Tolerancijos toliai
Linas ŠALNA
Per pastaruosius du mėnesius visuomenei buvo primesta diskusija dėl vadinamojo gėjų parado Vilniuje, žmonės buvo kiršinami pozityvia informacija apie homoseksualų reikalingumą visuomenei, apie jų nuostatų supratimą. Labai nestebina, kad visokios pavilionienės, donskiai su gėjais įvelia mus į bereikalingus ginčus dėl jų skelbiamo lytinio švietimo apie homoseksualus, biseksualus ir transseksualus. Šie politikai niekada neatstovavo lietuvių tautinei savimonei, tačiau jie mėgina įteigti mintį, kad negavusieji Pavilionienės švietimo pamokų yra tikri tamsuoliai ir neišmanėliai. Lietuvos visuomenė skaldoma tarp tamsuolių ir šviesuolių, skleidžiamos įvairiausios pasakos apie būtinai gražią ir laimingą dviejų princų meilę ir gyvenimą bei pan. Net kunigams atimama teisė kritikuoti (smerkti) gėjų kultūrą, jų nepamatuotą kėsinimąsi į vaikus, jaunimą, apskritai visuomenę juk iškart bulvarinėje spaudoje, taip gausiai skaitomoje politikų ir net kai kurių dvasininkų, pateikiama šimtai ar net tūkstančiai pavyzdžių apie kunigų amoralumą ir pan. Gerai, kad iš Lietuvos Vyskupų Konferencijos, kad ir pavėluotai, sulaukėme jų pozicijos dėl homoseksualų ir požiūrio į juos. Vyskupai pasakė, kad smerkti homoseksualo, kaip asmens, negalima. Gal todėl mons. A. Svarinskas ir kun. A. Keina, nepritardami gėjų eitynėms išduotam leidimui, nesiėmė prievartinių priemonių, o paskelbė maldos akciją. Tiesa, nors eitynėms savo parašais nepritarė kelios dešimtys tūkstančių piliečių, į maldos akciją atvyko nedaug. Gal sutrukdė besitęsiančios diskusijos apie toleranciją. Tačiau mums turi rūpėti ir kitas klausimas. Išsiplėtusiomis gėjų tolerancijos sąlygomis Lietuvoje, atrodo, nebeliko svarbesnio klausimo, kaip gėjų eitynių įteisinimas ir visapusiškas pritarimas. Ir tai net nurodo visažiniai partijų patriarchai: tokioms eitynėms pasipriešinęs partinis bendražygis patiria šių dienų ostrakizmą yra išmetamas iš partijos bendruomenės.
|