| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paradais maskuojami rimtesni kėslai
Švedų režisieriaus Jonas Ohmanas, išgarsėjęs dokumentiniais filmais apie Lietuvos pokario kovas, teigė įtariąs, kad po paradų ir eisenų šurmuliu slepiami galbūt labai negražūs, pavojingi, netoleruotini dalykai. Kodėl būtent dabar gėjai sumanė Vilniuje rengti paradą? Kodėl būtent šiomis dienomis Lietuvos lenkams prireikė lenkiškais rašmenimis užrašytų pavardžių? Kodėl Antrojo pasaulinio karo veteranai Lietuvoje būtent 2010-aisiais metais nusprendė viešai minėti gegužės 9-ąją? Su švedų režisieriumi Jonu Ohmanu kalbasi XXI amžiaus žurnalistas Gintaras Visockas.
Vienas netradicinės seksualinės orientacijos lietuvis per TV pasakojo, kokie spalvingi gėjų ir lesbiečių paradai Brazilijoje. Tad ir Lietuvoje, jo manymu, turėtų būti organizuojamos tokios eitynės. Tačiau kodėl Lietuva turi lygiuotis į Braziliją? O gal Brazilija turėtų lygiuotis į Lietuvą? Štai Ispanija iki šiol neatsisako koridos beprasmių jaučių žudynių, tačiau ES vadovybė nepajėgia priversti Madrido atsisakyti viešo jaučių žudymo. Briuseliui ispanai atkerta, esą korida neatsiejama Ispanijos tradicija. Tad kodėl kita ES šalis Lietuva negali didžiuotis savo papročiais nenoru matyti žydrųjų eisenų? Suprantu paties ironiją. Tačiau Lietuva neturėtų drausti gėjams ir lesbietėms surengti parado. Europa vadovaujasi vertybėmis: demokratija, tolerancija, pagarba kitokiai nuomonei. Jei žmogus pagal savo išvaizdą ar elgesį kiek kitoks, bet nekenkia aplinkiniams, prašom, tegul puoselėja tai, ką mano reikalinga puoselėti. Čia turiu omenyje visas socialines, politines, religines ar kitokias grupes: musulmonus, bedievius, homoseksualus... Jei jie nekenkia aplinkiniams, tegul elgiasi kaip išmanydami. Europa pripažįsta teisę turėti kitokią nuomonę, požiūrį ar elgesį. Tai pagrindinė, nekvestionuojama taisyklė. Tuo viskas pasakyta apie Europą. Šiuo atveju Lietuva nori būti Europa, bet nenori pripažinti pagrindinių Europos taisyklių tolerancijos kitokiai minčiai, kitokiam elgesiui, kitokiam požiūriui. Šias mintis dėstau gal kiek ir paviršutiniškai, bet esmę, man regis, išguldžiau. Bet juk Lietuvoje gėjų niekas niekad neskriaudė, neįžeidinėjo. Lietuva nenori tik jų viešų eitynių... Vilnius daugiasluoksnis miestas. Ir man patinka jo daugiasluoksniškumas. Čia randu pačių netikėčiausių temų: žydiškų, lenkiškų, baltarusiškų, vokiškų, rusiškų, lietuviškų. Puiku. Reikia džiaugtis. Įvairumas ir mišrumas Vilniaus gyvenimui suteikia didesnę, platesnę erdvę. Galbūt kai kurie klodai Vilniui buvo primesti okupacijų metu, per prievartą, bet tai jau kita tema. Nereikia pamiršti ir to, kad tolerancija pelninga. Kuo šalyje daugiau tolerancijos, tuo ji turtingesnė. Ar pastebėjai, jog tolerancija ir materialinė gerovė visuomet eina kartu, drauge? Valstybės, kuriose tolerancijos mažiau arba visai nėra, gyvena skurdžiau. Užuot pripažinusios tolerancijos nešamą gėrį, tokios šalys nuolat ieško priešų, kuriuos būtų galima apkaltinti dėl savo nesėkmių. Tolerancija pasireiškia tada, kai viena žmonių grupė kitą žmonių grupę laiko nelygiaverte. Kad laiko kitokiais nieko nuostabaus. Skirtumai neišvengiami. Bet čia labai svarbu, kad kitokie nei tu nebūtų laikomi prastesniais. Netolerancija visuomet susijusi su asmenybės pažeminimu. Rytų europiečiai nuolat klausia, kodėl jų šalyse ekonomika vystosi prasčiau nei Vakarų Europoje. Rytų europiečiai priversti nuolat savęs klausti, kodėl jie plauna langus Londone, o britai langų Vilniuje neplauna. Juk sunku įsivaizduoti, kad britai važiuotų į Lietuvą dirbti vadinamuosius juodus darbus. Ir kai susiklosto tokia disproporcija, visada ieškoma atpirkimo ožio, ieškoma to, prieš ką gali pasipuikuoti, pažeminti. Taip, Lietuva prasčiau gyvena nei Vakarų ar Centrinė Europa. Bet tas nuosmukis atsirado ne dėl mūsų kaltės. Įdomu, kaip šiandien atrodytų Didžioji Britanija, jei ir ji, kaip Lietuva, būtų pusę amžiaus kentusi sovietinį jungą. O ir dabar prieš Lietuvą esama politinių bei ekonominių diversijų, kurias kurpia Kremlius. Ar aš sakau netiesą? Ir taip, ir ne. Visko suversti okupacijai negalima. Lietuvą Vakarai atidžiai stebi. Vakarų akyse Lietuva per pastaruosius kelerius metus tapo labai homofobiška. Apie tai visi Europoje kalba ir būtent dėl to krenta Lietuvos reitingai. Atkreipkite dėmesį, kad dėl gėjų ir lesbiečių parado Lietuvoje susivienijo kelios visiškai priešingos, niekaip nesutampančios grupės. Ką galėtų reikšti tokia vienybė? Ogi tai, kad kritika gėjų atžvilgiu nėra pagrįsta. Toks priešiškumas neatneša nieko gero. Bet kad nei gėjų, nei lesbiečių Lietuvoje niekas niekad nesmerkė, nekritikavo, neužgauliojo, nemušė. Šią košę užvirė jie patys, sumanę rengti viešą paradą... Niekas nemuša, bet paniekos esama su kaupu. Todėl netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms Lietuvoje psichologiškai sunkiau nei Švedijoje. Beje, Švedijoje netradicinės seksualinės orientacijos žmonių paradai rengiami jau daug metų ir Švedija dėl to neprarado nei savo identiteto, nei valstybingumo. Švedai tiems paradams abejingi. Jiems tai neaktualu. Jiems visa tai jau pabodę. Mano supratimu, kiekvienas viešas žingsnis turi ir slaptąją pusę. Viešoji pusė nebūtinai sutampa su tuo, kas slepiama po jos skraiste. Štai kad ir Drąsiaus Kedžio tragedija. Esu tikras, kad mes čia matome tik paviršių tikroji tiesa slypi kažkur giliau. Šia nelaime norima pridengti dar baisesnius dalykus ir visuomenės dėmesį nukreipti nuo tikrųjų bėdų. Mano nuomone, D. Kedys buvo panaudotas greičiausiai jam net nesuvokiant viso žaidimo sudėtingumo. KGB žargonu tariant, jis buvo panaudotas v temnuju. Kažkas atliko savo juodus darbus kitų rankomis. D. Kedys greičiausiai vykdė kažkieno sugalvotą planą, bet visa schema ir tikrieji, galutiniai tikslai jam nebuvo žinomi. Toje byloje regiu vadinamąją maskuotę. Atrodo vienaip, o iš tikrųjų viduje vyksta visai kitokie procesai. Mes matome viršutinį sluoksnį, bet nematome kelių apatinių sluoksnių, kurie iš tiesų ir yra svarbiausi. Pedofilija siaubingas, smerktinas dalykas. Bet D. Kedžio istorija pikantiška priedanga. Tik mes dar nežinome, kokią istoriją ji pridengia. Pedofilijos atvejų Lietuvoje daug. Juk Lietuvoje apie 100 vaikų namų, kai kuriuose jų vaikų gyvenimo sąlygos kartais tikrai abejotinos. Bet apie tai nekalbama kažkodėl kalbama tik apie vieną atvejį. Vadinasi, gilindamiesi į D.Kedžio žūties aplinkybes, mes nepastebime kitų, ne mažiau svarbių ir reikšmingų problemų, susijusių su pedofilija? Man atrodo, kad būtent taip ir yra. Mažamečiai vaikai seksualiai išnaudojami ir heteroseksualiose šeimose, bet visos kritikos strėlės nukreiptos į netradicinės orientacijos žmones. O iš tikrųjų kovoti reikėtų ne su homoseksualais, o su priežastimis, ardančiomis tradicines šeimas. Kažkam Lietuvoje naudinga, kad eikvotume energiją ne ten, kur prasminga ją eikvoti. Mus įpainioja į pseudoveiklą. Tai seniai patikrintas valdžios triukas. Kiekviena valdžia, taip pat ir švedų, slepia savo negražius darbelius nuo visuomenės ir siekia, kad apie jos nusižengimus niekas nesužinotų. Todėl visuomenei ir pametami netikri dirgikliai. Suklaidinta visuomenė pradeda judėti ta kryptimi, kuri naudinga nesąžiningiems politikams. Vienur, pavyzdžiui, Rusijoje, netikrais dirgikliais tampa kruvini teroro aktai, demokratiškose šalyse netikri dirgikliai kur kas humaniškesni, bet esmė ta pati. Jei Vladimiras Putinas rusus baugina čečėnų teroristais, tai Švedijos ar Lietuvos politikai pasirenka kitokią temą. Lietuva neturėtų leisti viešų iškilmingų Antrojo pasaulinio karo veteranų paradų. Juk Antrojo pasaulinio karo pabaiga mums atnešė naują okupaciją kur kas ilgesnę nei fašistinė okupacija. Sutinku, kad Lietuva gali imti pavyzdį iš Suomijos, kur neįmanomi jokie Antrojo pasaulinio karo veteranų žygiavimai Helsinkio gatvėmis. Bet Lietuvoje reikalai ganėtinai supainioti, neaiškūs. Galų gale Suomijos ir Lietuvos padėtis šiek tiek skiriasi. Šiuo atveju, aš manau, Lietuvai reikėtų leisti surengti eitynes. Juk nieko blogo neatsitiks, jei kartą per metus sovietiniai veteranai prisimins gegužės 9-ąją. Bet kartu jums derėtų išsiaiškinti, kodėl tokių paradų sovietiniams veteranams prireikė būtent dabar. Juk po 1990-ųjų nepriklausomybės paskelbimo beveik 20 metų viešų eisenų nereikėjo. Jums nereikia mestis į beprasmes diskusijas, leisti ar neleisti. Jums reikia pradėt analizuoti, kodėl eitynes nutarta rengti ir kas slepiasi po šiuo noru. Paradą galima suvokti ir kaip natūralų norą parodyti save, ir kaip sumaniai slepiamą provokaciją. Lietuva turėtų kietai elgtis dėl lenkiškų pavardžių rašymo: lietuviškuose dokumentuose jokių lenkiškų rašmenų. Ji taip elgtis privalo ne vien todėl, kad tokios privilegijos savo tautinėms mažumoms nesuteikia jokios kitos valstybės nei diktatoriškos, nei demokratiškos. Priešingu atveju savo pavardes originalo kalba Lietuvoje rašyti užsimanys armėnai, ukrainiečiai, libaniečiai ar moldavai, ir Lietuvoje prasidės tikras chaosas... Pastebėjau, jog lenkų reikalai įsiplieskia Lietuvoje tik tam tikromis aplinkybėmis. Kai kas neatmeta galimybės, jog tokiais veiksmais Lenkijoje puoselėjamos idėjos susigrąžinti kadaise okupuotą Vilnių. Tiesa, prielaidų tokiems tikslams šiandien nėra. Bet tokios prielaidos kada nors gali susidaryti... Esu tikras, kad ir šiais veiksmais norima nukreipti visuomenės dėmesį nuo kažkokių problemų. Nereikia pamiršti, jog Lenkijos valdžia tikrai turi slaptų tikslų, apie kuriuos nei savo visuomenei, nei Lietuvai nepasakoja. Ir premjeras Andrius Kubilius turi savų paslėptų tikslų, kai tvirtina, jog dar reikės grįžti prie vadinamosios lenkiškų rašmenų problemos. Taigi ir čia kurpiamos netikros problemos manipuliuojant tikrais jausmais. Čia esama didžiosios politikos elementų. Bėda, kad tie, kurie siekia sukiršinti lenkus su lietuviais, puikiai žino, kaip dirginti nacionalinius šių tautų jausmus. Lenkiją ir Lietuvą kiršina Rusija. Tik jai naudinga, kad Varšuva ir Vilnius nežygiuotų koja kojon. Be abejo, čia galimi ir Kremliaus pėdsakai. Juk prabėgo 20 metų, o jokių realių žingsnių stiprinant Varšuvos ir Vilniaus partnerystę nepadaryta. Bet Rusija dar ilgai elgsis kaip imperija, o su imperija demokratinėms šalims itin sunku bendrauti. Tiesiog reikia perprasti žaidimo taisykles, pagal kurias gyvuoja imperijos. Ir tada bus lengviau derėtis su gero nelinkinčia šalimi. Taip pat reikia įsisąmoninti, jog Lietuvai už dyką niekas nieko neduos. Jei duos, tai tik už kažką. Jei Lietuva nori ko nors iš kaimynų, ji irgi privalo kažkuo atsilyginti. Politiniai mainai natūralus reiškinys. Mano patarimas būtų toks: prieš imdamiesi darbų, pirmiausiai įvertinkite, ar energiją eikvojate būtent ten, kur būtina. Nė akimirkai neužmirškite, jog kiekviena valdžia siekia visuomenę pastūmėti šunkeliais. Pasaulis globalus ir šito jau nebeišvengsi. Galima neigti globalumą, bet jis vis tiek egzistuos. Jei priešinsitės tam, kas neišvengiama, būtinai pralaimėsite. Tad siūlau geriau pasinaudoti globalaus pasaulio teikiamais privalumais, negu juos neigti ar ignoruoti.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |