Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ramybe užburianti tapyba

Gintarė Martinaitienė

Tautodailininkė Aida Plaušinaitienė sakė, kad prie molberto praleistas laikas yra pats nuostabiausias

Dailininkė Lolita Rūgytė (kairėje) ir bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė žavėjosi A. Plaušinaitienės darbais

Sausio 15-ąją Šakių viešosios bibliotekos žiemos sodo galerijoje bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė atidarė penktąją tautodailininkės Aidos Plaušinaitienės darbų parodą. Tyla ir ramybe užburianti moteris nebuvo linkusi kalbėti apie save, tačiau parodos lankytojai negailėjo šiltų žodžių jai ir jos darbams.

A. Plaušinaitienė gimė Pakruojo rajone, užaugo netoli Sankt Peterburgo ir ten baigusi mokslus 1985 metais atvažiavo gyventi į Lietuvą. Dabar daugiau nei 20 metų moteris su šeima gyvena Valenčiūnuose.

Piešti A. Plaušinaitienė sako mėgusi nuo vaikystės, o paveikslus tapyti pradėjo būdama keturiolikos. Dabar ji yra rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė, dalyvauja bendrijos rengiamuose pleneruose, parodose. 2003 metais A. Plaušinaitienė tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare, o praėjusiais metais respublikiniame konkurse, skirtame Adomui Varnui, tautodailininkė buvo apdovanota už paveikslą „Burbiškių dvaras“. Nemažai A. Plaušinaitienės darbų galima pamatyti Zyplių dvaro galerijoje.

Iš viso liaudies meistrė yra surengusi keturias autorines parodas bei išleidusi septynis autorinius proginius atvirukus. Paskutinysis atvirukas pasaulį išvydo visai prieš Šv. Kalėdas. A. Plaušinaitienė pasakojo, kad dar vaikystėje pasvajodavo, kad jos piešiniai puikuotųsi ant atvirukų. Dabar ši moters svajonė jau virto realybe.

Parodoje buvo eksponuojami patys naujausi A. Plaušinaitienės nutapyti ir dar niekur nematyti darbai: natiurmortai ir peizažai, kurie skleidė šilumą, ramybę, žavėjo erdvės pojūčiu bei gyliu. „Žiūrint į paveikslus užplūsta intymus, paslaptingas jausmas. Atėjusi į parodą tarp šių darbų pailsėjau, atsigavau, nuklydau į vaikystę“, – komplimentų tapytojai negailėjo dailininkė Lolita Rūgytė. Pati A. Plaušinaitienė pripažino, kad laikas, praleistas prie molberto, yra pats nuostabiausias. Laiko šiam savo pomėgiui ji taip pat gali skirti daugiau, nes trys sūnūs jau užaugę. Seniau moteris neįsivaizduodavo dienos be vaikams iškepto pyrago, nes, kaip prasitarė viena Aidos pažįstama, ji puiki kulinarė. O dabar tautodailininkei diena bevertė, jei nepavyksta ant drobės palikti bent vieno potėpio. „Smagiausia užpildyti baltą drobę, bet savo darbų ilgai nepabaigiu, nes į juos žiūrėdama kitą dieną vis turiu ką papildyti, vis noriu iš naujo prisiliesti. Iki galo savo darbais niekada nebūnu patenkinta“, – apie savo kūrybą kalbėjo A. Plaušinaitienė.

Parodos atidarymo proga tautodailininkę sveikino Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, tautodailininkai Vidas Cikana, Elena Ruzgienė, Rita Mockeliūnienė, į autorę kreipusis eilėmis. Dainomis bei gitaros skambesiu parodos lankytojus sveikino Violeta Simanavičienė.

Šakiai
Dariaus PAVALKIO nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“