Misija su malda ir pasninku už kunigus
Genovaitė Baliukonytė
(Pabaiga. Pradžia Nr. 24)
|
Žvilgsnis į vakarėjančią
Jeruzalę nuo Alyvų kalno
|
Dievas koregavo maršrutą ir teikė jėgų Dar Lietuvoje suplanavome pakartoti apaštalo Jokūbo misijos kelią, pasakoja Rima, bet keliaujant kelionės maršruto planas buvo gerokai pakoreguotas, nes dėl valstybių sienų ir tarpusavio nesutarimų į Šventąją Žemę teko vykti aplinkiniu keliu. Pasak misionierių, kelionėje jiems teko patirti nemažai išbandymų stigo ne tik maisto ir pinigų, bet buvo ir nemažai nusivylimų jie patyrė kai kurių žmonių išdavystę bei abejingumą. Kai rengėmės misijai, daug kas mus palaikė, drąsino, gyrė, žadėjo padėti, bet vėliau pamiršo net žinutę parašyti, paklausti, kaip mums sekasi o juk buvo ir gyvybei pavojingų akimirkų. Tikrą bičiulystę pajutome tik iš nedaugelio, prisipažino Rima. Daugiausia mums pagelbėjo paprasti neturtingi žmonės, tie, kuriems pinigai tikrai lengvai nebyrėjo, bet kuriems dvasiniai dalykai buvo labai svarbūs. O iš verslininkų padėkoti norėtume tik vienam žmogui Kauno žvakių fabrikėlio savininkui Algimantui Jakeliui. Jis pažadėjo savo pagalbą ir nenuvylė, tvirtai laikėsi duoto žodžio, padėjo kiek galėjo. Jo dėka turėjome ir labai reikalingą kelionėje navigacijos priemonę, be kurios būtų buvę labai sunku.
|