|
Laisvė ar gerovė?
Gerai pasakyta, kad tauta, siekianti laisvės, jos nepasieks, tauta, siekianti gerovės, jos taip pat nepasieks. Reikia siekti ir laisvės, ir gerovės kartu. Pabrėšime visiems. (Negalima siekti gerovės girtuokliui ir tinginiui, reikia siekti, kad girtuoklis negertų, o tinginys dirbtų.) Dabar jau matome, kokius pavojus valstybei kelia iškreipta gerovės problema. Tie, kurie fiziškai kovojo už laisvę, jau seniai žuvo (mes net paminklo jiems nepastatėme), tie, kurie mūsų laisvės priešaušryje vadovavosi vien idealistiniais siekiais, atsidūrė šalikelėje tuščiomis kišenėmis. Dabar didžiausią galią ir garbę turi tie, kurie į pirmą vietą statė savo gerovę. Jie nežuvo, nes tautos gyvastį palaikė idealistai. Dabar norima viską užmiršti ir primesti tautai status quo. Tačiau tautos atmintis gili. Norint ramybės tautoje, ieškant didesnės ar mažesnės teisybės, anksčiau ar vėliau teks grįžti prie mūsų gerovės klausimo. Nesutvarkyti arba iškreiptai sutvarkyti įstatymai dabar leidžia kai kam susikurti nepelnytą gerovę kitų sąskaita, dėl to kyla nesantaika tautoje.
|
|
Į trečiąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį žengiant
Ką nuveikėme per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį? Įtvirtinome nepriklausomybę, atsilaikę prieš okupantų propagandą, gąsdinimus, žudynes ir tankus, įstojome į NATO ir Europos Sąjungą... Tai gerai. Tačiau dar daugiau dalykų kelia nerimą ir neleidžia džiaugtis. Aš kalbėsiu apie juos. Pirmiausia mūsų klaida neįtvirtinome demokratijos. Liaudžiai buvo leista padainuoti ir toliau į valdžios krėslus sėdo tie patys žmonės. Tie patys žmonės, kurie dirbo prie okupanto, dirbo ir toliau, bet prasčiau, nes nereikėjo bijoti SSSR Valstybinės kontrolės, SSSR KPSS CK patikrinimų. Rezultatai liūdni: Lietuvos gyventojų skaičius žymiai sumažėjo, Lietuvos jaunimui neberūpi nei dora, nei artimo meilė. Lietuvoje įsigaliojo vienas dėsnis švogerizmas. Į Seimą renkamas tėvas ir sūnus, vyras ir žmona. Ar tai nekvepia feodalizmu? Dar atsimename, kaip LTSR laikais toje įstaigoje, kurioje įmonės vadovu dirba vyras, jo žmoną įdarbinti buvo galima tik įmonės veiklai įtakos neturinčiame darbe. Kur dabar teritorinis paskirstymas, jei partijos pateikia savo pačių sudarytus sąrašus? Kokiam rajonui ar teritorijai atstovauja pagal sąrašus išrinkti Seimo nariai?
|
|
Netikėk, nebijok, neprašyk
Sovietinių konclagerių politinių kalinių elgesio kodeksas
Netikėk. Profesorius Vytautas Landsbergis vadovavo deryboms su Maskvos valdovais dėl Nepriklausomybės, tačiau šiandien atsiranda tokių, kurie prisiskiria sau pagrindinį vaidmenį. Aukšti Lietuvos pareigūnai sakė, kad jie pasirašė sovietų armijos išvedimo dokumentus, tarsi netyčia pamiršę V. Landsbergio ir B. Jelcino susitarimą išvesti armiją. Ko tik neprašė iš Kremliaus kai kurie Lietuvos apsimetėliai patriotai: viena ekonominio savarankiškumo sovietijos sudėty, kitas įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą ir gelbėti Lietuvą. Šiandien jie giriasi savo nuopelnais kovoje už laisvę, užmiršę, kad mokestis už melą užmarštis.
|
|
Atverkime širdis pavasariui!..
Šalta ir įsismarkavusi žiema šiemet rodė savo šėlsmą. Kaip seni žmonės sako, pavasnos, pasiblaškys dar kiek ir kovas atkels vartus pavasariui... O tada, atvėrę langus ir duris, išskubėsime į kiemus šluotis, švarintis, išvažiuosime į sodus pasidžiaugti pavasario oru, pasigrožėti dangaus mėlyne ir čirenančiu vyturėliu... Juk, pasak Kristijono Donelaičio, visą žiemą išbuvę savo stubose ir šildęsi prie šiltesnio ar šaltesnio kakalio ir gana nepigiai už jį sumokėję tapome paniurę ir pikti. Tad gal atskubantis pavasaris praskaidrins mūsų nuotaiką?
|
|
|