| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Neįgaliųjų tapybos paroda Stasys POVILAITIS
Vilniaus miesto Savivaldybės rūmų antrame aukšte atidaryta Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos (VKŽNS) narių tapybos darbų paroda. Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga susikūrė 1995 metais. Ji vienija apie 1200 žmonių su fizine negalia, gyvenančių Vilniaus mieste bei Vilniaus rajone. 54 proc. asociacijos narių turi judėjimo negalią, juda neįgaliųjų vežimėliais, su ramentais, vaikštynėmis, lazdomis ar šiaip sunkiai vaikšto. Didelė dalis asociacijos narių yra senyvo amžiaus, vieniši. Socialinės integracijos programoje asociacija vykdo įvairius socialinius projektus, teikia socialines paslaugas žmonėms su fizine negalia bei jų šeimos nariams, atstovauja valstybinėse institucijose, gina jų teises, padeda spręsti iškilusias problemas. Viena iš daugelio neįgaliųjų socializacijos problemų yra jų kūrybinės saviraiškos, dalyvavimo visuomenės kultūriniame gyvenime stoka. Dėl nepritaikytos aplinkos, materialinių nepriteklių ar kitų kliūčių žmonės su negalia neturi galimybės reikštis mene, lankytis parodose, koncertuose, teatruose. Asociacija skatina neįgaliųjų kūrybiškumą, kad jie aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime. Siekdama sudaryti tinkamas sąlygas jų sugebėjimų atsiskleidimui, saviraiškai, savirealizacijai, ugdydama neįgaliųjų estetinį skonį asociacija organizuoja dailės plenerus, stovyklas, meno seminarus, praktinius užsiėmimus, susitikimus su menininkai, išvykas į parodas, koncertus, teatrus. 2008 m. vasarą Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga surengė dailės plenerą Teigiamos emocijos per dailę. Asociacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su tapyba, išbandyti save aliejinės tapybos žanre. Tai, kad tapant galima išreikšti save, savo svajones, atverti vidinį pasaulį, žiūrovai įsitikino pamatę plenero metu tapytus darbus bei bendraudami su plenero dalyviais. Plenerą pravedė tautodailininkė Irena Petravičiūtė-Zacharova. Didžioji dalis plenero dalyvių tapė pirmą kartą. Pleneras sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jo dalyviai bei kiti asociacijos nariai, kurie matė tapybos darbus, pageidavo daugiau tokių mokymų. 2009 m. vasarą dar kartą buvo suorganizuotas panašaus pobūdžio dailės pleneras-stovykla. Apie parodos dalyvius Ninai Šavelytei negalia nesutrukdė baigti mokyklos ir universiteto. Šiuo metu ji dirba enciklopedijų redakcijoje, dalyvauja neįgaliųjų organizacijų veikloje. Tatjana Pavlova pradėjo tapyti 2008 metais organizuotame plenere. O ir iki to jautė potraukį menui: lankėsi dailės galerijose, darė rankdarbius, rašė eiles, grojo gitara, dainavo. Jonas Bernotavičius lankė dailės mokyklos vakarinį skyrių, 4 metus mokėsi Dailės akademijoje. Jis gali tapyti tik kaire ranka, taškiniu būdu. Antanui Sinkevičiui po avarijos sutriko judesiai, kalba ir atmintis. Tačiau jis aktyviai gyvena, yra neįgaliųjų teatro trupės Lašai narys, noriai dalyvauja literatūros vakaronėse bei tapybos pleneruose. Lina Teresė Rakauskaitė po stuburo traumos nevaldo kojų. Nežiūrint to, ji aktyviai sportuoja, yra neįgaliųjų sporto pradininkė bei neįgaliųjų sporto klubų kūrimo iniciatorė. Laisvu metu tapo. Marija Juknelytė mokyklos sienlaikraštyje piešė karikatūras. Paskui dailės plenere pagilino žinias, atskleidė savo sugebėjimus, tobulino įgūdžius. Ona Zvereva gimė, kai jos tėvai buvo tremiami į Sibirą. Kai Onutei buvo 15 metų, vaikų namų darbuotojai pastebėjo, kad ji turi polinkį tapybai ir nuvežė ją mokytis