2010 m. sausio 22 d.
Nr. 6
(1791)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tradiciniai Rarotų giedojimai

Kun. Saulius Stumbra

Klaipėdos etnokultūros centre
giedojo Vilniaus Arkikatedros
Bazilikos liaudies giesmių ansamblis
(vadovė Janina Bukantaitė)

Renginio dalyviai

Gruodžio 5-ąją Klaipėdos etnokultūros centre rinkosi miestelėnai ir svečiai prisiminti ar vėl iš naujo pažinti rarotinius giedojimus. Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė džiaugėsi, jog šis renginių ciklas leis giliau pažinti katalikiškąją liaudies tradiciją. Renginyje dalyvavęs šių eilučių autorius pristatė Rarotų istorinę kilmę, tradicijas ir liturgiją, apžvelgė Marijos valandų („gadzinkų“) kelią į Lietuvą ir senąsias giedojimo tradicijas. Marijos valandos nebuvo tik bažnytinis giedojimas – jos buvo giedamos ir Advento vakarais namuose, šeimai susėdus prie stalo ar dirbant įvairius darbus. Kunigas apgailestavo, jog ši graži liaudiškojo pamaldumo tradicija, deja, liko tik bažnyčiose, o namuose mažai praktikuojama. Beje, kaimyninėje Lenkijoje Marijos valandų ir Rarotų tradicijos iki šios dienos išlikusios gyvos, o tai gali būti sektinas pavyzdys ir mums sugrąžinti į šeimas bendros maldos tradiciją, kuri buvo tokia gyva iki sovietmečio. Buvo pristatyti svečiai – Vilniaus Arkikatedros Bazilikos liaudies giesmių ansamblį (vadovė Janina Bukantaitė). Šis kolektyvas kiekvieną Advento sekmadienio rytą Bazilikoje liaudiškai gieda Marijos valandas. Džiugu, jog tą vakarą žiūrovų nebuvo, nes gausiai susirinkę žmonės giedojo kartu su ansambliu. Melodijos autentiškos – jas ekspedicijų metu surinko prof. hab. dr. A. Motuzas, dauguma melodijų užrašyta Žemaitijoje. Įdomu, jog šiandien bažnyčiose dažniausia girdime Juozo Naujalio aranžuotas melodijas, kurios visada skambėjo tik bažnyčioje, o namuose buvo giedama savo susikurtomis melodijomis, artimomis krašto dainai. Baigus giedoti Marijos valandas ansambliečiai sugiedojo dar keletą autentiškų Advento giesmių.

Kaip senais vakarais, pabėgę nuo darbų ir miesto šurmulio viltingai, tradiciškai ir su malda praleidome adventinio šeštadienio vakarą. Tradicija – tai lobis, kurį perduodame iš kartos į kartą ne tik žodžiu, bet ir gyvenimu. Nuostabu, jog bandome gaivinti ir vėl iš naujo pažinti tas tradicijas, kurios  šimtus metų būrė draugėn mūsų protėvius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija