2010 m. gegužės 14 d.
Nr. 37
(1822)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žvilgsnis į homoseksualų eitynes iš šalies

Gegužės 8 dieną pirmą kartą Lietuvoje vyko homoseksualų eitynės. Nors ir buvo saugomi policijos, tačiau savo parado jie nebaigė, todėl galima tikėtis dar vienų eitynių. Dauguma parado žiūrovų nepritarė jam, tačiau atsirado ir palaikančiųjų. Pasiklausius įvairaus amžiaus žmonių pasisakymų galima išgirsti įvairių nuomonių. Homoseksualai ir jų šalininkai teigia, kad Lietuva – demokratinė valstybė, todėl tokius renginius galima laisvai organizuoti ir kiekvienas turi teisę taip reikšti savo nuomonę. Tačiau juk normalūs, tradicinės orientacijos žmonės nerengia paradų. O galų gale, jei vadovaujamės demokratinės valstybės principais, tuomet reikia atsižvelgti į daugumos nuomonę, nes būtent taip demokratiškai priimami nutarimai. Norint sužinoti Lietuvos žmonių daugumos nuomonę nereikia net organizuoti referendumo ar kokios panašios apklausos – pakanka pamatyti per televizijos diskusijų laidas balsuojančių žmonių skaičių. Pavyzdžiui, gegužės 6 dienos vakare televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ prieš homoseksualų eitynes pasisakė daugiau nei dešimt tūkstančių šios laidos žiūrovų, o už tokį paradą – vos daugiau nei šimtas. Atsižvelgimas į daugumos nuomonę ir yra vienas iš demokratinės valstybės valdymo principų, nes jei visi darys ką panorėję, „nes čia demokratinė valstybė“, tada vietoj demokratijos atsiras anarchija. Apskritai nemažai mano bendraamžių teigia, jog laisvas ir kitų nuomonės nepaveiktas žmogus suvokia, kad tolerancija homoseksualų atžvilgiu yra būtina, nes juk visi esame lygūs ir gyvename šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau, mano nuomone, būtent taip teigiantys yra paveikti kitų nuomonės ir kartoja homoseksualų teiginius apie lygias teises.

Vis dėlto daugeliui priešingai manančių sunkiai suprantama, kodėl galima demonstruoti savo iškrypėliškus santykius su kitais žmonėmis. Katalikų Bažnyčia teigia, jog homoseksualius asmenis reikia gerbti, tačiau reikia smerkti tokius jų santykius. Todėl Bažnyčia pasisako prieš jų eitynes. Štai Šventojo Sosto atstovas Baltijos šalyse Apaštalinis nuncijus Luigi Bonazzi sako: „Katalikų Bažnyčia prieštarauja gėjų eitynėms, siekdama įspėti žmones apie socialinius pavojus, kurie kyla bandant ištrinti vyriškumo ar moteriškumo svarbą žmogaus asmenyje“. Lygiai taip pat Bažnyčia sako, jog žmogus nėra Dievas, kad galėtų, kaip teigia homoseksualai, pats pasirinkti savo orientaciją. Įdomu, ar jie pagalvoja, jog jeigu jų tėvai būtų buvę tokios nuomonės ir pasirinkę tokią orientaciją, visi tie gėjai ir lesbietės net nebūtų atsiradę šiame pasaulyje. Aišku, gal nuo to nebūtų blogiau, tačiau logiškai mąstant, jeigu iš vyro ir moters santykių gali atsirasti nauja gyvybė, kuri yra vertybė, o iš homoseksualių santykių neatsiranda niekas, išskyrus ligas, kam tuomet jų reikia? Juk jie ir demonstruoja save, rengia savo paradus tam, kad pritrauktų daugiau žmonių, kurie dar nėra sužaloti ir gyvena pagal Dievo žmogui duotą gyvenimą ir nurodytus santykius.

Irma Mikalauskaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija