Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nazareto Marijos centras

Mindaugas BUIKA

Į adoravimo koplyčios inauguraciją 44susirinko daug maldininkų ir svečių

Inauguruota Rožinio slėpinių koplyčia

Izraelyje baigiamas statyti unikalus Tarptautinis Nazareto Marijos centras, kurio kertinį akmenį 2007 metais per Viešpaties Apreiškimo šventę palaimino tuometinis Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabachas. Šį projektą, įgyvendinamą Šventosios Šeimos mieste, krikščionybės lopšyje, šalia didžiosios Apreiškimui dedikuotos bazilikos ir Nazarete esančių kitų krikščioniškų konfesijų Bažnyčių, galima laikyti tikrai ekumeniniu. Lėšas jam skiria (projekto bendra vertė apie 10 milijonų eurų) vietinės katalikų, stačiatikių ir protestantų bendruomenės ir viso pasaulio tikintieji. Taiką, vienybę ir susitaikymą skatinantį Nazareto Marijos centro projektą palankiai priėmė vietos ir musulmonai bei žydai, čia turintys savo maldos namus.

Dievo Motinos šventė Libane paskelbta valstybine

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Libano ministru pirmininku Saadu Haririu ir jo šeima

Bendros krikščionių ir musulmonų pastangos

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai liturginė šventė, minima kovo 25-ąją, šiemet Katalikų Bažnyčioje celebruota Didžiosios savaitės išvakarėse, nuo šiol Libane paskelbta valstybine švente ir bus nedarbo diena. Tai unikalus atvejis, kadangi šioje Šventajai Žemei gretimoje arabų šalyje, kurią Biblija mini daugiau kaip 70 kartų, daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Ir kaip tik islamo išpažinėjų aktyvistai, siekdami artimesnių santykių su krikščionimis, labiausiai rūpinosi, kad Dievo Motinos šventė, kartu ženklinanti faktiškąjį Dievo Žodžio įsikūnijimą (angelo Gabrieliaus pranešimas dėl Jėzaus pradėjimo ir Marijos nuolankus fiat), taptų valstybine. Nors islamas nepripažįsta Jėzaus dieviškosios prigimties, bet gerbia Jį kaip pranašą, o Koranas patvirtina, kad Jį pagimdžiusi Marija buvo skaisti mergelė.

Poetas, išmokęs mus tarti Lietuvos vardą

Vytautas VisockaS

Poetas Justinas Marcinkevičius Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Kovo 16 dieną Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko pagrindinis minėjimas (jų buvo ne vienas), skirtas poeto Justino Marcinkevičiaus 80-mečiui. Jubiliatas įėjo į pilnutėlę salę. Tą pačią salę, kurioje 1988 m. birželio 3 dieną pašauktas jis išėjo į „paskutinį XX a. lietuvių sukilimą, į Sąjūdį, ir nesislapstydamas atsistojo pirmose jo gretose“.

Tą vakarą pirmas apie tai kalbėjo sąmojingai vakarui vadovavęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Jis sakė, kad nėra reikalo susirinkusiems vardinti nei poeto kūrinių, nei titulų, nes jo vardas jau senokai tapo titulu, kuris žinomas visiems, o priklauso vienam. J. Marcinkevičiaus kūryba buvo nelaisvos visuomenės Laisvė. Poetas turi Dievo dovaną gražiai ir laiku ištarti žmonių laukiamus žodžius.

Kaip kalbėti ir kaip išgirsti

Justino Marcinkevičiaus aštuoniasdešimtmečiui

Viktorija Daujotytė

Justiną Marcinkevičių sveikina premjeras Andrius Kubilius Vytauto Visocko nuotrauka

Ištariame „Justinas Marcinkevičius“ ir ištariame beveik šešis dešimtmečius – gyvenimą, kuris buvo, gyvenimą, kuris yra kūryba. Vienam žmogui, o iš jo ir mums. Ištariame jau vyriausią mūsų žemės kartą, XX amžiaus, neteisėtų grobimų, karų, konclagerių, kruvino pokario augintinius čia, Lietuvoje. Ir ištariame labai taikų žmogų, santarvės, netgi kompromiso žmogų – J. Marcinkevičių. Ne karį, o greičiau žemdirbį ir iš žemdirbių genties iškilusį žynį. Poetą, kuriam buvo lemta prisijungti prie romantizmo suformuotos Adomo Mickevičiaus, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino kultūrinės tradicijos, reiškusios ir tebereiškiančios poeto ir jo artimiausios bendruomenės glaudžiausią ryšį. Ryšį, kuris intensyvina kūrybą, lengvina sunkią pareigą, bet įpareigojimais ir sukausto, apriboja tą laisvės dalį, kuri kyla iš giliausių asmens savasties gelmių. J. Marcinkevičius – lietuvių tautos, lietuvių kalbos poetas, įstengęs savo tautos labui padaryti tiek, kiek leido pačios tautos ir jos kalbos galimybės, sutelktos unikalios asmenybės, jos patirties. Poetas, sutikęs su tais kompromisais, kuriuos, praėjus dešimtmečiui po karo, rinkosi didžiuma tautos, labai nukraujavusios, bet dar gyvybingos, daug ką savo dvasioje išlaikiusios iš anos Lietuvos. Neužmirškime – J. Marcinkevičius ne tik Lietuvos pradžios mokyklos, bet ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos gimnazistas, anksti mirusi ir niekad neužmiršta motina norėjo jį pamatyti kunigu... Lyg būtų dar galėjęs kartotis Vinco Kudirkos, Jono Biliūno ratas.

Neįgaliųjų tapybos paroda

Stasys POVILAITIS

Loreta Paulauskienė ir mokytoja, tautodailininkė Irena Petravičiūtė-Zacharova prie Loretos paveikslo „Vilniaus vienuolynas“

Vilniaus miesto Savivaldybės rūmų antrame aukšte atidaryta Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos (VKŽNS) narių tapybos darbų paroda.

Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga susikūrė 1995 metais. Ji vienija apie 1200 žmonių su fizine negalia, gyvenančių Vilniaus mieste bei Vilniaus rajone. 54 proc. asociacijos narių turi judėjimo negalią, juda neįgaliųjų vežimėliais, su ramentais, vaikštynėmis, lazdomis ar šiaip sunkiai vaikšto. Didelė dalis asociacijos narių yra senyvo amžiaus, vieniši.