būti sektinas pavyzdys ir mums sugrąžinti į šeimas bendros maldos tradiciją, kuri buvo tokia gyva iki sovietmečio. Buvo pristatyti svečiai Vilniaus Arkikatedros Bazilikos liaudies giesmių ansamblį (vadovė Janina Bukantaitė). Šis kolektyvas kiekvieną Advento sekmadienio rytą Bazilikoje liaudiškai gieda Marijos valandas. Džiugu, jog tą vakarą žiūrovų nebuvo, nes gausiai susirinkę žmonės giedojo kartu su ansambliu. Melodijos autentiškos jas ekspedicijų metu surinko prof. hab. dr. A. Motuzas, dauguma melodijų užrašyta Žemaitijoje. Įdomu, jog šiandien bažnyčiose dažniausia girdime Juozo Naujalio aranžuotas melodijas, kurios visada skambėjo tik bažnyčioje, o namuose buvo giedama savo susikurtomis melodijomis, artimomis krašto dainai. Baigus giedoti Marijos valandas ansambliečiai sugiedojo dar keletą autentiškų Advento giesmių.
Kaip senais vakarais, pabėgę nuo darbų ir miesto šurmulio viltingai, tradiciškai ir su malda praleidome adventinio šeštadienio vakarą. Tradicija tai lobis, kurį perduodame iš kartos į kartą ne tik žodžiu, bet ir gyvenimu. Nuostabu, jog bandome gaivinti ir vėl iš naujo pažinti tas tradicijas, kurios šimtus metų būrė draugėn mūsų protėvius.
© 2010 XXI amžius
|