|
Kad Dievo malonė išgydytų padarytas žaizdas
Pastarųjų dienų žiniasklaidos pranešimai, sukėlę nemažą visuomenės reakciją dėl paviešintų dvasininkų nusižengimų, atnaujino didelį skausmą man, kaip ganytojui, bei įnešė sumaišties į visą mūsų vyskupijos bažnytinę bendruomenę.
Pastaruoju metu Lietuvos visuomenė skaudžiai išgyvena atveriamas gilias žaizdas žinias ir įtarimus apie lytinį vaikų ir jaunuolių išnaudojimą. Šie reiškiniai ne tik glumina kiekvieną iš mūsų, bet kartu ir priverčia susimąstyti, kas turi įtakos kai kurių asmenų elgesiui, kas lemia bendram gėriui didžiulę žalą sukeliančius padarinius.
Apgailėtina, kai tokie moralinės netvarkos reiškiniai aptemdo visuomenės narių gyvenimą ir sukelia didelį skausmą labiausiai pažeidžiamiems jos nariams, bet dar liūdniau, kai šis blogis kyla iš Dievui pašvęstų asmenų.
Aš, Bažnyčios šeimynai paskirtasis ganytojas, esu įpareigotas ne tik skelbti Dievo Žodį ir vadovauti man patikėtai Dievo kaimenei, bet kartu rūpestingai saugoti bendrąjį gėrį ir globoti bei ginti skriaudžiamuosius, silpnuosius, ligonius ir įvairiai išbandomus bendruomenės narius.
Reaguodamas į gautus skundus dėl netinkamo mūsų vyskupijos kunigo Juozapo Antanavičiaus moralinio elgesio, pažeidžiančio šeštąjį Dievo įsakymą, su ganytojišku rūpestingumu ėmiausi įvertinti dvasininko situaciją, nes mano pareiga užtikrinti teisingumą, kad kiekvieno tikinčiojo geras vardas būtų apsaugotas nuo neteisingų kaltinimų ir šmeižto.
Asmeninis nukentėjusiojo skundas mane pasiekė praėjus 12 metų nuo minimų įvykių. Gauto skundo pagrindu buvo pradėtas aplinkybių nagrinėjimo procesas. Medžiagos rinkimas, situacijos tyrimas, liudininkų apklausa užtruko kelerius metus. Parengti dokumentai ir tyrimo medžiaga buvo perduota į Romą Tikėjimo mokymo kongregacijai. Tyrimo visuma aiškiai rodo, kad šis atvejis negali būti laikomas pedofilija, tačiau yra akivaizdus moralinės tvarkos pažeidimas.
Remdamasis tyrimo metu surinkta medžiaga bei gautais Tikėjimo mokymo kongregacijos nurodymais ir vadovaudamasis Bažnytinės teisės kodekso nuostatomis, kurios įpareigoja ginti ir saugoti bendrąjį gėrį, priėmiau sprendimą, kuriuo kun. Juozapui Antanavičiui yra apribojami vieši kunigiški pastoraciniai veiksmai ir rekomenduojamas atgailos gyvenimas.
Išreikšdamas apgailestavimą dėl šio įvykio ir atsiprašydamas Aukščiausiojo ir žmonių už visus atvejus, kai dvasininkų nuodėmės įskaudino ir papiktino, raginu mūsų vyskupijos kunigus, pašvęstojo gyvenimo asmenis ir tikinčiuosius, įžengiant į Didžiąją savaitę, ypač melstis, atgailauti, pasninkauti, skaityti Šventąjį Raštą, švęsti Susitaikinimo sakramentą, kad Dievo malonė išgydytų padarytas žaizdas, o apsivalę ir sustiprėję kartu įžengtume į Velykų Įvykiu perkeistą ir atnaujintą gyvenimą.
Panevėžio vyskupas
Jonas KAUNECKAS
© 2010 XXI amžius
|