Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvos rusams Kovo 11-oji nepatinka

Gintaras Visockas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kovo viduryje, dalydamasis įspūdžiais apie Kovo 11-osios minėjimą Vilniuje, pastebėjo, jog kolonoje, žygiavusioje nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų, nebuvo nė vienos Rusijos vėliavos. Gausioje Lietuvos tautinių bendrijų kolonoje plaikstėsi graikų, lenkų, ukrainiečių, rumunų, bulgarų, azerbaidžaniečių, net čečėnų vėliavos. O štai Lietuvos rusų nešamos Rusijos Federacijos vėliavos nepastebėjome. Kovo viduryje pateikėme savo atsargius vertinimus: gal tiesiog nepastebėjome Rusijos vėliavos, gal Rusijos vėliava plaikstėsi kažkur kitur, gal Lietuvos rusai tuo metu dalyvavo kituose svarbiuose su Kovo 11-ąja susijusiuose renginiuose? Juk iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos rusų bendruomenės organizacijas atstovaujančios moterys buvo pasodintos itin garbingose tribūnose.

Šiandien jau vertiname griežčiau. Pasirodo, kai kuriems Lietuvos rusams mūsų nepriklausomybės šventė paprasčiausiai yra svetima. Kai kurie Lietuvos rusai atvirai nekenčia mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės, mūsų tradicijų. Ir apie tą neapykantą Kovo 11-ajai prabilo mūsų šalyje rusų kalba leidžiamas savaitraštis „Litovskij kurjer“ (2010, Nr. 11) paskelbęs straipsnį „Rusų Lietuvoje nėra?“ Įdomu tai, kad po šiuo straipsniu niekas nedrįso pasirašyti. Kas jo tikrasis autorius – žino tik savaitraščio redaktorius Denisas Tarasenka. Taigi į klausimą, kodėl šventinėje Kovo 11-osios kolonoje Vilniuje nesiplaikstė nė viena Rusijos vėliava, keli „Litovskij kurjer“ kalbinti rusų tautybės žmonės, sprendžiant iš publikacijos konteksto – ne eiliniai, atsakė kategoriškai: „Argi tai – šventė. Mums – ne“, „politinėse intrigose mes nežaidžiame“, „tai – farsas, ir mums žygiuoti greta – gėda“. „Litovskij kurjer“ neatskleidžia pavardžių tų Lietuvos rusų, kurie ištarė Lietuvą niekinančius žodžius.

Beje, „Litovskij kurjer“ rašinyje esama kai kurių netikslumų. Publikacijoje tvirtinama, esą Lietuvos tautinių bendrijų niekas specialiai neinformavo ir nekvietė į Kovo 11-osios eiseną. Taip, registruotų laiškų su asmeniniais pakvietimais tikrai niekas neišsiuntė. Tačiau Lietuvos tautinių bendrijų taryba, į kurią įeina trys šalyje veikiančių rusiškų visuomeninių organizacijų atstovai, net du kartus oficialiai svarstė su Kovo 11-osios renginiais susijusius klausimus. Taip pat visiems žinoma, jog Lietuvos tautinių bendrijų taryba elektroniniu paštu visų bendrijų vadovams iš anksto išsiuntė visą būtiną informaciją: kada, kur rinktis, kam, esant neaiškumams, skambinti. Taigi rusų tautinei mažumai Lietuvoje atstovaujančios moterys negalėjo nežinoti, kada ir iš kur pajudės Lietuvos tautinėms bendrijoms atstovaujanti kolona. Negalėjo nežinoti dar ir dėl to, kad kai kurie Lietuvos rusų mažumos atstovai iškilmingo posėdžio Seime metu buvo susodinti į itin garbingas vietas. Žodžiu, jie puikiai žinojo, kada ateiti į Seimą. Maža to, Tatjana Michniova dar yra ir oficiali Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėja tautinių mažumų klausimais. Į šias pareigas T. Michniovą pasiūlė, mūsų žiniomis, konservatoriams-krikščionims demokratams atstovaujantis parlamentaras Jurgis Razma.

Taigi premjeras A. Kubilius ir parlamentaras J. Razma privalo paklausti T. Michniovos, kodėl Kovo 11-ąją iškilmingoje eisenoje nebuvo nė vienos rusiškos vėliavos. Privalo ne tik paklausti, bet ir išsiaiškinti: didžioji ar mažoji Lietuvos rusų dalis paniekinančiai spjauna į Lietuvos nepriklausomybę?

Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“