Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atsinaujinimo diena

„Gyvųjų akmenų“ šlovintojai

Sausio 31 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje, vyko Kunigų metams skirta Atsinaujinimo diena „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė“ (1 Pt 2, 9). Į tradicinį katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ renginį gausiai susirinko skirtingo amžiaus tikinčiųjų (buvo daug jaunimo, vaikų) iš visos Lietuvos.

Po valandą trukusio šlovinimo ir jį užbaigusios maldos konferencijoje „Ar tik vyrai kunigai?!“ pranešimą perskaitė kun. dr. Kęstutis Kėvalas. Kun. K. Kėvalas priminė, jog Naujajame Testamente visi pakrikštytieji ir aukojantys Dievui vadinami kunigiškąja tauta. Buvo paminėtas Šventraštyje užrašytas įvykis ( Lk 23, 45; Mt 27, 51), kai po Jėzaus mirties šventyklos uždanga, skyrusi paprastus žmones ir kunigus, plyšo pusiau: jie tada susivienijo su Kristumi – kunigiškuoju Dievu. Nuo tol auka Dievui buvo jau ne gyvūnai, žmonės ar žemės gėrybės. „Jėzus parodo, kad tu gali save dovanoti kitiems žmonėms – dovanoti jiems savo dėmesį, kūrybiškumą, pagaliau gerą nuotaiką, – kalbėjo prelegentas. – Jėzus tapo dovana, ir mes ja turime tapti.“ Pabrėžęs, jog dovanoti save reiškia save prarasti, bet tik prarandant save galima save atrasti, – sakė kun. K. Kėvalas, ir pasidalijo asmeniška patirtimi apie norą tapti kunigu. Jis tikino, kad sunkiausia apsispręsti – paklusti pašaukimo jėgai, tačiau kai apsisprendi – atiduodi savo gyvenimą Dievui, tada tikrai prasideda „siurprizo“ gyvenimas. Tai galioja ne tik kunigams. „Visi esame pašaukti paties dieviškumo. Nesusireikšminkime, kad esame kunigai. Dievas jus taip įsimylėjo, kad pašaukė gyventi“, – kreipdamasis ir į kunigus, ir į pasauliečius, ir į kitokio pašaukimo atstovus auditorijoje sakė prelegentas. Aptaręs svarbiausius tarnaujančiosios kunigystės aspektus – savęs aukojimą kitiems, tarnystę gyvenimo prasmei ir vilčiai, jis ragino nepasiduoti pesimizmui.

Po pranešimo kun. K. Kėvalas paėmė į rankas akordeoną ir kartu su muzikinės grupės „Sacerdos“ nariais kunigais, grojančiais gitaromis, elektriniais vargonėliais ir būgnais, atliko, kaip pats sakė, meditacines improvizacijas. Skambėjo giesmės: „Nebijok – Dievas su tavimi“, „Mano siela šlovina Viešpatį“, „Jei savo gyvenime ieškai prasmės“, „Tu – viltis“ ir kt.

Antrojoje Atsinaujinimo dienos konferencijoje pranešimą „Auka kaip savęs dovanojimas“ skaitė ses. Benedikta Rollin RA. Ji pabrėžė, kad auka nebūtinai turi būti siejama tik su kančia, sunkumais, nemalonumais: „Auka – nebūtinai sunkenybė. Auka – tai viskas, kas skirta Dievui. Tai viskas, ką darai švento“. Prelegentė nagrinėjo Izraelio tautos išėjimo istorijos momentą, nulėmusį naująjį aukos supratimą, būtent Sinajaus kalno įvykį, kai izraelitai, išlaisvinti iš vergijos – taigi ir mirties, tampa laisva, tarnaujančia Dievui ir Jį garbinančia tauta. „Taigi izraelitai ir mes esame kviečiami pamatyti, ką Dievas padarė dėl mūsų. Mūsų auka – dėkojimas Jam už tai. Tai – naujas priklausomybės pasirinkimas: Dievas siūlo tapti kunigiškąja tauta, pašaukta garbinti Jį, Jam priklausyti ir Jį garsinti. Taigi pirmasis buvusių vergų veiksmas buvo aukojimas“, – aiškino ses. Benedikta. Teigdama, jog auka be širdies ir klusnumo Dievui neturi prasmės, prelegentė priminė pranašo Natano žodžius karaliui Sauliui: „Klusnumas viršesnis už visas kitas aukas.“

Ji patarė kiekvieną dieną pradėti klausiant savęs: „Ką šiandien dėkinga širdimi Dievui galiu Jam paaukoti?“ Mat galima paaukoti tik tai, už ką esi dėkingas: už savo rankas, kojas, sveikatą, lytiškumą, protą, sielos galias, valgį – „už viską, kas šventa ir gražu“. Sesuo neigė kančią kaip auką: „Auka nėra tai, kas kančia, – ką aukojame Jam sukandę dantis, manydami, kad Jam tai patinka.“ Skaitydama savo mėgstamą šv. Ignaco maldelę „Imk ir priimk“ ji kvietė nuoširdžiai priimti sunkumus – ne kaip auką Dievui pamirštant meilę sau, o kaip trampliną būti arčiau Jo – kaip kelią į laimę, kad nors truputį išmoktume nuolankumo ir būtume džiaugsmingi.

Po pertraukos Atsinaujinimo dienos dalyviai rinkosi į darbo grupes. Grupei „Pašaukti tarnauti mažutėliams“ vadovavo Lina ir Artūras Šulcai, Aleksoto parapijos dienos centro vadovai. Jie pasakojo, kaip Dievas per kitus žmones atvėrė jų pašaukimą tarnauti socialiai nuskriaustiems vaikams, kaip Jis stebuklingai padeda vykdyti šią misiją. Grupėje „Kaip atlikti gerą išpažintį“ tėvas Severinas Holocher OFM mokė pateikdamas įvairių pavyzdžių ir pabrėždamas, jog kunigo paskirta maldelė – tik kelias į tikrąją atgailą. Grupėje „Kodėl aš noriu būti kunigu?“ Kauno kunigų seminarijos klierikai jaunimui pasakojo, kaip Dievas veikia kviesdamas juos tapti kunigais. „Kaip gyvena kunigas?“ – į šį klausimą grupėje vaikams žaidimo forma atsakė kun. Mindaugas Malinauskas SJ su pagalbininkais paaugliais. Grupei vyrams „Celibatas?!“ vadovavo kun. K. Kėvalas, užtarimo maldai salėje vadovavo „Gyvieji akmenys“ ir Vidiniam išgydymui tarnaujanti komanda.

Atsinaujinimo diena baigėsi Eucharistijos šventimu. Jam vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas priminė šventojo Arso klebono teiginį, jog kunigystė – Jėzaus Širdies meilė. Popiežiaus Benedikto XVI žodžiais, tai neišmatuojama dovana ne tik Bažnyčiai, bet ir visai žmonijai. Dalydamasis savo viešnagės JAV įspūdžiais, jis pasakojo, kad ten griaunamos gražios bažnyčios būsimiems komerciniams statiniams. Arkivyskupas tai pavadino dvasinio gyvenimo erozija ir sakė, kad „nereikia nė išorės priešo“. Tokia erozija ištinkanti, kai trūksta kunigų arba kai jie nukrypsta nuo savo pašaukimo. Arkiv. S. Tamkevičius su dėkingumu vardijo gyvenime sutiktus kunigus idealistus, kurie jam padėjo surasti kunigo pašaukimą, o paskui – išvengti paklydimų. Tai stiprios dvasios kunigai Antanas Skeltys SDB, Jonas Maksvytis ir kiti – nė vienas jų neaptemdė kunigo idealo. Arkivyskupas tvirtino, kad laikantis celibato svarbu turėti gerą kunigų šeimą ir kad kunigui netrūktų pasauliečių palaikymo. S. Tamkevičius kvietė nuolat melstis už visus arba konkretų kunigą, kad kunigai „būtų geri, šventi, visada stovėtų savo kunigystės aukštumoje ir neišduotų Kristaus idealo“. Mišių pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius palaimino visus Atsinaujinimo dienos dalyvius.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
Artūro ŠULCO nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“