į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. Onos darbai paplito po pasaulį. Ji tapo draugams, giminėms ir žmonėms, kurie vertina meną. Inga Filipovič 1998 metais baigė Prienų specialiąją mokyklą-internatą, čia lankė daugybę būrelių, svajojo tapti dailininke, tačiau dėl prastos sveikatos negalėjo lankyti dailės mokyklos. Savo gyvenimo neįsivaizduoja be teatro ir muzikos. Nadiežda Ščiukina nuo vaikystės neįgali, sunkiai vaikšto, tačiau yra diplomuota ichtiopatologė, 1973 metais baigė Vilniaus vaikų dailės mokyklą, 1979 metais Kaliningrado žuvininkystės technikos institutą. Laisvalaikiu tapo, dalyvauja parodose. Loreta Paulauskienė juda neįgaliojo vežimėliu. Dirbdama su neįgaliaisiais, domisi ir menais: vaidina neįgaliųjų teatro trupėje Lašai, rašo programoms, scenarijus renginiams, pjeses, kuria eiles ir prozą, groja gitara, dainuoja, piešia. Po dailės plenero pradėjo tapyti. Mėgsta aliejinę techniką. Irina Cimbarevič nuo vaikystės mėgo piešti pieštukais, tušinuku. Teptuką į rankas paėmė plenero metu. Dovydas Jakaitis Vilniaus adaptuotoje vidurinėje Versmės mokykloje lankė dailės studiją, organizavo savo paveikslų parodėles. Anksčiau tapydavo akriliniais dažais, plenere išbandė aliejinius. Dovydas kuria eiles, prozą, vaidina neįgaliųjų teatro trupėje Lašai. Romualdas Nazarovas 2009 m. vasarą buvo pakviestas dalyvauti tapybos plenere čia gimė pirmieji Romualdo tapybos darbai. Viktoras Kneižys baigė Dailės akademiją, yra diplomuotas architektas, tačiau svajojo apie tapybą. Prieš šešerius metus jį ištiko insultas, buvo paralyžuotas. Dėl negalios Viktoras nebegali dirbti ankstesnio darbo, bet atsiradus galimybei tapyti noriai įsiliejo į tapytojų gretas. Liucija Šperling sunkiai juda, tačiau negali atsispirti polinkiui keliauti. Lankydamasi užsienyje, aplanko paveikslų galerijas, domisi kūrėjais. Tapyti pradėjo tik 2009 metais dailės plenere. Laima Mieliauskienė tapydama pajunta vidinę ramybę ir gyvenimo pilnatvę. Tapyti pradėjo dailės plenere. Genovefa Germanovič padeda savo vaikams auginti anūkus, bando padėti visiems, kam dar sunkiau. Net plenero metu ilgai netikėjo, kad moka tapyti. Menas yra puikus saviraiškos bei sugebėjimų atskleidimo būdas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Mažieji, turintys fizinę negalią ar augantys neįgaliųjų šeimose, dėl materialinių sunkumų neturi galimybės prisiliesti prie meno. VKŽNS, skatindama jų kūrybiškumą, organizuoja kūrybines stovyklas, piešimo konkursus, darbų parodas. 2009 metais vykusioje stovykloje Kūrybos džiaugsmas vaikai jau turėjo galimybę atsiskleisti, pažinti save. Jie susipažino su aliejine tapymo technika. Naudojo ne vien aliejinius dažus, bet ir akvarelę, guašą, pieštukus, flomasterius. Reikia pamatyti vaiko akis, kokiomis jis žiūri į savo sukurtą darbą. Kiek jose džiugesio ir pasididžiavimo savimi! Apie mažuosius dailininkus Evelina Gintautaitė, 11 metų. Mokosi Vilniaus m. adaptuotoje Versmės mokykloje. Karolis Lazickas, 8 metų. Auga neįgaliųjų šeimoje. Mama juda neįgaliojo vežimėliu, tėtis sunkiai vaikšto. Sandra Kašiubaitytė, 11 metų. Mergaitės mama turi sunkią judėjimo negalią. Sandra lanko tautinių šokių būrelį. Jokūbas Maknavičius, 11 metų. Neįgalus nuo vaikystės. Mokosi Vilniaus m. integruotoje Versmės mokykloje. Joana Trečiokaitė, 11 metų. Mergaitės mama serga depresija. Iraida Lytkina, 16 metų. Nuo vaikystės įprato padėti sunkią negalią turinčiai mamai. Svajoja būti dailininke ir garsinti Lietuvos vardą, lanko vaikų chorą Ugnelė.
Vilnius
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |