|
Viską lemiantis pasitikėjimas
Ateinanti savaitė bus paženklinta neeilinėmis dienomis. Labai gerai, kad šv. Valentino dienos pernelyg pasaulietiškam ūžavimui yra alternatyva jau ketvirtą kartą Kauno arkivyskupijos jaunimo centras su kitomis savo arkivyskupijos institucijomis vasario 14 dieną organizuoja šv. Valentino dienos minėjimą KITAIP, kurio metu įvairiomis meno formomis bus bylojama apie tikrąsias vertybes, atsiduodančią ir dovanojančią Meilę...
O vasario 16-ąją švęsime mūsų Valstybės atkūrimo dieną. Nors šįmet ji sutampa su Užgavėnėmis, tačiau blynų valgymas nenustelbs mūsų Nepriklausomybės šventės šventimo. Priešingai, Užgavėnių tradicijos gražiai įsikomponuos į Vasario 16-osios šventimą, nes tik gyvendami laisvoje Tėvynėje galime puoselėti visas krikščioniškas, tautiškas tradicijas bei papročius, kurie yra mūsų dvasinės gerovės pamatai. Todėl tądien eisime į Dievo šventoves ir vieninga malda dėkosime Aukščiausiajam už mums dovanotus dvidešimt laisvės metų. Nepaisant dabartinių sunkumų, suklupsime prieš Viešpatį ir pasimelsime: Didis Dieve, iš širdies Tau tariu ačiū už tai, ką dabar galiu Tave laisvai pažinti ir Tave darbais mylėti. Mylėdamas Tave myliu ir savo Tėvynę bei jos žmones. Meilė Tau ir gimtinei didžiausia vertybė, kuriai lietuvių širdyse pražysti trukdė dar neseniai žmonių prigimtines teises trypusi sovietinė okupacija. Viešpatie, laimink Lietuvą ir tėvynainius, kad dėl pasišventusiųjų triūso ir aukų visi būtume verti tolimesnės Tavo palaimos ir Švč. M. Marijos globos.
Vasario 17 dieną prasidės Gavėnia. Bažnyčia ir vėl mums motiniška ranka parodys Golgotą ir sakys: Jūs, Jo sekėjai, matykite ne tik kryžių ir Dievo Avinėlio kraują, naikinantį jūsų kaltes, bet mokykitės taip žvelgti į Jėzų, kad tikėjimo šviesoje išvystumėte Jį, esantį šlovėje. Kristus jums primins, jog kaip Jis turėjo viską iškęsti ir žengti į savo garbę (Lk 24, 26), taip ir jums (pakeliui į dangiškosios Jeruzalės namus) neišvengiamai reikia atlaikyti išmėginimus. Būkite drąsūs, jei vis labiau pasitikėsite Dievo Apvaizda, jie tikrai neviršys jūsų jėgų (1 Kor 10, 13).
Neklausk savęs, ko reikia pasauliui. Klausk savęs, kas atgaivina tave, ir daryk tai, nes pasauliui reikia atgijusių žmonių, taip kartą sakė rašytojo Gilo Bailieso dvasinis globėjas. Vis dėlto jei užuot klausę savęs, pirmiausiai klaustume Dievo, šis sakinys įgytų svaresnę prasmę. Kaip dar gerai nemokantis vaikščioti vaikutis įsitveria į tėčio ranką ir aklai pasitiki juo, taip ir mes esame pašaukti pasitikėti savo Viešpačiu Atpirkėju, kuris užuot atsakymų ieškojęs vien savyje, visose gyvenimo situacijose klausiančiu maldos žvilgsniu žvelgė į Tėvą ir darė tai, kas pirmiausia atgaivindavo ne Jo paties, bet Tėvo Širdį.
Tiktai vis augantis mūsų tikėjimas bei pasitikėjimas Dievu ir visiškas atsidavimas padės mums įveikti visas krizes ir užtikrins mums tokią pagalbą, jog galėsime sakyti: Viešpats tikrai mus globoja ir todėl Jis yra mūsų dabarties bei ateities tvirčiausias ir nieku kitu nepakeičiamas garantas.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2010 XXI amžius
|