Bendruomenėse
Žurnalistų desantas Anykščių krašte
Vytautas Bagdonas
|
Senuose mokykliniuose suoluose
tilpo ir vietiniai, ir svečiai
|
Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus
nariai netradiciškai paminėjo savo profesinę šventę Spaudos atgavimo,
kalbos ir knygos dieną. Balandžio 24-ąją daugiau kaip dvi dešimtys
žurnalistų, atstovaujančių įvairioms žiniasklaidos priemonėms (kai
kurie jų jau išėję į užtarnautą poilsį), atvyko pasižmonėti į Anykščių
kraštą.
Pirmiausia žurnalistai apsilankė lietuvių literatūros
klasiko, publicisto, vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų
vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtąjį Svėdasų kraštą, pagerbė
garsaus rašytojo atminimą prie jo paminklo, pasivaikščiojo po miestelį,
kuriame daug kas primena Vaižganto gyvenimą ir kūrybą. Paskui žurnalistai
patraukė į Kunigiškių kaimą, į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų.
Šio sodžiaus muziejaus steigėjas žurnalistas Vytautas Bagdonas papasakojo
apie Vaižganto atminimo saugojimą Svėdasų krašte, paskui apie sodiečių
gyvenimą, puoselėjamas tradicijas, žmonių bendruomenes, kultūrinį
laisvalaikį, ūkininkų reikalus kalbėjo vietiniai gyventojai. Žurnalistė
Aldona Armalė vieną po kito kvietė vietinius gyventojus išeiti prieš
auditoriją ir pasidalinti mintimis, atsakyti į svečių klausimus.
Mielai su žurnalistais bendravo, atsakinėjo į klausimus buvusi pedagogė,
Kunigiškių kaimo seniūnaitė Alma Kuolienė, kunigiškietis ūkininkas,
ilgametis dramos ratelio artistas Bronius Kovas ir jo žmona buvusi
mokytoja Genovaitė Kovienė, kunigiškietis meistras auksarankis,
aktyvus visuomenininkas Jaroslavas Vetenkis, Vaitkūnų pašto laiškininkė
Zita Berkevičienė.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus
pirmininkės Aurelijos Arlauskienės, jie į Kunigiškius atsivežė ir
savo vaikus savo knygas, kurias ketina padovanoti muziejui.
Į Vilniaus skyrių susibūrę ne tiktai sostinėje, bet ir kitose Lietuvos
vietovėse bei užsienio šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai, atsiliepdami
į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus, asociacijos Vaižgantiečių
klubas Pragiedrulys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos akciją Vaižganto
140-ojo gimtadienio proga 140 knygų šio šviesuolio muziejui,
nusprendė Kunigiškių muziejų praturtinti savo knygomis su autografais.
Pirmoji muziejui savo prisiminimų knygas Rytoj to nebus ir Grįžtu
į vakardieną padovanojo šalies žurnalistikos patriarchė Goda Ferensienė.
Likimas šiai žurnalistei lėmė sovietmečiu būti šalia valdžios elito,
kartu su vyru žinomu to meto visuomenės veikėju, aukštas pareigas
užimančiu Algirdu Ferensu gyventi garsiosiose Turniškėse, bendrauti
su daugeliu partinių funkcionierių. Visiems buvo įdomu išgirsti
kai kuriuos to meto gyvenimo epizodus, iš pirmų lūpų išgirsti vieną
kitą jau istorija tapusį faktą. Žurnalistė Daiva Červokienė, palinkėjusi
gyventi sveikai, gydytis vaistiniais augalais, tikėti gamtos galia,
padovanojo muziejui savo knygą XXI amžiaus Lietuvos žolininkai:
kaip įveikti ligas. Žurnalistė Loreta Jastramskienė įteikė muziejui
savo romaną Vanduo nemoka kalbėti. Lietuvos naujienų agentūros
ELTA 85-mečiui skirtą gausiai iliustruotą albumą įteikė net trys
žurnalistai, kurių gyvenimas buvo susijęs su šios agentūros veikla:
Aldona Armalė, Angelė Adomaitienė ir Dainius Ručinskas. Žurnalistė
Aurelija Arlauskienė padovanojo dvi solidžias savo knygas: Asmens
kodas: Lietuvos muitinė ir Tomas Šernas: vakar buvo rytoj. Beje,
ant šios knygos puikuojasi ne tiktai autorės autografas, bet ir
paties herojaus muitinės darbuotojo, vienintelio išlikusio po
žudynių muitinės poste prie Medininkų muitininko Tomo Šerno ranka
darytas įrašas: Skaitytojau, čia mažas istorijos gabalėlis, mano
ir tavo istorijos, nes ta istorija Lietuvos. A. Arlauskienė atvežė
muziejui ir kitų autorių knygų. Žinomas fotografas, atvirukų, plakatų
autorius Zinas Kazėnas praturtino muziejų savo leistais plakatais,
skirtais Lietuvos Sąjūdžiui, Lietuvos Nepriklausomybei, Europos
Sąjungai, padovanojo sodiečiams suvenyrų su ES simbolika, perdavė
žymaus išeivijos fotomenininko ir knygų leidėjo Algimanto Kezio
septynis solidžius albumus apie dailę ir fotografiją. Z. Kazėnas
prisiminė pirmuosius savo išleistus atvirukus, kurie buvo skirti
Anykščiams. Ir tą kūrybinį darbą jis atliko padedant tuometiniam
rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Kazimierui Zulonui
(beje, šviesaus atminimo K. Zulonas dirbo ir jų kolūkyje)... Po
šio susitikimo muziejuje Kunigiškiuose atsirado ir viena knyga rusų
kalba. Apysakų ir apsakymų knygą Taksi do Venecii (Taksi iki
Venecijos) padovanojo autorius vilnietis žurnalistas Viktor Denisenko.
Pakeliui į Anykščius žurnalistai dar aplankė Vaižganto
gimtuosius Malaišius, pavaikštinėjo etnografinio kaimo gatve, pasigrožėjo
senais pastatais, vaizdinga Malaišių apylinkių aplinka. Anykščiuose
Vilniaus skyriaus žurnalistai aplankė kai kurias žymesnes vietas,
o paskui pasuko link Traupio. Garsiajame botanikos sode įspūdingą
ekskursiją surengė šio unikalaus sodo įkūrėjas ir puoselėtojas Anykščių
rajono meras Sigutis Obelevičius. Traupyje mus pakerėjo ir įstabus
botanikos sodas, ir labai įsimintinas žymaus gamtininko S. Obelevičiaus
pasakojimas, po apsilankymo Traupyje šeštadienio vakare telefonu
džiaugėsi žurnalistų išvykos organizatorė A. Armalė.
Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|