Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laisvės 20-mečio kelias turi būti tiesus

1990 m. kovo 11-ąją Aukščiausiojoje Taryboje - Atkuriamajame Seime uždengiamas Lietuvos TSR herbas

Minime Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį.  Sovietinėje imperijoje besikalant demokratijos daigams ir stiprėjant iš Laisvės kovotojų perimtais Sąjūdžio iškeltais nepriklausomybės siekiais, 1990 metais išrinkta Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Šiandien turime ne tik džiaugtis atkurta nepriklausomybe, bet ir kovoti už jos stiprinimą ir laisvės siekių išlaikymą, kad neišklystume iš pasirinkto kelio. Iš to kelio, kuris dažnai nuveda mus į sunkiai prognozuojamus šunkelius, neleidžiančius eiti „vienybės, šviesos ir tiesos“ bei susitelkimo keliu.

Laukiant Popiežiaus laiško Airijos katalikams

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Airijos ganytojais vyko maldos dvasioje

Aptartos seksualinių nusikaltimų pasekmės

Gavėnios laikotarpiui svarbus atgailos aspektas ypač prasmingai išgyvenamas Airijos Bažnyčioje, kurioje praėjusiais 2009 metais dvi valstybinės teisės komisijos iškėlė į viešumą kai kurių kunigų ir vienuolių seksualinių nusikaltimų prieš vaikus atvejus. Lapkričio mėnesį paskelbtoje vadinamosios Merfi komisijos ataskaitoje apie padėtį Dublino arkivyskupijoje (tyrimai apėmė 1975–2004 metus su 46 dvasininkų bylomis ir 325 nusikaltimų atvejais) pripažįstama, kad bažnytinėje vyresnybėje buvo labiau rūpintasi Bažnyčios reputacija nei aukomis. Kiek anksčiau gegužės mėnesį buvo paskelbta Rajano komisijos ataskaita apie seksualinius nusikaltimus ir kitokio smurto atvejus katalikiškose vaikų globos ir auklėjimo įstaigose visoje Airijoje.

Vyskupų atsiliepimai

Mindaugas BUIKA

Įspūdžiais apie susitikimą su Popiežiumi dalinasi Airijos primas kardinolas Šionas Bredis

Konkrečios pastangos atgaivinti tikėjimą

Airijos vyskupai Gavėniai skirtuose ganytojiniuose laiškuose dalijosi susitikimo su popiežiumi Benediktu XVI įspūdžiais dėl šalį sukrėtusio dvasininkų seksualinių nusikaltimų skandalo. Vasario 16 dieną Romoje surengtoje spaudos konferencijoje Airijos primas ir Vyskupų konferencijos pirmininkas Armago arkivyskupas kardinolas Šionas Bredis pažymėjo, kad su Šventuoju Tėvu daugiausia kalbėta apie nusikaltimų aukas, nes aukos lieka mūsų prioritetu. Pripažinęs Airijos bažnytinės vadovybės klaidas, ganytojas sakė, jog dabar galima visiškai suprasti aukų apmaudą, pyktį, gėdą ir išdavystės pojūtį.

Kovo 4-oji – Šv. Kazimiero diena

Šv. Kazimieras neieškojo kitų mylimųjų

Šv. Kazimieras

Šv. Kazimieras. Šio brangaus vardo priekyje užrašytos dvi raidės – tarsi vizitinė kortelė. Jos byloja ne apie XV amžiuje gyvenusio šv. Kazimiero karališką kilmę, jo platų intelektą ir aukštą išsimokslinimą, bet apie jo širdį. Kas iš to, jei mes karalaitį Kazimierą galėtume prisiminti tik kaip dvaro rūmų princą, kuris anuomet net visoje Europoje buvo žinomas kaip gabiausias ir inteligentiškiausias jaunuolis (tiesa, tai išties nemažai!), tačiau taip pat žinotume, kad jis nestokojo ir išlepinto karaliaus plevėsos savybių. Juk dažniausiai konformistinė aplinka žmogų ne ugdo, o smukdo.  

Bendruomenėse

Ar dėl Veliuonos kryžiuojasi tik žodžių ietys?..

Genovaitė  Baliukonytė

Paminklas menamoje kunigaikščio Gedimino žūties vietoje Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Sausio pradžioje „XXI amžiuje“ išspausdinus straipsnį „Ar garsins Veliuoną mirusiųjų deivė“ pasipylė kaltinimai katalikams, esą norintiems uzurpuoti Veliuoną. Be mūsų laikraštyje išspausdinto Jono Trinkūno straipsnio, kuriame šis teigė, kad „mirusiųjų globėja Motina Veliona labiausiai tinkama įamžinti“, ginti vėlių deivės statulą ėmėsi ir Etninės kultūros globos tarybos ekspertas Jonas Vaiškūnas, portale „Delfi“ paskelbęs straipsnį „Veliuoną vėl puola kryžiuočiai“ ir pareiškęs savo verdiktą, atmieštą neva didele patriotizmo doze.

Pasaulio lietuvius vienys piliakalnių laužai

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimo dalyviai

Vieną vasario savaitgalį Vilniuje, Karininkų ramovėje, po trejų metų pertraukos į savo penktąjį suvažiavimą iš visos šalies susirinkę Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) atstovai svarstė ne tik šiai organizacijai, bet ir visai Lietuvai opius klausimus, dalijosi mintimis apie sudėtingą padėtį ne tik socialinėje, bet ir kultūros, švietimo srityse.

Globalėjančio pasaulio iššūkiai  

Apie karą, prasidėjusį tik 1943-aisiais

Gintaras Visockas

Knygos „Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija“ autorius Markas Soloninas (kairėje) šnekučiuojasi su istoriku Sigitu Jegelevičiumi

Lietuvoje tikriausiai daug kas girdėjo Viktoro Suvorovo pavardę, daug kas skaitė į Vakarus pabėgusio Rusijos žvalgybininko knygas apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, Josifo Stalino „keistą“ elgesį agresijos išvakarėse ar lemtingas Berlyno klaidas. V. Suvorovo knygos „Ledlaužis“, „Diena M“  ar „Trečioji Respublika“ iki šiol populiarios Lietuvoje, noriai skaitomos, cituojamos.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Žirgų lenktynės vyksta ir Varėnoje

Rūta Averkienė

Vadeliotojai Stasys Kėrys ir Egidijus Gudonis su prizais ir juos į pergalę atvežusiais žirgais

Kas nematė žirgų lenktynių Sartuose, šiemet turėjo puikią progą eikliausius Lietuvos ristūnus išvysti Varėnoje. Lenktynes organizavo Varėnos rajono savivaldybė ir VšĮ „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“.

Respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Varėna 2010“ turėjo vykti ant Varėnos tvenkinio ledo. Organizatoriai dar varžybų išvakarėse džiaugėsi, kad lenktynių trasa paruošta ir saugi žirgų lenktynių dalyviams. Tačiau varžybų dieną trasoje jau žiojėjo kelios nemažos eketės, todėl beliko tik pakeisti varžybų vietą. Taigi lenktynės vyko miško kelyje Varėna–Milioniškės (trasos ilgis – 1 600 m). Gaila, jose dalyvavo ne visi vadeliotojai – kai kuriems naujoji varžybų vieta nepatiko.

Apie poeziją, žmones ir Zarasus

Jonas PETRONIS

Kun. Justas Jasėnas

Į Zarasų viešojoje bibliotekoje surengtą jauno poeto kunigo Justo Jasėno pirmosios poezijos knygelės „Užmigdykite mus Ežeruos“ pristatymą susirinko gausus būrys zarasiečių. Vakaras prasidėjo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivių klubo „Lietus vitraže“ poetine kompozicija „Vizija sename dvare“ (mokytoja Gitana Vasalauskienė). Moksleiviai deklamavo kunigo  rinkinio eiles, kurios gimė kunigo gimtajame Panevėžyje, paskui besimokant Šv. Juozapo seminarijoje Vilniuje ir vikaraujant Anykščiuose, o dabar ir Zarasuose. Poezijos vakaro dalyviai turėjo progos prisiliesti prie skaidrių poeto jausmų ir pasaulio, kuriame daug ilgesio, neatsakytų būties amžinybės paslapčių, kurios jį vilioja ir verčia kurti.

Ramybe užburianti tapyba

Gintarė Martinaitienė

Tautodailininkė Aida Plaušinaitienė sakė, kad prie molberto praleistas laikas yra pats nuostabiausias

Sausio 15-ąją Šakių viešosios bibliotekos žiemos sodo galerijoje bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė atidarė penktąją tautodailininkės Aidos Plaušinaitienės darbų parodą. Tyla ir ramybe užburianti moteris nebuvo linkusi kalbėti apie save, tačiau parodos lankytojai negailėjo šiltų žodžių jai ir jos darbams.

A. Plaušinaitienė gimė Pakruojo rajone, užaugo netoli Sankt Peterburgo ir ten baigusi mokslus 1985 metais atvažiavo gyventi į Lietuvą. Dabar daugiau nei 20 metų moteris su šeima gyvena Valenčiūnuose.

Karpytas pasaulis

Gintarė Martinaitienė

Meilutė Andriukaitienė dar studijuodama susižavėjo karpiniais

2010 metų parodų ciklas Šakių rotušėje sausio 22 dieną prasidėjo tautodailininkės Meilutės Andriukaitienės parodos atidarymu. Autorė pakvietė apsilankyti jos popieriniame pasaulyje.

M. Andriukaitienė gimė ir augo Šakių rajone, prie Sudargo. Pagrindinę mokyklą baigė Panoviuose, čia sukūrusi šeimą gyveno 36 metus. Moteris dirbo Panovių pagrindinėje mokykloje, įsijungė į bendruomenės gyvenimą. Vidurinę mokyklą ji baigė Kudirkos Naumiestyje, kur gyvena nuo praėjusių metų rugsėjo. Tačiau, kaip pripažįsta M. Andriukaitienė, širdimi ji vis dar namuose – Panoviuose.

Tu brangiausia, Tėvyne

Loreta Kalnikaitė

Sovietsko Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje šv. Mišias aukoja klebonas kun. Anupras Gauronskas

Vasario 21 dieną Šilalės kultūros centro sakralinės muzikos ansamblis „Ex Cordis“, Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vera Macienė, savivaldybės tarybos  narė Loreta Kalnikaitė, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Jovita Voverienė ir Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis ir Tauragės apskrities Verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Stankus išvyko švęsti Vasario 16-osios kartu su Tilžės lietuvių bendruomene.

Paminėjome  kunigą  Joną Algirdą Narušį

Aldona Ramanauskienė

Prie kun. Jono Algirdo Narušio kapo meldžiasi vyskupai Juozas Preikšas ir Jonas Kauneckas, kanauninkas Vladas Rabašauskas ir velionio brolis Vytautas Narušis

Vasario 9 dieną į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią rinkosi visi, pažinoję kunigą Joną Algirdą  Narušį, paminėti 10-ųjų jo mirties metinių sukaktį.  

J. A. Narušis kartu su dvyniu broliu Vytautu gimė 1942 m. kovo 8 dieną Kibildžių kaime, Balninkų parapijoje. Kelias į kunigystę nebuvo lengvas. Jis neturėjo sąlygų drauge su bendraamžiais baigti vidurinę mokyklą, todėl dar paauglystėje išmoko siuvėjo amato. Atlikęs karinę tarnybą dirbo ne tik siuvėju, bet ir vairuotoju. Tik 1968 metais, baigęs vakarinę vidurinę mokyklą, J. A. Narušis jau galėjo stoti į Kauno tarpdiecezinę  kunigų seminariją.

Tarnystės valstybei pavyzdys

Zigmas Tamakauskas

Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio kapas Kaune, Panemunės kapinėse

Vasario 26 dieną Kaune pažymėtos Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio 125-osios gimimo metinės. Taikos prospekte, prie namo, kuriame paskutiniaisiais gyvenimo metais gyveno A. Stulginskis, buvo atidengta memorialinė lenta, Gerojo Ganytojo bažnyčioje aukotos šv. Mišios ir pristatyta meninė kompozicija „Atnešu šviesos tavo žvilgsniui“, Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje vyko seminaras „Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio tarnystės valstybei pavyzdys mokinių pilietiniam-tautiniam ugdymui“. Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusiame miesto bajorų susirinkime šių eilučių autorius pasakojo apie A. Stulginskio gyvenimą ir veiklą.

Knygoje – Popiežiaus portretas iš arti

Regina ŪSIENĖ,

Šakių viešosios bibliotekos direktorė

Knygą pristato kunigai Rytis Baltrušaitis (kairėje) ir Arūnas Simonavičius

Šakių viešojoje bibliotekoje dažnai vyksta literatūriniai renginiai, susitikimai su poetais, rašytojais, žymiais žmonėmis. Vasario 25-osios popietė buvo ypatinga – skirta Pėterio Zėvaldo (Peter Seewald) knygos „Benediktas XVI: portretas iš arti“ (vertė Elena Eimaitytė) pristatymui.  Vilkaviškio vyskupijos Religinio švietimo centro organizuotą popietę išradingai vedė ir ištraukas iš knygos skaitė šio centro koordinatorius kun. Rytis Baltrušaitis. Apie  knygą  įtaigiai kalbėjo Ūdrijos parapijos klebonas kun. Arūnas Simonavičius, giesmes giedojo  Gelgaudiškio kultūros centro direktorius ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios vargonininkas Edgaras Pilypaitis.  Pilnutėlėje  bibliotekos salėje netrūko dėmesio ir susikaupimo. Juk buvo kalbama apie popiežių  Benediktą XVI, iš Bavarijos kilusį  Jozefą Ratcingerį – neeilinę asmenybę  katalikiškame pasaulyje, vieną žymiausių Europos intelektualų.

Demokratizacijos grimasos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Metų pradžioje šalies gyventojus pribloškė didžiuliai mokesčiai už šildymą. Kai kurie piliečiai už 40–65 kvadratinių metrų ploto butus mokėjo po 500–550 litų, kai kurie ir dar daugiau – po 700–800 litų. Be to, pabrango vanduo ir elektra. Taigi Lietuva garsėja kaip energetikų reketo šalis, o alternatyvių energijos šaltinių – vėjo ir saulės energetikos vystymas beveik visai sustabdytas. Jau beveik neabejojama, kad elektra šią vasarą vėl brangs. Jos kaina gali siekti 50–53 centus. Bet ir tai dar ne riba. Elektros kainos gali sparčiai  augti ir 2011 pabaigoje ir 2012 pradžioje ir pasiekti 80 centų. Tad Lietuva, ko gero, sugrįš į balanos gadynės laikus.