| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Telšių vyskupijoje Žemaičių Kalvarijos dekanate Širdyse liko šventės šviesa
Žemaičių Kalvarija. Kovo 23-ąją čia iškilmingai paminėtas tikybos mokymo atgaivinimo Lietuvoje 20-metis. Jubiliejinės iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Bazilikoje. Joms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigai. Per šv. Mišias giedojo Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos mergaičių ateitininkių chorelis. Po šv. Mišių į šventinę konferenciją parapijos namuose susirinkusius dalyvius menine programėle pasveikino Žemaičių Kalvarijos ir Alsėdžių vidurinių mokyklų mokiniai. Konferenciją pradėjo Telšių vyskupas J. Boruta SJ pranešime išsamiai apžvelgęs šv. Brunono Kverfurtiečio evangelizacines pastangas ir ryžtą nešti Kristaus Evangeliją pagonims, tarp jų ir lietuviams, atveriant jiems krikščioniškosios Vakarų Europos kultūros lobyną. Pavadindamas šv. Brunoną Kverfurtietį pirmuoju Lietuvos žemes pasiekusiu katechetu, ganytojas labai taikliai palygino jo misiją su tikybos mokytojo Lietuvoje misija, kai prieš dvidešimt metų vėl į mokyklas buvo atnešta Kristaus šviesa. Juk net penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų tikybos mokymo tradicija buvo pertraukta ateistinės ideologijos, kuri siekė atimti tikėjimą ir asmens tautinę tapatybę. Paskui literatūrinę-muzikinę kompoziciją parodę Telšių V. Borisevičiaus kunigų seminarijos Žemaičių Kalvarijos propedeutinio kurso klierikai dar kartą priminė šv. Brunono kilnią misiją ir jo pavyzdžio šviesą šiandieninei ir ateinančioms Lietuvos kartoms. Sveikinimo ir padėkos žodžius konferencijoje tarė Lietuvos Respublikos Seimo narių Jurgio Razmos, Vytauto Gapšio, Jono Jagmino, negalėjusių dalyvauti šiame renginyje, padėjėjai, Plungės ir Rietavo savivaldybių merai Elvyra Valerija Lapukienė ir Antanas Černeckis. Per dvidešimtmetį dirbusius ir šiandien besidarbuojančius tikybos mokytojus sveikino Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis, abiejų savivaldybių švietimo skyrių atstovės, kuruojančios tikybos mokymą. Po sveikinimo kalbų šiandieninę tikybos mokymo situaciją dekanate apžvelgė Žemaičių Kalvarijos dekanato tikybos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė Odeta Erminaitė. Po jos pranešimo buvo pagerbti ir padėkos raštais bei Švč. Mergelės Marijos Krikščioniškų šeimų Karalienės paveikslų kopijomis apdovanoti pirmieji dekanato tikybos mokytojai. Žmonės, kurie ir šiandien lieka mums, tikybos mokytojams, be galo ryškiu pavyzdžiu Prisiminimais dažnai grįžtu į 1989-uosius metus, kai tikybos mokymas dar oficialiai niekur nebuvo įteisintas. Lietuvos mokytojų sąjūdžio grupelė tuomet jau buvo susibūrusi ir Plungėje. Jai vadovavo šviesaus atminimo chemijos mokytojas Antanas Lapukas, vėliau išrinktas pirmuoju Plungės rajono savivaldybės meru. Mokytojų rudens konferencijoje mes, mokytojų Sąjūdžio grupė, kreipėmės į tuometinius rajono ir Švietimo vadovus su prašymu leisti mokyklose įvesti fakultatyvinį tikybos mokymą. Ačiū buvusiems vadovams, mūsų prašymas buvo palaimintas. Tuometinėje 5-oje vidurinėje (dabar Ryto pagrindinė) mokykloje tada dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, todėl turėjau laimės talkinti šviesaus atminimo kunigui Petrui Našlėnui vedant užsiėmimus. Net patys nesitikėjome, kad toks paklausus bus mūsų organizuotas fakultatyvas. Viename užsiėmime sėdėdavo 100 mokinių nuo pradinuko iki dvyliktoko. Ir vaikų tikėjimo patirtis buvo pati įvairiausia: nuo pirmosios žinios apie Dievą iki filosofinių mąstymų apie egzistencinius klausimus ir gyvenimo prasmės paieškas. Stebino kunigo pedagoginis talentas, gebėjimas tokioje margoje auditorijoje susieti žinomą su nesuvokiamu, slėpinį su realybe. Mano archyve išlikę daugybės mokinių atsiliepimai apie tikybos fakultatyvo užsiėmimus. Vienuoliktokas Giedrius: Šiais metais mokykloje labiausiai laukiu pirmadienio. Tą dieną vyksta tikybos fakultatyvo užsiėmimai, tad galiu klausytis nuostabių kunigo minčių apie mūsų gyvenimo prasmę, apie tikėjimo svarbą. To mums niekas niekada nepasakojo nei namuose, nei mokykloje. Suvokiau, koks didelis džiaugsmas sutikti savo gyvenime Jėzų, dabar jau sunku suprasti, kaip galėjau gyventi be Jo, kaip be Jo dar vis gyvena mano tėvai, kiti artimieji. Norėčiau, kad jie ateitų į šias pamokas. Juk kunigas Petras per vienerius metus aukštyn kojom apvertė visą mano ligšiolinį supratimą apie gyvenimą ir už tai jam esu be galo dėkingas. Devintokė Renata: Pirmąsias tikėjimo pamokas gavau iš savo prosenelės. Jos buvo labai primityvios, paremtos paprasto, mokslo neragavusio žmogaus pasaulio suvokimu, bet esu už tai jai be galo dėkinga. Kunigo pamokos atvėrė mano akis daug prasmingesniam, tobulesniam viso to suvokimui. Pradėjau analizuoti savo santykį su Kūrėju, savo gyvenimo prasmės klausimus, stengiuosi būti atidesnė visiems, esantiems šalia. Norėčiaus studijuoti teologiją, gal atsiras Lietuvoje tokios studijos, juk taip staiga viskas keičiasi mūsų mylimoje Tėvynėje, tokie stebuklai vyksta... Gražūs pirmųjų tikybos užsiėmimų lankytojų prisiminimai pirmiausiai krypsta į šviesaus atminimo garbės kanauninko Petro Našlėno-Kerbelio asmenybę. Ačiū Jam už mums, šiandieniniams tikybos mokytojams, parodytą kelio kryptį skiepyti teigiamą mokinių požiūrį į gyvenimą, propaguoti tikrąsias vertybes, mylėti artimą ir būti atidesniems. Artėjant 19901991 mokslo metų pradžiai, ypač daug jėgų ir darbo paaukojo gydytojas Aloyzas Pundzius, ieškodamas praktikuojančių katalikų, kurie neturėdami pedagoginio darbo praktikos, o tik gilų gyvą tikėjimą, ryžosi eiti į mokyklas ir nešti ten Gerąją Naujieną, skleisti Kristaus šviesą. Jis apvažiavo visus rajono kaimus ir miestelius, visas mokyklas, rūpindamasis, kad neliktų nė vienos, kad ir mažiausios švietimo įstaigėlės, kurioje nebūtų pradėta mokyti tikybos. Tik maža dalelė tų pirmųjų misionierių dalyvavo jubiliejiniame minėjime. Tai Albina Bartkutė, Birutė Ciparienė, Petronėlė Pocienė, Kamilija Šimkienė, Stanislava Margarita Senkienė. Tačiau padėkos raštai ir atminimo dovanėlės pasieks visus, kurie dėl silpnos sveikatos ar kitų aplinkybių negalėjo atvykti į šventę. Apdovanoti tą dieną buvo visi dalyvavusieji šventėje: šiandien dirbantys tikybos mokytojai, kunigai, valdžios atstovai, mokyklų direktoriai. Telšių katechetinio centro direktorius mons. Rimantas Gudlinkis, šventės pabaigoje taręs padėkos žodį, apdovanojo ilgiausiai dirbančius tikybos mokytojus Margaritą Balsytę, Algimantą Jušką ir Ramutę Lukošienę. Šventinis renginys baigėsi agape, kurios metu maloniai pabendrauta, prisimintos gražios prabėgusių metų akimirkos. Išsiskirstėme pakylėti dvasia, parsiveždami į savo mokyklas šventės šviesą. Už ją nuoširdžiai dėkojame šio nuostabaus renginio organizatoriams: Telšių vyskupijos katechetikos centrui, Žemaičių Kalvarijos rektoriui, vicedekanui kan. mgr. Jonui Ačui, Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigams, dekanui kan. relig. m. mgr. teol. lic. Andriejui Sabaliauskui. Vida Turskytė
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |