Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiškoji Fatimos istorija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II meldžiasi Fatimos Dievo Motinos šventovėje

Pasaulio paaukojimas Marijos Nekaltajai Širdžiai

Popiežiaus Benedikto XVI šiandien besibaigiantis vizitas Portugalijoje turi ryškų pamaldumo Švč. Mergelei Marijai bruožą. Pagrindinė tos kelionės dalis buvo skirta piligrimystei į didžiąją Fatimos šventovę, kurioje 1917 metais Dievo Motina apsireiškė trims vietiniams piemenėliams. Du iš jų – brolis ir sesuo Pranciškus ir Jacinta Martai – mirę dar vaikystėje, buvo popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbti palaimintaisiais. Kaip tik gegužės 13 dieną Fatimos Dievo Motinos liturginėje šventėje buvo paminėtos beatifikacijos 10-osios metinės. Vizito metu taip pat paminėta ir trečioji regėtoja, prieš penkerius metus mirusi vienuolė sesuo Liucija duš Santuš.

Spaudos ir lietuviško žodžio šventė

Kazimieras Dobkevičius

Pogrindinės spaustuvės ab šeimininkai Birutė ir Vytautas Andziuliai bei jų vaikai

Legendinė ab  spaustuvė pogrindyje įsikūrė pakaunėje, Salių kaime, V. Andziulio sodyboje didelio Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus entuziazmu bei iniciatyva. Ši spaustuvė sovietmečiu spausdino draudžiamą literatūrą – maldaknyges, istorines knygas. Čia Rasūno slapyvardžiu savo eiles skelbė kun. Robertas Grigas („Benamės svajos“, 1985 m.), poetas Kęstutis Genys („Ugnies kryžius“, 1988 m.) . Šių autorių kūryba spaustuvėje išleista ne vieną sykį. Kad ir kaip stengėsi sovietiniai sekliai, KGB agentai, spaustuvės susekti jiems nepavyko. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, ši pogrindžio spaustuvė tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo karo muziejaus filialu.

Bendruomenėse

Žurnalistų „desantas“ Anykščių krašte

Vytautas Bagdonas

Senuose mokykliniuose suoluose tilpo ir vietiniai, ir svečiai

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai netradiciškai paminėjo savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Balandžio 24-ąją daugiau kaip dvi dešimtys žurnalistų, atstovaujančių įvairioms žiniasklaidos priemonėms (kai kurie jų jau išėję į užtarnautą poilsį), atvyko pasižmonėti į Anykščių kraštą.

Pirmiausia žurnalistai apsilankė lietuvių literatūros klasiko, publicisto, vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtąjį Svėdasų kraštą, pagerbė garsaus rašytojo atminimą prie jo paminklo, pasivaikščiojo po miestelį, kuriame daug kas primena Vaižganto gyvenimą ir kūrybą. Paskui žurnalistai patraukė į Kunigiškių kaimą, į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų. Šio sodžiaus muziejaus steigėjas žurnalistas Vytautas Bagdonas papasakojo apie Vaižganto atminimo saugojimą Svėdasų krašte, paskui apie sodiečių gyvenimą, puoselėjamas tradicijas, žmonių bendruomenes, kultūrinį laisvalaikį, ūkininkų reikalus kalbėjo vietiniai gyventojai. Žurnalistė Aldona Armalė vieną po kito kvietė vietinius gyventojus išeiti prieš auditoriją ir pasidalinti mintimis, atsakyti į svečių klausimus. Mielai su žurnalistais bendravo, atsakinėjo į klausimus buvusi pedagogė, Kunigiškių kaimo seniūnaitė Alma Kuolienė, kunigiškietis ūkininkas, ilgametis dramos ratelio artistas Bronius Kovas ir jo žmona buvusi mokytoja Genovaitė Kovienė, kunigiškietis „meistras auksarankis“, aktyvus visuomenininkas Jaroslavas Vetenkis, Vaitkūnų pašto laiškininkė Zita Berkevičienė.

Mama, būk mano pasaka

Eglė Jankauskaitė

Prie Gėluvos bendruomenės namų. Dešinėje – 90-metį šventęs Bronius Mykolaitis su žmona

Gegužės saulė, pavasario dvelksmas, pirmieji žiedai atneša į žemę pačią gražiausią šventę – Motinos dieną. Tai viena gražiausių pavasario švenčių, todėl Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys su bendruomenės nariais sumanė pagerbti mamas. Niekada nebus per daug kalbėti apie mamą, jai padėkoti, tiesiog prisiminti ją, tad šventiniam renginiui parinktas pavadinimas „Mama, būk mano pasaka“.

Bendruomenėse

Ir Nemakščiuose minėjo Spaudos atgavimo dieną

Nemakščių klebonas kun. Stasys Šlepavičius nuoširdžiai dėkojo Daivutei Visockienei už tai, kad ji garsina savo kraštą

Gegužės 7-osios, Spaudos atgavimo dienos vakarą, prieš šv. Mišias, klebonas kun. Stasys Šlepavičius nuoširdžiai dėkojo Daivutei Visockienei, aktyviai Nemakščių Švč. Trejybės parapijos pastoracinės tarybos narei. Daiva nuolat rašo į „XXI amžių“ straipsnius, kuriuose nušviečia mūsų parapijos gyvenimą. Jei ne ji, gal mažai kas žinotų apie nuostabius renginius, iškilmingas šventes ir sueigas mūsų parapijoje, kurioje gyvena darbštūs ir gražūs žmonės.

Bendruomenėse

Gimtojo krašto prisiminimas

Romas BACEVIČIUS

Kalba Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas. Tarp renginio dalyvių – kan. Pranas Liutvinas (kairėje)

Kasmet pavasarį Kauno technikos kolegijoje į vieną būrį susirenka zanavykai. Salėje iš kiekvieno Šakių apskrities valsčiaus kilusiems zanavykams būna paruošti atskiri stalai. Be Kaune gyvenančių zanavykų, atvyksta svečių iš Šakių, Vilniaus, kitų Lietuvos kampelių. Į Kauno zanavykų bendrijos rengiamą susitikimą atvyksta Šakių rajono valdžios atstovai, koncertuoja meno kolektyvai. Šiemet vėl koncertavo jau daug kartų šio renginio dalyvius džiuginusi Liepalotų kaimo kapela (vadovas Romas Skaisgirys). Zanavykų šeimoje augęs Seimo narys Arimantas Dumčius, tikras zanavykas Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, dalyvavę beveik visuose susibūrimuose, pasveikino visus susirinkusiuosius. A. Vidžiūnas pastebėjo, kad visa, kas buvo Lietuvoje padaryta gera, kilo iš Sūduvos arba Zanavykijos. Bene trys ketvirtadaliai Vyčio kryžiaus ordininkų, apie du trečdaliai prieškario valstybininkų buvo kilę iš šio krašto.

Bendruomenėse

Stasiuko mugė prie senojo Šlyninkos vandens malūno

Jonas PETRONIS

Jadvyga Dūdėnienė, Emilija Sasnauskienė ir Jadvyga Skvarčinskienė šventės dalyviams siūlė pirkti medų ir įvairius dirbinius

Zarasų rajone vis aktyviau reiškiasi bendruomenė „Šlyninkos vandens malūnas“. Aktyvūs šio malūno šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Sukauskis – gražių renginių sumanytojai ir rengėjai. Šį kartą bendruomenė dar sykį nustebino zarasiškius nauju ir originaliu sumanymu.

Visi mes džiaugiamės gražia Kaziuko muge, kuri turi gilias ir gražias tradicijas. Bendruomenės nariai prie senojo malūno, kuris puikuojasi prie Nikajos upės, surengė Stasiuko mugę. Sugužėjo kaip niekad gausus būrys rankdarbių mėgėjų iš įvairiausių rajono kampelių. Tautodailės mėgėjai suvežė savo gaminius. Ko tik mugėje nebuvo: negalėjai atsistebėti spalvingiausiais floristikos darbais, žavėjo medžio drožinėtojų išmonė, žmonės sustodavo prie austų, megztų ir nertų dirbinių. Pirko prasidedančiam darbymečiu reikalingus krepšius. Mugėje buvo ir kirvakočių, ir dalgiakočių. Siūlė mugės dalyviai svečiams ir riestainius, kitus gardumynus.

Mokyti kitus – irgi Dievo dovana

Technologijų mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis Autoriaus nuotrauka

Kovo 17-ąją Metų mokytojo premija buvo įteikta ir Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos technologijų mokytojui ekspertui Kęstučiui BAKUČIUI. Su pedagogu kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Žinia, kad esate nominuotas geriausiu šalies Metų mokytoju, jums buvo staigmena?

Permainos provincijoje

Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė Autoriaus nuotrauka

Raseinių rajone yra 52 kaimo bendruomenės. Apie jų veiklą su sąjungos pirmininke Loreta SIRVIDIENE, konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ nominuota „Kaimo bendruomenės lydere“, kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Kaip susikūrė jūsų kaimo bendruomenės?

Pavienių kaimo bendruomenių atsirado 2002 metais, o jų sąjunga susikūrė 2003 metų lapkričio mėnesį. Aš esu Berteškių kaimo bendruomenės pirmininkė nuo 2003-ųjų birželio.

Tokių joks vėjas nenupūstų

Bronius VERTELKA

Anciūnų kaimo kapelos bei bendruomenės vadovas Gediminas Makauskas

Veiklos dešimtmetį pažymėjusi Anciūnų kaimo kapela – 2008 metų I. Šeiniaus premijos laureatė. Jos įkūrėjas, puoselėtojas ir vadovas – Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas Gediminas Makauskas.

Prieš kiek laiko akordeonu grojęs G. Makauskas ir trys jo bendraminčiai sumanė burtis į kapelą. Muzikantų žmonos, pamačiusios, kad jų vyrai neužsibūna namuose ir daug važinėja, pasiprašė priimamos į kolektyvą. Dabar ir joms ramiau. Moterys ne tik dainuoja, bet ir groja įvairiais instrumentais. Vadovo G. Makausko žmona dainuoja, pučia birbynę, groja skambaliukais. Šiuo metu kolektyve – 11 žmonių. Vyriausiojo jos dalyvio amžius artėja prie 70-mečio, jauniausioji – keturiolikmetė.

Meistro rankoms paklūsta kiekvienas medis

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Tautodailininkas svajoja padaryti angelų kolekciją

Rimanto Zinkevičiaus dirbtuvėse kvepia ąžuolu. Tai – mėgstamiausia tautodailininko darbo medžiaga, iš kurios gimsta nepaprasto grožio kūriniai. „Ąžuolas – tvirtas ir solidus. Jo natūrali spalva – labai gera, nereikia dažyti“, – tvirtina vyras, palinkęs prie naujojo savo darbo – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės skulptūros.  

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia šiais metais švęs šimtąsias metines. Šias iškilmes ir Sekminių šventę, kuri vyks gegužės 21-23 dienomis, vainikuos bažnyčios šventoriuje vepriškio Romo Petro Šaulio rūpesčiu pastatytas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės koplytstulpis, sieksiantis puspenkto metro.

Tarp lietuvių

Raguvos sentikiai laikosi savo tradicijų

Bronius VERTELKA

Raguvos sentikių bendruomenės vyresnysis Nikolajus Ivanovas

Kažkada apie Raguvą gyveno maždaug 300 rusų sentikių šeimų. Šiandien tokių dešimties nesurinksi – nemaža dalis sentikių rusų asimiliavosi su lietuviais.

Raguvos sentikių bendruomenės vyresniojo Nikolajaus Ivanovo protėvius caro valdžia atitrėmė nuo Archangelsko ar Murmansko maždaug prieš tris šimtus metų. Tokios bausmės sulaukė sentikiai, gynę savo tikėjimą ir nenorėję persikrikštyti į stačiatikius. Pats Nikolajus ir jo tėvas gimė Lietuvoje. Nikolajaus žmona Antanina – kilusi iš Baltarusijos, nuo Lydos. Nors ji ne tokio tikėjimo kaip vyras, tačiau sutuoktiniai lanko tą pačią sentikių bažnyčią. Jų vaikai yra krikštyti.

Mitinge kalbėta apie reformas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Mitingo dalyviai laikė įvairius plakatus

Gegužės 8 dieną Kaune įvyko pilietinis mitingas už teisinės valstybės atkūrimą. Tai jau trečias toks mitingas Kaune. Ketvirtą mitingą planuojama surengti birželio mėnesį.

Šį kartą Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus susirinko per tūkstantį kauniečių ir kitų miestų gyventojų. Mitinge buvo daug kalbama apie D. Kedžio nužudymą ir apie tai, kad šalies teisėsaugos sistemoje susiklostė dramatiška padėtis, akcentuotos ir kitos esmines Lietuvos problemos – skurdas, korupcija, monopolijų diktatas. Šio renginio organizatoriai – „Vyčio“ organizacija, Tautos ateities forumas, Kauno krašto demokratinis judėjimas, Drąsiaus Kedžio artimieji.

Paradais maskuojami rimtesni kėslai

Švedų režisierius Jonas Ohmanas Autoriaus nuotrauka

Švedų režisieriaus Jonas Ohmanas, išgarsėjęs dokumentiniais filmais apie Lietuvos pokario kovas,  teigė įtariąs, kad po paradų ir eisenų šurmuliu slepiami galbūt labai negražūs, pavojingi, netoleruotini dalykai. Kodėl būtent dabar gėjai sumanė Vilniuje rengti paradą? Kodėl būtent šiomis dienomis Lietuvos lenkams prireikė lenkiškais rašmenimis užrašytų pavardžių? Kodėl Antrojo pasaulinio karo veteranai Lietuvoje būtent 2010-aisiais metais nusprendė viešai minėti gegužės 9-ąją? Su švedų režisieriumi Jonu Ohmanu kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Valerija Novodvorskaja apie karą, pergalę ir „nugalėtojus“

Rusijos žurnalistė Valerija Novodvorskaja

Ginčų apie tikrąsias Antrojo pasaulinio karo priežastis bei pasekmes, teigiamą ar neigiamą Josifo Stalino vaidmenį, militaristinių paradų Raudonojoje aikštėje reikalingumą ar beprasmiškumą užtenka ir šiandien, nors gegužės 9-oji jau praėjo. Itin skirtingai jie vertinami rusų televizijoje. Čia išskirčiau žurnalistės, politikos apžvalgininkės, disidentės Valerijos Novodvorskajos poziciją. Kalbėdama su RTVi žurnaliste Olga Žuravliova žodžio kišenėje niekuomet neieškojusi V. Novodvorskaja, vertindama žygiuojančius Raudonojoje aikštėje veteranus, nepabijojo pavartoti sąvokos „užnugario žiurkės“.

„Tolerancijos“ toliai

Linas ŠALNA

Per pastaruosius du mėnesius visuomenei buvo primesta diskusija dėl vadinamojo gėjų parado Vilniuje, žmonės buvo kiršinami „pozityvia“ informacija apie homoseksualų reikalingumą visuomenei, apie jų nuostatų „supratimą“. Labai nestebina, kad visokios pavilionienės, donskiai su gėjais įvelia mus į bereikalingus ginčus dėl jų skelbiamo „lytinio švietimo“ apie homoseksualus, biseksualus ir transseksualus. Šie „politikai“ niekada neatstovavo lietuvių tautinei savimonei, tačiau jie mėgina įteigti mintį, kad negavusieji Pavilionienės „švietimo“ pamokų yra tikri tamsuoliai ir neišmanėliai. Lietuvos visuomenė skaldoma tarp „tamsuolių“ ir „šviesuolių“, skleidžiamos įvairiausios pasakos apie būtinai gražią ir laimingą dviejų princų meilę ir gyvenimą bei pan. Net kunigams atimama teisė kritikuoti („smerkti“) gėjų kultūrą, jų nepamatuotą kėsinimąsi į vaikus, jaunimą, apskritai visuomenę – juk iškart bulvarinėje spaudoje, taip gausiai skaitomoje politikų ir net kai kurių dvasininkų, pateikiama šimtai ar net tūkstančiai pavyzdžių apie kunigų „amoralumą“ ir pan. Gerai, kad iš Lietuvos Vyskupų Konferencijos, kad ir pavėluotai, sulaukėme jų pozicijos dėl homoseksualų ir požiūrio į juos. Vyskupai pasakė, kad smerkti homoseksualo, kaip asmens, negalima. Gal todėl mons. A. Svarinskas ir kun. A. Keina, nepritardami gėjų eitynėms išduotam leidimui, nesiėmė prievartinių priemonių, o paskelbė maldos akciją. Tiesa, nors eitynėms savo parašais nepritarė kelios dešimtys tūkstančių piliečių, į maldos akciją atvyko nedaug. Gal sutrukdė besitęsiančios diskusijos apie „toleranciją“. Tačiau mums turi rūpėti ir kitas klausimas. Išsiplėtusiomis gėjų tolerancijos sąlygomis Lietuvoje, atrodo, nebeliko svarbesnio klausimo, kaip gėjų eitynių įteisinimas ir visapusiškas pritarimas. Ir tai net nurodo visažiniai partijų patriarchai: tokioms eitynėms pasipriešinęs partinis bendražygis patiria šių dienų ostrakizmą – yra išmetamas iš partijos bendruomenės.

Ministrantų diena

Klierikas Antanas ŠNEIDERAITIS

Telšių vyskupijos ministrantai eina patarnauti šv. Mišioms į Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedrą

Kaip ir kasmet, gegužės mėnesio pradžioje Telšių vyskupijos ministrantai rinkosi į jiems skirtąją dieną. Įvairaus amžiaus patarnautojus globojo ir jais rūpinosi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Įžangos žodį susirinkusiam jaunimui tarė seminarijos vadovybė bei Telšių vyskupijos licėjaus direktorius, kuris baigdamas kalbėti pakvietė į sceną savo auklėtinius, pasiruošusius seminarijos svečiams parodyti kunigų metų temai skirtą vaidinimą. Lygiai vidurdienį buvo aukojamos šv. Mišios, kurias celebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Po pietų ministrantai turėjo progos pabendrauti su klierikais ir apžiūrėti seminariją bei licėjų.

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Pagerbė kleboną

Iš dešinės: kun. Robertas Rumšas, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, vyskupijos generalvikaras mons. Algirdas Jurevičius ir mons. doc. dr. Artūras Jagelavičius

MERKINĖ. Balandžio mėnesį Šv. Jurgio atlaidų metu gražaus 50 metų jubiliejaus proga parapijiečiai sveikino kleboną, bažnytinės teisės daktarą, Vytauto Didžiojo universiteto lektorių, Kaišiadorių vyskupijos tribunolo oficiolą, Merkinės parapijos dekaną, kunigą Robertą Rumšą. Šv. Mišias ta proga aukojo ir kunigą sveikino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, monsinjoras, teologijos dr. Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Algirdas Jurevičius, klebonai: Varėnos – kun. Pranciškus Čivilis, Vievio – kun. Alfonsas Kelmelis, Birštono – mons. Jonas Danilevičius, Nemunaičio – kun. Gediminas Mieldažis, Žiežmarių – kun. Rokas Algimantas Puzonas, Jiezno – kun. Rolandas Bičkauskas, Aukštadvario – mons. Vytautas Kazimieras Sudavičius, Perlojos – kun. Ąžuolas Miliauskas, svečias iš Kauno mons. doc. dr. Artūras Jagelavičius, pasakęs įsimintiną pamokslą apie kunigo pašaukimą, tarnystę žmonėms, kuri tęsiasi iki mirties.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Šventė Motinos garbei

Po Votyvos šv. Mišių Ariogalos darželio auklėtinės sveikina mamytes. Dešinėje – klebonas kun. Gintautas Jankauskas

Ariogala - LESČIAI. Jau aštuntus metus Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas tradiciškai tęsia ciklą Motinos dienai paminėti. Pirmiausia Motinos dienos paminėjimas vyksta šeštadienio vakarą prieš Motinos dieną Ariogalos kapinėse, šalia Stasio Daugirdo koplyčios. Jis skiriamas mirusioms motinoms, palaidotoms Ariogalos parapijos kapinėse. Šv. Mišių auka ir pamokslas transliuojami per garso stiprintuvus ir girdisi net atokesnėse kapinių vietose. Tą vakarą ant mirusių motinų kapų, tarsi Vėlinių naktį, suplevena žvakių liepsnelės.

Minint kunigystės 50-metį

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Per kunigystės 10-metį Grūžiuose. Kunigai (iš kairės): Sigitas Uždavinys, Boleslovas Babrauskas, Petras Kerbelis-Našlėnas, Kazimieras Kindurys, Napoleonas Norkūnas, Bronius Žilinskas, Leonas Savickas, Algimantas Keina, Kazimieras Valeikis

Balandžio 18-ąją, sekmadienį, Anykščių Šv. apaštalo evang. Mato bažnyčioje auksinio – 50-ojo kunigystės jubiliejaus proga pagerbtas kunigas Bronius Žilinskas. Iškilmingose šv. Mišiose Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas jubiliatui uždėjo laurų vainiką ir įteikė simbolinę ganytojišką lazdą. Kartu su kun. Broniumi Žilinsku meldėsi iš įvairių vietų atvykę jubiliato bičiuliai: kanauninkai Stanislovas Krumpliauskas, Petras Baniulis, Saulius Filipavičius, Vytautas Masys, dr. Robertas Pukenis, Petras Žiukelis, mons. Juozas Dobilaitis, kunigai Juozas Čepėnas, Bronius Gimžauskas, Vydas Juškėnas, Mangirdas Maasas, Jonas Morkvėnas, Eugenijus Troickis. Pamokslą pasakė vysk. J. Kauneckas. Jubiliatą sveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius su žmona, Seimo narys Antanas Baura, „Caritas“, bažnyčios Pastoracinės komisijos, choro atstovai, giminaičiai, parapijiečiai...

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Visų švenčių šventė

Jums, mamytės

Upyna – Varsėdžiai – Girdiškė. Saulėtą ir vaiskią Motinos dieną Dievas padovanojo ir Upynos, Varsėdžių bei Girdiškės parapijų tikintiesiems. Visas šias tris parapijas aptarnaujantis klebonas kun. Eduardas Steponavičius taip viską susiplanavo, kad Motinos diena parapijose praeitų ne tik pakiliai ir sklandžiai, bet ir maldingai, kad visų motinų, močiučių širdyse suliepsnotų meilė Visagaliui už suteiktą motinystės laimę. Visos trys kun. E. Steponavičiaus aptarnaujamos bažnyčios pasipuošė šiai iškiliai šventei. Tą dieną klebonas aukojo šv. Mišias už motinas, močiutes visose trijose bažnyčiose, visas palaimino ir pasveikino.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Nuoširdžios maldos...

Rūpestingai savo pareigas atlieka zakristijonas Bronislovas Piekus

Medingėnai. Parapijos tikintieji šiandien didžiuojasi savo gražiai atnaujinta medine dviejų bokštų Švč. Trejybės bažnyčia. Atnaujinti šios šventovės išorę bei vidų ėmėsi beveik prieš metus Rietave dirbę ir Medingėnų parapiją aptarnavę kunigai klebonas Egidijus Jurgelevičius ir vikaras Vytautas Tamašauskas. Parapijiečių lėšomis, padedant Rietavo savivaldybei, buvo pradėti Švč. Trejybės bažnyčios išorės bei vidaus remonto darbai. Telšių vyskupo Jono Borutos SJ paskyrimu, nuo praėjusių metų rugpjūčio pradėjus Rietavo parapijai vadovauti klebonui kun. Antanui Gutkauskui ir jam talkinančiam kun. Arvydui Mačiuliui, Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčios remonto darbai buvo tęsiami toliau. Per gana trumpą laiką baigta tvarkyti ne tik šios šventovės išorė, bet ir vidus. Tuo rūpinosi abu kunigai.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Turiningų maldų dienos

Šv. Jurgio paveikslas Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje

Šilalė. Parapijos tikintieji, prisiminę 2005 metų balandžio 2 dieną amžinybėn išėjusį popiežių Joną Paulių II ir dabartinio popiežiaus Benedikto XVI pontifikato penkmetį, vadovaujami dekano klebono kun. Stasio Toleikio, pasimeldė už juos. Tęsiant maldas už Kunigus metus, visą savaitę (balandžio 18–25 dienomis) buvo meldžiamasi už kunigus, klierikus, prašoma kuo daugiau pašaukimų į Kristaus vynuogyną. Šiomis intencijomis prie išstatyto Švč. Sakramento buvo kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija, kitos šiai intencijai skirtos maldos. Sekmadieniais buvo meldžiamasi tuoj po Sumos, o eiliniais vakarais – po vakarinių šv. Mišių. Tą pačią savaitę buvo prisimintas ir pagerbtas kankinys, antrasis Lietuvos globėjas šv. Jurgis.