2010 m. gegužės 14 d.
Nr. 37
(1822)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Bendruomenėse

Žurnalistų „desantas“ Anykščių krašte

Vytautas Bagdonas

Senuose mokykliniuose suoluose
tilpo ir vietiniai, ir svečiai

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai netradiciškai paminėjo savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Balandžio 24-ąją daugiau kaip dvi dešimtys žurnalistų, atstovaujančių įvairioms žiniasklaidos priemonėms (kai kurie jų jau išėję į užtarnautą poilsį), atvyko pasižmonėti į Anykščių kraštą.

Pirmiausia žurnalistai apsilankė lietuvių literatūros klasiko, publicisto, vieno iš Žurnalistų sąjungos steigėjų ir pirmųjų vadovų kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtąjį Svėdasų kraštą, pagerbė garsaus rašytojo atminimą prie jo paminklo, pasivaikščiojo po miestelį, kuriame daug kas primena Vaižganto gyvenimą ir kūrybą. Paskui žurnalistai patraukė į Kunigiškių kaimą, į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų. Šio sodžiaus muziejaus steigėjas žurnalistas Vytautas Bagdonas papasakojo apie Vaižganto atminimo saugojimą Svėdasų krašte, paskui apie sodiečių gyvenimą, puoselėjamas tradicijas, žmonių bendruomenes, kultūrinį laisvalaikį, ūkininkų reikalus kalbėjo vietiniai gyventojai. Žurnalistė Aldona Armalė vieną po kito kvietė vietinius gyventojus išeiti prieš auditoriją ir pasidalinti mintimis, atsakyti į svečių klausimus. Mielai su žurnalistais bendravo, atsakinėjo į klausimus buvusi pedagogė, Kunigiškių kaimo seniūnaitė Alma Kuolienė, kunigiškietis ūkininkas, ilgametis dramos ratelio artistas Bronius Kovas ir jo žmona buvusi mokytoja Genovaitė Kovienė, kunigiškietis „meistras auksarankis“, aktyvus visuomenininkas Jaroslavas Vetenkis, Vaitkūnų pašto laiškininkė Zita Berkevičienė.

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkės Aurelijos Arlauskienės, jie į Kunigiškius atsivežė ir „savo vaikus“ – savo knygas, kurias ketina padovanoti muziejui. Į Vilniaus skyrių susibūrę ne tiktai sostinėje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse bei užsienio šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai, atsiliepdami į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus, asociacijos Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos akciją „Vaižganto 140-ojo gimtadienio proga – 140 knygų šio šviesuolio muziejui“, nusprendė Kunigiškių muziejų praturtinti savo knygomis su autografais. Pirmoji muziejui savo prisiminimų knygas „Rytoj to nebus“ ir „Grįžtu į vakardieną“ padovanojo šalies žurnalistikos patriarchė Goda Ferensienė. Likimas šiai žurnalistei lėmė sovietmečiu būti šalia valdžios elito, kartu su vyru žinomu to meto visuomenės veikėju, aukštas pareigas užimančiu Algirdu Ferensu gyventi garsiosiose Turniškėse, bendrauti su daugeliu partinių funkcionierių. Visiems buvo įdomu išgirsti kai kuriuos to meto gyvenimo epizodus, iš pirmų lūpų išgirsti vieną kitą jau istorija tapusį faktą. Žurnalistė Daiva Červokienė, palinkėjusi gyventi sveikai, gydytis vaistiniais augalais, tikėti gamtos galia, padovanojo muziejui savo knygą „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas“. Žurnalistė Loreta Jastramskienė įteikė muziejui savo romaną „Vanduo nemoka kalbėti“. Lietuvos naujienų agentūros ELTA 85-mečiui skirtą gausiai iliustruotą albumą įteikė net trys žurnalistai, kurių gyvenimas buvo susijęs su šios agentūros veikla: Aldona Armalė, Angelė Adomaitienė ir Dainius Ručinskas. Žurnalistė Aurelija Arlauskienė padovanojo dvi solidžias savo knygas: „Asmens kodas: Lietuvos muitinė“ ir „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“. Beje, ant šios knygos puikuojasi ne tiktai autorės autografas, bet ir paties herojaus – muitinės darbuotojo, vienintelio išlikusio po žudynių muitinės poste prie Medininkų muitininko Tomo Šerno ranka darytas įrašas: „Skaitytojau, čia mažas istorijos gabalėlis, mano ir tavo istorijos, nes ta istorija Lietuvos“. A. Arlauskienė atvežė muziejui ir kitų autorių knygų. Žinomas fotografas, atvirukų, plakatų autorius Zinas Kazėnas praturtino muziejų savo leistais plakatais, skirtais Lietuvos Sąjūdžiui, Lietuvos Nepriklausomybei, Europos Sąjungai, padovanojo sodiečiams suvenyrų su ES simbolika, perdavė žymaus išeivijos fotomenininko ir knygų leidėjo Algimanto Kezio septynis solidžius albumus apie dailę ir fotografiją. Z. Kazėnas prisiminė pirmuosius savo išleistus atvirukus, kurie buvo skirti Anykščiams. Ir tą kūrybinį darbą jis atliko padedant tuometiniam rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui Kazimierui Zulonui (beje, šviesaus atminimo K. Zulonas dirbo ir jų kolūkyje)... Po šio susitikimo muziejuje Kunigiškiuose atsirado ir viena knyga rusų kalba. Apysakų ir apsakymų knygą „Taksi do Venecii“ („Taksi iki Venecijos“) padovanojo autorius vilnietis žurnalistas Viktor Denisenko.

Pakeliui į Anykščius žurnalistai dar aplankė Vaižganto gimtuosius Malaišius, pavaikštinėjo etnografinio kaimo gatve, pasigrožėjo senais pastatais, vaizdinga Malaišių apylinkių aplinka. Anykščiuose Vilniaus skyriaus žurnalistai aplankė kai kurias žymesnes vietas, o paskui pasuko link Traupio. Garsiajame botanikos sode įspūdingą ekskursiją surengė šio unikalaus sodo įkūrėjas ir puoselėtojas Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. „Traupyje mus pakerėjo ir įstabus botanikos sodas, ir labai įsimintinas žymaus gamtininko S. Obelevičiaus pasakojimas“, – po apsilankymo Traupyje šeštadienio vakare telefonu džiaugėsi žurnalistų išvykos organizatorė A. Armalė.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija