| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Diskutavo apie tikėjimo džiaugsmą Rima RINKEVIČIENĖ
Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Modernėjant visuomenei, vis labiau plintant naujosioms technologijoms pradeda trūkti nuoširdaus bendravimo. Pasikalbėti apie tai, padiskutuoti apie tikėjimo džiaugsmą pasitaikė gera proga šiemet minimas tikybos mokymo Lietuvos mokyklose dvidešimtmetis. Makniūnų pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.) vyko renginys O Dieve, iš Tavo rankų, kurį organizavo tikybos ir pradinių klasių vyresnioji mokytoja Ilona Petrovienė. Išradinga ir originalumo nestokojanti mokytoja pakvietė į dvasingumo pamoką, kurios metu pradinių klasių mokinukai inscenizavo rašytojo Vytauto V. Landsbergio Angelų pasakas, atskleisdami materialaus ir dvasinio gyvenimo kontrastus, vaikams suprantama kalba aiškino gėrio ir blogio sąvokas, jų sąsajas gyvenime, pasirinkimo galimybę. Pamokoje dalyvavo mokyklos ir kaimo bendruomenė, Alovės ir Ryliškių parapijos klebonas kun. Stanislovas Stankevičius, svečiai iš kaimyninių parapijų. Nemunaičio parapijos klebonas kun. Gediminas Mieldažis, Merkinės dekanas kun. Robertas Rumšas, Merkinės V. Krėvės gimnazijos tikybos mokytoja Jadvyga Lapelienė ir Merkinės internatinės mokyklos tikybos mokytoja Milda Stoškutė. Prasminiu akcentu tapo Velykinės verbos rišimas. Mažieji priminė augalų teikiamos energijos, verbų spalvų reikšmę. Apibendrindama pamoką direktorė Elena Ramanauskienė pasidžiaugusi mokytojos Ilonos veiklumu, jos nuolat organizuojamais prasmingais katalikiškais renginiais, skleidžiama tikėjimo šviesa, įteikė jai padėką, o visi svečiai gavo po technologijų mokytojos Nijolės Senutienės rištą verbą. Po pamokos visi patraukė į lietuvių kalbos kabinetą, kur buvo surengta XIXXX amžiaus tikybinių leidinių bei šių dienų tikybos vadovėlių paroda. Joje ne tik maldaknygės, giesmynai, skrupulingai surinkti mokyklos bibliotekininkės Nijolės Senutienės, bet ir maldynėliai, velykiniai atvirukai iš asmeninio mokyklos direktorės archyvo. Kai kurie iš tų leidinėlių direktorės artimuosius lydėjo ir šildė Sibiro sniegynuose, yra perduodami iš kartos į kartą. Paskui prie arbatos puodelio svečiai ir mokytojai įsijungė į diskusiją apie tikybos dėstymo kaitą per dvidešimt metų, kalbėjo apie kylančias problemas, džiaugėsi pasiekimais. Merkinės V. Krėvės gimnazijos tikybos mokytoja J. Lapelienė pasidalijo savo šešiolikos darbo metų mokant vaikus tikybos patirtimi. Mokytoja apgailestavo, kad naikinamos kaimo mokyklos dažniausiai jos yra vienintelis šviesos, tikėjimo žiburėlis, ne tik suteikiantis žinių, bet ir ugdantis dvasiškai. Juk neretas vaikas prie dvasinių vertybių tik mokykloje ir prisiliečia. Dažnose šeimose jau nutrūkusi tikėjimo grandinė: išmirę senoliai, kurie mokydavo vaikus, vaikaičius tikėjimo tiesų, kurie duodavo pirmapradį Dievo suvokimą. Kun. S. Stankevičius džiaugėsi, kad Makniūnų pagrindinės mokyklos bendruomenė visada aktyviai įsijungia į bažnyčios veiklą, dalyvauja šventėse ir įvairiuose renginiuose. Pasak kun. R. Rumšo, tikybos mokymas gyvuoja tose mokyklose, kur pats tikybos mokytojas yra giliai tikintis, savo darbe matantis prasmę ir nelaukiantis greitų vaisių. Kiekvienam vaisiui reikia laiko subręsti. Diskusijos dalyviai priėjo vieningos nuomonės, jog pirmiausia reikia stiprinti šeimos instituciją, kad šeima jaustųsi saugi dėl savo statuso visuomenėje, kad tradicinė šeima netaptų relikvija. Alytaus rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |