Kaip kėlėme vėliavą
Vis prisimenu mūsų kaimo jaunimo žygdarbius.
1988 metais vasario mėnesį Naubariškių kaime (Skirsnemunės sen.) Prano Jonikio sūnus Vidas, tėvo padrąsintas, ėmėsi sunkaus ir pavojingo darbo iškelti Lietuvos Trispalvę. Tačiau namuose atsirado tik gabalas baltos medžiagos. Tada buvo surasta acetoninių dažų ir išgauta trys gražios spalvos: raudona, žalia ir geltona. Tada reikėjo sugalvoti, kur kelti vėliavą. Žinoma, gražiausiame rajono kampelyje Panemunės pilies bokšte. Tuo metu pilį ir jo kiemą saugojo saugumiečiai ir mokytojai. Nutilus saugotojų žingsniams kaimo jaunuoliai Rinoldas Pilipauskas ir Rolandas Urba ėmėsi darbo... Ir taip vėliava jau pilies bokšte. Rodos, keliasi iš priespaudos Lietuva.
1988 metų vasario 16-osios saulėtas, pavasariu dvelkiantis rytas. Visų nuostabai pilies bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Baisus saugumiečių sujudimas ieškoma pėdsakų, skelbiama paieška. Vėliava buvo nuimta ir nuvežta į Jurbarką
Šiandien esame laisvi kaip paukščiai, tik sparnų neturim. Geriam kiek piniginė leidžia. Valdžią keikiame kaip mokame. Mums pavyzdžio nerodo mūsų inteligentai, mokytojai, nes dauguma Trispalvę pamiršta. O juk valstybė galėtų sudaryti geresnes sąlygas įsigyti vėliavą, neieškoti pasipelnymo, o parduoti savikaina
Pranciškus JONIKIS
Skirsnemunė, Jurbarko rajonas
© 2010 XXI amžius
|