Užkrečiantys pavyzdžiai
Marcinkonyse netradicinės varžytuvės
Rūta Averkienė
|
Varžytuvių nugalėtoja Danutė Alubauskienė
|
|
Vaišintis kviečia renginio
organizatorė Lina Černiauskienė
|
|
Marcinkoniškė Rožė Pačkauskienė
rengiasi kepti babką
|
|
Grikių babkos ragavimas.
Dešinėje Zita Kelmickaitė
|
Marcinkonyse vykusį renginį galima drąsiai pavadinti
pagarbos išsaugotoms senosioms šilinių dzūkų tradicijoms diena.
Tądien Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) etnografijos muziejuje
buvo kepamas tradicinis dzūkų skanėstas grikinės babkos, o po
pietų šeimininkės iš Margionių, Marcinkonių, Musteikos, Puvočių
ir Žiūrų varžėsi dėl šeimininkų šeimininkės, iškepusios skaniausią
grikinę babką, titulo.
Netradicinio renginio Grikiai dzūkų duona
organizatorės DNP darbuotojos Lina Černiauskienė ir Jurga Labanauskienė
sakė: Be grikių babkos dzūkas ne dzūkas. Kvietėme į renginį ir
laukėme visų didelių ir mažų, patyrusių kepėjų, pradedančiųjų
ir duonkepio nemačiusiųjų, prisiekusių valgytojų ir subuvimų mėgėjų.
Norėjome padaryti šventę tiems patiems kaimo žmonėms juk dažniausiai
jie dzūkiškais valgiais vaišina svečius, o dabar gali pasivaišinti
patys.
Etnografinės sodybos kieme nuo pat ryto lyg prieš
didžiausią šventę virė darbas čia šeimininkavo marcinkoniškė Rožė
Pačkauskienė. Užkūrusi duonkepį, šeimininkė išskubėjo į kluoną girnomis
grikių malti, vėliau juos išsijojo. Kai grikių miltai buvo paruošti
kepimui, šeimininkė pradėjo maišyti tešlą.
Smalsuolių, panorusių pamatyti ir sužinoti, kaip
kepamas šis visoje Lietuvoje ir už jos ribų garsėjantis dzūkų skanėstas,
tikrai netrūko. Juk proga pabūti aplinkoje, kurioje gyveno mūsų
seneliai ir proseneliai, tikrai nedažna. Senove alsuojančioje pirkioje,
kur dar, rodos, plevena senųjų laikų dvasia, pastovėję šalia išbalintos
duonkepės krosnies ir tarp senovinių buities rakandų ir nuotraukų,
pabuvę kaimiškoje sodyboje, pasijutome tarsi išklausę lietuvių literatūros
ar istorijos pamoką.
O kol babka kepė, patyrusi šeimininkė papasakojo
ne tik apie grikinės babkos, bet ir apie kitų dzūkiškų valgių, dabar
dzūkų kulinariniu paveldu vadinamų, gaminimą. Rožės ruoštų dzūkiškų
valgių ne vienas garbus svečias yra ragavęs. Moteris prisiminė,
kaip Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai grikių babka
visus stebino, kai svečiavosi Briuselyje ir net už Atlanto. Mes
su šituoj babku tai seniai Europon patekį, dzūkiškai šmaikštavo
ji.
Visus atvykėlius svetingai globojo ir grikių koše
vaišino muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas. Kai iš duonkepio pasklido
skanus kvapas, šeimininkė skubėjo atitraukti duonkepio dangtį ir
ištraukti iškeptas babkas tądien ji buvo užmaišiusi tešlą trims.
Svecų tai daug prisrinko, vienos visiem neužtekt, paaiškino.
Po pietų Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių
valstybinio gamtinio rezervato direkcijos salėje buvo ragaujamos
babkos, kuriomis vaišino margioniškė Danutė Kvaraciejienė, Marytė
Klimavičienė iš Puvočių, musteikiškės Vilma Norkūnienė ir Asta Žūkaitė,
Onutė Česnulevičienė ir Danutė Alubauskienė iš Žiūrų ir, žinoma,
marcinkoniškė Rožė Pačkauskienė.
Stasė Bogušienė iš Puvočių papasakojo, kad anksčiau
kepdavo trijų rūšių babkas: Gavėnios liesą, Velykų saldžią ir
rugiapjūtės su spirgučiais. Rugiapjūtės turėj būc soci, kad turėtai
sveikatos rugius pjauc.
Kai babkos buvo supjaustytos, visiems buvo leista
kaštavoc ir balsuoti už labiausiai patikusią. Nors visų šeimininkių
keptos burnoje tirpte tirpo, bet šeimininkių šeimininke ragautojai
išrinko žiūriškę Danutę Alubauskienę. Jai ir visoms netradicinių
varžytuvių dalyvėms buvo įteiktos atminimo dovanos ir sugiedota
Ilgiausių metų.
Beje, Margionių, Marcinkonių, Puvočių ir Žiūrų
etnografinių ansamblių moterys įrodė, kad jos ne tik geros šeimininkės,
bet ir dainininkės. Prisivaišinusius grikių babka ir žolelių arbata
svečius linksmino dainomis, kurių ne viena buvo apie grikius, dzūkų
duona vadinamus.
Marcinkonys, Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|