|
Nelengvas kelias į Vasario 16-ąją
Juozas Bajorinas
Atsibus tėvynės sūnūs,
Didžią praeitį atminę;
Pagimdys vargai galiūnus,
Ugnimi uždegs krūtinę!
Taip poetas Maironis drąsino lietuvių tautą vargai gimdė galiūnus, o kova grūdino juos. 1918 metų vasario 16-osios aktu paskelbtą nepriklausomybę ir laisvę reikėjo apginti. Lietuvių tautos sūnūs su dideliu pasiryžimu savanoriais stojo ginti Laisvę ir Nepriklausomybę. Vyko kautynės su bolševikais, su bermontininkais, su lenkais.
Lietuviai nugalėjo.
Iš kovos lauko vieni sveiki sugrįžo,
kitiems rankas pašovė,
tretiems ant lygaus lauko
mediniai kryžiai stovi!
Ir nors 1920 metų rudenį lenkai pagrobė Vilnių, nors Vakarų kaimynystėje į valdžią atėjo Adolfas Hitleris, gimė tretysis Reichas, o vokiečiai užėmė Klaipėdos kraštą, Lietuva neišsigando didžiosios kaimynės grasinimų, ir 1935 metų pavasarį V. Mykolaičio-Putino lūpomis taip vokiečiams atsakė:
Naujų laikų pažadintas lietuvis
Jūsų nepabūgs ir nesitrauks iš tako.
Pakėlęs dešinę į aukštą dangų,
Prisiekdamas Dievu, jis taip jiems sako:
Jūsų apšmeižtą, apspardytą Lietuvą
Savoj globoj kaip motiną laikau
Ir ginsiu ją nuo užgrobiko rankos,
Kol plaks širdis taip man padėk, dangau!
1940 m. birželio 15 dieną sovietai okupavo Lietuvą. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona suprato lietuvių tautos tragediją, orientavo bent simboliškai pasipriešinti bolševikams ir visiems atsitraukti.
Poetas B. Brazdžionis savo širdies skausmu kreipiasi į tautą:
Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
ir blaškomą, it rudenio lapus:
į naują vieškelį, į naują buitį,
kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
1941 metų birželio 22 dieną įvyksta lietuvių tautos sukilimas. Lietuva sūnų krauju iškovojo nepriklausomybę, bet trumpam. Raudoną okupantą pakeitė rudasis okupantas.
1945 m. gegužės 8 d. karas baigtas, bet Lietuvoje karas po karo. Lietuvių tauta, rusų terorizuojama ir naikinama, dainuoja:
Palinko liepa šalia kelio,
Pravirko motina sena!
Sūneli, tėvynė tave šaukia
Ir vėl bus laisva Lietuva!
Iš Sibiro tremtiniai, politiniai kaliniai savo laiškuose rašė:
Aš eičiau per kapus, per gruodą,
Aš eičiau kojom kruvinom,
Gimtosios žemės apkabinti
Ties Nemuno melsvom bangom!
Lietuvių tautą naikino vokiečiai, naikino rusai, naikino lenkai. Lietuvius šaudė savi ir svetimi, tačiau tauta, iškentusi visas kančias, šiandien yra gyva ir nepriklausoma.
Vasario 16-osios šventė labai brangi mūsų ir mūsų tėvų kartoms. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvo nepaprastai drąsus žygis, kuriuo Lietuvos taryba išreiškė savo tautos valią ir siekimus pačiomis sunkiausiomis valandomis. Lietuvos tarybos nariai rizikavo savo asmens laisve vardan tautos laisvės tai buvo didvyriškas žygis, įkvėptas tauraus idealizmo, didžios savo tautos meilės ir gilaus tikėjimo jos laisva ateitimi.
Šiemet švenčiame 92-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Švęsdami tautines šventes skiepykime jaunimui tėvynės meilę, ugdykime pagarbą ir pasididžiavimą. Ugnimi uždekime krūtinę, kad auganti karta neužmirštų tų tautos galiūnų, kurie apgynė lietuvių tautą nuo sunaikinimo.
© 2010 XXI amžius
|