2010 m. balandžio 2 d.
Nr. 25
(1810)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nuo „LKB kronikos“ iki Sąjūdžio

Tarp renginio dalyvių – mons. Alfonsas
Svarinskas, prel. prof. dr. Vytautas
Steponas Vaičiūnas
Stasio Povilaičio nuotrauka

Kovo 19 dieną Kauno miesto muziejuje atidaryta paroda „Nuo „LKB kronikos“ iki Sąjūdžio. 1972–1988“. Kovo 19-oji įsimintina kaip „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, atspindėjusios Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu, gynusios tikinčiųjų teises ir perdavusios laisvajam pasauliui žinią apie žmogaus teisių suvaržymus buvusioje Sovietų Sąjungoje, pirmojo numerio išleidimo 1972-aisiais diena. Renginyje dalyvavo daug drąsiųjų „LKB kronikos“ bendradarbių – kunigų, seserų vienuolių, pasauliečių, taip pat nemažai jaunimo, Kauno kunigų seminarijos klierikų, miesto valdžios žmonių, visuomenės.


Padėka už laisvę

Kovo 13-ąją, vos prieš dvi dienas džiugiai minėję Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, į dar žiemiškai vėsią, bet saulės nutviekstą Šiluvą atvykę piligrimai, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus paraginti, dėkojo Viešpačiui už tėvynės laisvę, meldėsi, kad joje išsiskleistų ir meilė žmonėms.

 „Nepaisant visų sunkumų, laisvė – didelė dovana, tad dėkokime ir melskimės, kad ją naudotume gėriui kurti“, – sakė ganytojas gausiems maldininkams, tarp kurių buvo daug piligriminę kelionę į Šiluvą surengusių Kėdainių dekanato tikinčiųjų, kunigų, kurie tądien teikė sielovadinius patarnavimus.


Į Kovo 11-ąją vedė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“

Arvydas Kšanavičius

Neseniai iškilmingai paminėjome valstybės atkūrimo 20-metį. Garbingi prelegentai savo kalbose akcentavo – Lietuvą į nepriklausomybę atvedė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS). Žinoma, LPS nuopelnai – neabejotini. Tačiau negalima pamiršti titaniško disidentų triūso, pogrindinės spaudos įtakos valstybingumo atkūrimui.

Neabejotina, vienas reikšmingiausių pogrindinių leidinių – tai sovietų okupuotoje Lietuvoje brežnevinės stagnacijos atmosferoje 1972 m. kovo 19 dieną pradėtas leisti pogrindinis žurnalas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (toliau – „Kronika“). Šio, drąsiai galima sakyti, unikalaus savilaidos leidinio, kuris be pertraukos ėjo iki 1989 m. (išleistas 81 numeris), ilgametis redaktorius – anuometinis Simno kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas).


Misterija apie atpirkimo kelią

Laura ZIGMANTIENĖ

Žiūrovų padėka režisieriui
Tomui Erdbrėderiui
Danguolės ZALEPŪGIENĖS nuotraukos

Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) Jeruzalėje – brangiausias kelias krikščionims. Juo nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių praėjo mūsų Išganytojas. Ką Gavėnios laikotarpiu jaučiame mes, XXI amžiaus žmonės? Taip, Kristus yra mūsų širdyse, bet jos užvertos įsitikinimais, šablonais, požiūriais, nuomonėmis, gradacijomis, pasididžiavimais, „gerais darbais“ ir t. t., kad vargu ar jis ten dar matosi. Krikščionybė yra labai sunki religija. Ji reikalauja atsistoti nuogam prieš Dievą. Daugumai tai beveik neįmanoma, todėl ir reikia ieškoti – širdyje. O jei kažkas mano, kad rado ir liaujasi ieškojęs, vadinasi, tuoj pames, nes Dievas yra Gyvas. Dvasinė kelionė ir yra nuolatinis ieškojimas tikrosios Tiesos. Ji reikalauja įleisti Dievą į savo širdį ir leisti Jam veikti.   


Diskutavo apie tikėjimo džiaugsmą

Rima RINKEVIČIENĖ

Kalba Merkinės klebonas dekanas
kun. dr. Robertas Rumšas

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Modernėjant visuomenei, vis labiau plintant naujosioms technologijoms pradeda trūkti nuoširdaus bendravimo. Pasikalbėti apie tai, padiskutuoti apie tikėjimo džiaugsmą pasitaikė gera proga – šiemet minimas tikybos mokymo Lietuvos mokyklose dvidešimtmetis.  Makniūnų pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.) vyko renginys „O Dieve, iš Tavo  rankų“, kurį organizavo tikybos ir pradinių klasių  vyresnioji mokytoja Ilona Petrovienė. Išradinga ir originalumo nestokojanti mokytoja pakvietė  į dvasingumo pamoką, kurios metu pradinių klasių mokinukai inscenizavo rašytojo Vytauto V. Landsbergio „Angelų pasakas“, atskleisdami materialaus ir dvasinio gyvenimo kontrastus, vaikams suprantama kalba aiškino gėrio ir blogio sąvokas, jų sąsajas gyvenime, pasirinkimo galimybę.


Jėzus – mūsų šventovė

Kun. Oskaras Petras Volskis

Ačiū Dievui, kad didžioji dalis mūsų Viešpaties kunigų Lietuvoje yra dievobaimingi, nepraradę tikėjimo logikos, nes į bet kurią bažnyčią ar koplyčią užėjęs centre pamatysi tabernakulį ir jame padėtą Švč. Sakramentą. Žinoma, yra kelios liūdinančios išimtys, su kuriomis susidūrę tikintieji pajaučia Švč. M. Marijos ir Marijos Magdalenos nerimą, kai nerado Jėzaus. Aną Prisikėlimo rytą nuskambėję žodžiai „Gerbiamasis, kur padėjo jo Kūną, kodėl jo nerandu?“, veržiasi iš tikinčiųjų širdžių, kai bažnyčiose neranda centre tabernakulio. Sutapk taip, kad lotynų kalboje į kunigus kreipiamasi pagarbiu lotynišku žodžiu „reverende“, t. y. gerbiamasis.


Apie Dievo įvaizdį

Kiekvienas žmogus iš prigimties yra religingas ir nuo pat vaikystės tėvai formuoja vaikui Dievo įvaizdį. Tėvai to gali net nesuprasti, bet kartais taip nutinka, kad suformuoja neigiamą Dievo įvaizdį. Seminare, kuris vyko kovo 18 dieną Ūdrijos pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.), mėginta analizuoti, kokius Dievo pėdsakus turime įspaustus širdyje, apmąstyti, kaip keitėsi Dievo įvaizdis nuo vaikystės iki dabar. Dalyviams buvo pasiūlyta iš daugybės paveikslėlių išsirinkti tuos nupieštus Dievo įvaizdžius, kurie jiems atrodė artimiausi jų įsivaizduotajam. Grupelėse aptarė pasirinktus paveikslėlius ir panagrinėjo keletą teiginių, ką žmonės dažniausiai mano apie Dievą ir kaip mes kiekvienas į tai žvelgiame. Be individualaus ir grupinio darbo, buvo ir keli teoriniai mokymai. Pristatyta, kodėl svarbu turėti savą Dievo įvaizdį, ką tai duoda žmogaus dvasiniam augimui. Taip pat išsamiai pristatyti ir demoniški Dievo įvaizdžiai, kurie griauna žmogaus ryšį su Dievu. Nagrinėta, koks Dievo įvaizdis pristatomas Šventajame Rašte.


Sveiki, sulaukę Šv. Velykų!

Kiekvienam krikščioniui Šv. Velykos – Kristaus pergalės prieš mirtį ir nuodėmę – Prisikėlimo šventė. Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus įsikūnija prisiimdamas visas žmonių nuodėmes, kurios jį prikalė prie kryžiaus. Jis kentė kančias, mirė ir prisikėlė, paskelbdamas nuostabią žinią, kad ir po mirties mūsų kūnas, kuris žemėje tarnavo Dievui, bus prikeltas amžinajai laimei. Visą Didžiąją savaitę esame pakviesti apmąstyti begalinę Dievo meilę žmogui, jo troškimą būti su mumis, stiprinant mus Eucharistine duona, drąsinant Kryžiaus pergale ir gaivinant mus Velykų ryto džiaugsmo viltimi. Leiskite palinkėti dvasinio pakilimo ir atsinaujinimo, atnaujinto glaudaus ryšio su Kristumi, dvasinio pakilumo ir vidinės ramybės Velykų šventėse. Būkite pasveikinti Šv. Velykų ryto varpų aidais, Prisikėlimą skelbiančių giesmių akordais, vargonų gaudesiu. Tegul visų mūsų širdys vienu ritmu ir balsu tikėjimo įkvėptos, sulaukus pačių didžiausių metinių švenčių – Šv. Velykų, džiaugsmingai užgieda Aleliuja! Būkite pasveikinti visi, Prisikėlimo švenčių sulaukę, savo širdis nuskaidrinę atgaila ir Kristaus meilės bei gailestingumo šviesoje švęskime šventes tyromis širdimis!


Tradiciniai giedojimai Klaipėdoje

Kovo 6 dieną Klaipėdos senamiestyje tradiciškai šurmuliuojant Kaziuko mugei, į susitikimą Etnokultūros centre rinkosi miestelėnai. Šįkart buvo pristatomi Gavėnios meto tradiciniai giedojimai – Graudūs verksmai. Renginio vedėjas muzikologas kun. Saulius Stumbra gausiai susirinkusiai auditorijai pristatė šios unikalios maldingos praktikos kilmę, prasmę, svarbą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija