| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pasaulio lietuvius vienys piliakalnių laužai Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Vieną vasario savaitgalį Vilniuje, Karininkų ramovėje, po trejų metų pertraukos į savo penktąjį suvažiavimą iš visos šalies susirinkę Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) atstovai svarstė ne tik šiai organizacijai, bet ir visai Lietuvai opius klausimus, dalijosi mintimis apie sudėtingą padėtį ne tik socialinėje, bet ir kultūros, švietimo srityse. Globalėjančio pasaulio iššūkiai Suvažiavimas buvo pradėtas aktoriaus Tomo Vaisietos lyrine įžanga. Atidarydama garbingą forumą LPD valdybos narė etnologė Gražina Kadžytė džiaugėsi, kad susirinko toks gausus Lietuvos gražintojų būrys iš įvairiausių kampelių. Ji perdavė visų mūsų gerbiamo ir mylimo poeto Justino Marcinkevičiaus sveikinimo žodžius. Lietuvai pagražinti draugijos ekspertų grupės vadovas akademikas Romualdas Grigas kalbėjo apie bene skaudžiausias nūdienos gyvenime vykstančias permainas, kurioms madas vis labiau diktuoja globalėjantis pasaulis, atitolinantis mus nuo istorinių šaknų. Per 20 Nepriklausomybės metų šalyje susiformavo skirtingos socialinės grupės: vieni iš jų geležine uždanga atsiriboja nuo valstybėje iškilusių problemų ir užsidaro savanaudiškumo kiaute, kitiems tenka blaškytis tarp įvairiausių gyvenimo vertybių. Nieko nuostabaus, pasak akademiko, kad Lietuvoje vis labiau keroja dvasinis susvetimėjimas, moralinis nuosmukis ir socialinė atskirtis. Akademikas apgailestavo ir dėl valstybės aukštų valdininkų kosmopolitinės nuostatos lietuviškame pase atsisakyti nuorodos apie piliečio tautybę. Man apmaudu girdėti, kai aukštieji valdininkai mus vadina Lietuvos žmonėmis! O kodėl ne tautiečiais, ne tėvynainiais? Prieš porą metų valdžios palaimintas sprendimas asmens dokumentuose atsisakyti įrašyti tautybę, mane ne tik skaudina, bet ir žemina, teigė akademikas. Pasak jo, atsisakydami tautinės savasties, mes tampame panašūs į tuos amžinus klajoklius beduinus, klajojančius po dvasinę dykumą. Plojimais buvo sutikta Seimo nario Gintaro Songailos kalba bei siūlymas apginti mūsų gimtąją kalbą nuo valdžios ketinimų Lietuvos piliečio pase pakeisti nuostatas dėl asmenvardžių rašymo tvarkos. Parlamentaras priminė, jog mūsų šalies Konstitucinis Teismas dar pernai lapkritį priėmė visus Lietuvos piliečius vienijantį sprendimą asmens vardas ir pavardė pase turi būti rašomi valstybine kalba. Jeigu valdžia priimtų priešingą sprendimą, pasak G. Songailos, būtų paneigtas ne tik konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių bei organizacijų veikla. LPD suvažiavimo delegatai vieningai nusprendė šiuo opiu klausimu priimti atskirą rezoliuciją, raginančią, kad Seimas nuosekliai laikytųsi Lietuvos piliečius ginančių įstatymų ir nekeistų asmenvardžių rašybos pagrindiniuose dokumentuose. Pasaulis ant trijų atraminių pamatų Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus teigė: Kiekviena civilizuota pasaulio valstybė neabejotinai sėkmingai gyvuoja turėdama tris atraminius pamatus valstybės valdymą, architektūrinę meno kultūrą ir raštą. Be savo rašto, kalbos, be moraliai ir dvasiškai išauklėtų valstybės tarnautojų, jokia valstybė negalėtų ilgai gyvuoti. Būtent tokius akcentus savo garsiojoje trilogijoje Mindaugas, Katedra ir Mažvydas yra sudėliojęs mūsų garbusis poetas J. Marcinkevičius. Filosofas nerimavo dėl valstybėje vykstančių neigiamų poslinkių ne tik dvasinėje, švietimo srityse, bet ir aplinkosaugos sistemoje. Jį šokiruoja žiniasklaidoje paskleista žinia apie valdžioje rengiamus planus privatizuoti ir išparceliuoti Lietuvos valstybinius miškus. Viena iš priežasčių valstybė nepajėgi tinkamai prižiūrėti miškų, todėl labai svarbu juos privatizuoti, taip pat leisti įsigyti juos užsieniečiams. Tokią mintį atkakliai perša liūdnai pagarsėjęs Laisvosios rinkos institutas. Jei kas turite stipresnę atmintį, tikriausiai gerai pamenate, kuo baigėsi mūsų lietuviškos naftos privatizavimas... Kokioje padėtyje atsidūrė tie naftos telkiniai, kas juos užvaldė ir kokią naudą šiandien turi Lietuva iš to privatizavimo, tikriausiai niekam ir aiškinti nereikia, - retoriškai savo kalbą baigė prof. K. Stoškus. Suvažiavime buvo diskutuojama apie tautinės vienybės svarbą, lietuvybės puoselėjimą ir išsaugojimą etninėse lietuvių žemėse. Daug dėmesio skirta ir pastaruoju metu iškilusioms aplinkosaugos bei kraštovaizdžio problemoms, dvasinių, moralinių vertybių diegimui. Šiomis ir kitomis aktualiomis temomis kalbėjo Lietuvos pilietinių organizacijų Forumo tarybos pirmininkas prof. Alfonsas Vaišvila, Lietuvos moterų lygos (LML) prezidentė prof. Ona Voverienė, Etnokultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbonavičienė, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras ir kt. Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko Vidmanto Žiliaus kalboje išgirdome nerimą keliančių minčių. Šalčininkų Lietuvos vardo tūkstantmečio gimnazijai vadovaujantis jaunas pedagogas sakė, kad šiandien visos blogybės yra nukreiptos prieš vaikus ir jaunimą. Prisidengiant įvairiais lyčių lygybių institutais ir vadinamosios tolerancijos grupės judėjimais, mokyklose ir net darželiuose paslapčiomis užsimota diegti homoseksualizmą propaguojančias idėjas. O kur dar vis labiau tarp jaunimo kylanti narkomanijos, smurto banga? Sąjūdžio vadovo nuomone, tik doroviškai ir dvasiškai patriotinėje aplinkoje išauklėtas jaunimas galėtų sukurti šviesesnę ateitį. Lietuvoje geriau nei Amerikoje Nuoširdžiais plojimais buvo sutiktas pats vyriausias LPD narys, žinomas publicistas ir visuomenininkas Vilius Bražėnas. Prieš daugiau nei dešimtmetį iš užjūrio į Lietuvą sugrįžęs atkaklusis lietuvybės puoselėtojas pareiškė giliai užjaučiąs tuos, kurie lengvabūdiškai palieka savo Tėvynę ir neria svetur laimės ieškoti. Mane kartais ir dabar kai kas su pašaipa paklausia ko tu grįžai į tą šaltą Lietuvą, nesėdi ir nesilepini gyvenimo malonumais šiltojoje Floridoje?... O man Lietuvoje šilčiau, atkertu įkyruoliams. Nebijokime būti nacionalistais gerąja to žodžio prasme, tautininkais iki kaulų smegenų. Didžiuokimės, kad esame deimantinė, garbingą praeitį turinti tauta, išsaugojusi vieną seniausių kalbų pasaulyje, aistringais žodžiais ragino susirinkusius V. Bražėnas. Ataskaitiniame pranešime Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis plačiai apžvelgė draugijos nuveiktus darbus per pastaruosius kelerius metus. LPD vadovas priminė, jog pastaruoju metu draugijos branduolį sudaro net 65 skyriai, įsikūrę įvairiose šalies vietovėse. Be galo džiugu pranešti, jog draugijos skyrių jau atrasime ir užsienyje. Gauname laiškų iš Vokietijos bei Rusijos ten, kur gausiai gyvena mūsų tautiečiai, steigiami Lietuvai pagražinti draugijos skyriai. Neseniai tokie skyriai gimė ir JAV. Ypač aktyviai organizacine veikla užsiima Čikagoje gyvenantis uolusis lietuvybės puoselėtojas Rimantas Dirvonis, kalbėjo J. Dingelis. Pagerbti aktyviausi Lietuvos gražintojai LPD valdybos pirmininkas J. Dingelis už nuopelnus lietuvybės puoselėjimui ir išsaugojimui, taip pat už dvasinių, tautinių vertybių diegimą, jaunimo patriotinį auklėjimą įteikė Lietuvai pagražinti draugijos Garbės nario vardo diplomus LML vadovei, aktyviai visuomenininkei, prof. Onai Voverienei, publicistui Viliui Bražėnui ir aktoriui Tomui Vaisietai. Už aktyvią veiklą plėtojant tautinę kultūrą ir švietimą, už rūpestį aplinkosauga LPD Padėkos raštais buvo apdovanota didelė grupė veikliausių draugijos narių ir jos rėmėjų: etnologė Gražina Kadžytė, publicistė ir filologė Irena Tumavičiūtė, Arvydas Damijonaitis, palangiškis tautodailininkas Vytautas Dirmeikis, Jonavos jaunimo mokyklos dėstytoja Zita Venckienė, Kupiškio krašto visuomenininkas Algirdas Gasiūnas, ukmergiškis miškininkas Kazimieras Grybauskas ir daugelis kitų. Kovo 11 dieną minėsime Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį, o liepos 15 dieną 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Būtent tos dienos vakarą 21 valandą Lietuvai pagražinti draugija kviečia visus tėvynainius ant Lietuvos piliakalnių įžiebti laužus ir sugiedoti Lietuvos himną. Svetur gyvenantys lietuviai prie mūsų galės prisijungti uždegdami savo namuose po žvakelę. Tegu ugnies šviesa primena žmonijai mūsų tautos vienybę, kad esame laisva, garbinga ir ori tauta. Suvažiavime buvo renkama LPD nauja valdyba. Jos nariais tapo: Juozas Dingelis miškininkystės specialistas, inžinierius; Alfonsas Augulis asociacijos Gimtasis takas prezidentas; Vytautas Ylevičius fotomenininkas; Bronislovas Kiela žemės ūkio specialistas; Alfas Pakėnas poetas, J.Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas; kun.Gintaras Petronis Vilniaus Gerosios Vilties bažnyčios klebonas; Ramutis Oleka Tarptautinės policijos asociacijos prezidentas; Irena Tumavičiūtė filologė, publicistė; Albinas Vaičiūnas kultūros istorikas; Tomas Vaisieta aktorius; Jonas Vytautas Žukas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas, brigados generolas. Artimiausiame posėdyje valdyba išrinks LPD vadovą.
Vilnius
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |