2010 m. kovo 5 d.
Nr. 18
(1803)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laisvė ar gerovė?

Gerai pasakyta, kad tauta, siekianti laisvės, jos nepasieks, tauta, siekianti gerovės, jos taip pat nepasieks. Reikia siekti ir laisvės, ir gerovės kartu. Pabrėšime – visiems. (Negalima siekti gerovės girtuokliui ir tinginiui, reikia siekti, kad girtuoklis negertų, o tinginys dirbtų.)

Dabar jau matome, kokius pavojus valstybei kelia iškreipta gerovės problema. Tie, kurie fiziškai kovojo už laisvę, jau seniai žuvo (mes net paminklo jiems nepastatėme), tie, kurie mūsų laisvės priešaušryje vadovavosi vien idealistiniais siekiais, atsidūrė šalikelėje tuščiomis kišenėmis. Dabar didžiausią galią ir garbę turi tie, kurie į pirmą vietą statė savo gerovę. Jie nežuvo, nes tautos gyvastį palaikė idealistai. Dabar norima viską užmiršti ir primesti tautai status quo. Tačiau tautos atmintis gili. Norint ramybės tautoje, ieškant didesnės ar mažesnės teisybės, anksčiau ar vėliau teks grįžti prie mūsų gerovės klausimo. Nesutvarkyti arba iškreiptai sutvarkyti įstatymai dabar leidžia kai kam susikurti nepelnytą gerovę kitų sąskaita, dėl to kyla nesantaika tautoje.


Į trečiąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį žengiant

Ką nuveikėme per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį?  Įtvirtinome nepriklausomybę, atsilaikę prieš okupantų propagandą, gąsdinimus, žudynes ir tankus, įstojome į NATO ir Europos Sąjungą... Tai gerai. Tačiau dar daugiau dalykų kelia nerimą ir neleidžia džiaugtis. Aš  kalbėsiu apie juos.

Pirmiausia mūsų klaida – neįtvirtinome demokratijos. Liaudžiai buvo leista padainuoti ir toliau į valdžios krėslus sėdo tie patys žmonės. Tie patys žmonės, kurie dirbo prie okupanto, dirbo ir toliau, bet prasčiau, nes nereikėjo bijoti SSSR Valstybinės kontrolės, SSSR KPSS CK patikrinimų. Rezultatai liūdni: Lietuvos gyventojų skaičius žymiai sumažėjo, Lietuvos jaunimui neberūpi nei dora, nei artimo meilė. Lietuvoje įsigaliojo vienas dėsnis – „švogerizmas“. Į Seimą renkamas tėvas ir sūnus, vyras ir žmona. Ar tai nekvepia feodalizmu? Dar atsimename, kaip  LTSR  laikais toje įstaigoje, kurioje įmonės vadovu dirba vyras, jo žmoną įdarbinti buvo galima tik įmonės veiklai įtakos neturinčiame darbe. Kur dabar teritorinis paskirstymas, jei partijos pateikia savo pačių sudarytus sąrašus? Kokiam rajonui ar teritorijai atstovauja pagal sąrašus išrinkti Seimo nariai?


„Netikėk, nebijok, neprašyk“

Sovietinių konclagerių politinių kalinių elgesio kodeksas

„Netikėk“. Profesorius Vytautas Landsbergis vadovavo deryboms su Maskvos valdovais dėl Nepriklausomybės, tačiau šiandien atsiranda tokių, kurie prisiskiria sau pagrindinį vaidmenį. Aukšti Lietuvos pareigūnai sakė, kad jie pasirašė sovietų armijos išvedimo dokumentus, tarsi netyčia „pamiršę“ V. Landsbergio ir B. Jelcino susitarimą išvesti armiją. Ko tik neprašė iš Kremliaus kai kurie Lietuvos apsimetėliai „patriotai“: viena – ekonominio savarankiškumo sovietijos sudėty, kitas – įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą ir „gelbėti“ Lietuvą. Šiandien jie giriasi savo nuopelnais kovoje už laisvę, užmiršę, kad mokestis už melą – užmarštis.


Atverkime širdis pavasariui!..

Šalta ir įsismarkavusi žiema šiemet rodė savo šėlsmą. Kaip seni žmonės sako, pavasnos, pasiblaškys dar kiek ir kovas atkels vartus pavasariui... O tada, atvėrę langus ir duris, išskubėsime į kiemus šluotis, švarintis, išvažiuosime į sodus pasidžiaugti pavasario oru, pasigrožėti dangaus mėlyne ir čirenančiu vyturėliu... Juk, pasak Kristijono Donelaičio, visą žiemą išbuvę savo „stubose“ ir šildęsi prie šiltesnio ar šaltesnio „kakalio“ ir gana nepigiai už jį sumokėję tapome paniurę ir pikti. Tad gal atskubantis pavasaris praskaidrins mūsų nuotaiką?


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija