Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Azerbaidžanietis išdrįso mesti iššūkį korumpuotai policijai

Gintaras Visockas

Principingasis azerbaidžanietis Mahalas Mamadovas, išdrįsęs mesti iššūkį korumpuotiems Vilniaus policininkams Autoriaus nuotrauka

Su nuo 1991 metų Lietuvoje gyvenančiu azerbaidžaniečiu Mahalu Mamadovu buvome susitikę vos keletą kartų, kai domėjausi mūsų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių reikalais. Tačiau šis žmogus paliko principingo, sąžiningo ir drąsaus vyro įspūdį. Ir dabar nė kiek neabejoju azerbaidžaniečio M. Mamadovo padorumu. Jei M. Mamadovas būtų turėjęs bent nedidelę nuodėmę, mūsų teisėsaugos struktūros jį seniai būtų demaskavusios, nes jis nepabūgo stoti į teisinę kovą su dviem korumpuotais Lietuvos policininkais. Ir šias sudėtingas, ilgai trukusias grumtynes laimėjo. Būtent M. Mamadovo liudijimų pagrindu mūsų teisėsauga atsikratė dviem policininkais, kurie vertė Gariūnuose prekiaujančius azerbaidžaniečius kas mėnesį mokėti duoklę. Nors toji duoklė nebuvo didelė, vos keli šimtai litų, tačiau principingasis azerbaidžanietis nepanoro mokėti nė tiek. Galų gale priešindamasis nesąžiningų policijos darbuotojų savivalei M. Mamadovas apgynė ne tik savo, bet ir visų kitų Gariūnuose prekiaujančių azerbaidžaniečių garbę bei orumą. Bent jau šiuo metu tikrai joks policininkas ar inspektorius nedrįsta iš azerbaidžaniečių tautybės prekeivių reikalauti neteisėtų užmokesčių.

Beje, gindamas azerbaidžaniečių, kurių Gariūnuose prekiauja apie dvidešimt, reikalus Mahalas nesusilaukė paramos iš savo tautiečių. Duodamas interviu Gariūnų prekeivis pabrėžė, kad jis, nusprendęs demaskuoti tuometinį Vilniaus miesto Viešosios policijos Panerių policijos nuovados viršininką Darių Sabulį ir jo kolegą Faustą Vaičekonį, iš savo tautiečių tikėjosi rimtesnės paramos.

Pirma, M. Mamadovui reikėjo kelių tūkstančių litų, kad galėtų pasisamdyti gerą advokatą. Tačiau tautiečiai, užuot sumetę bent jau po kelis šimtus litų, sudėjo vos po kelias dešimtis litų. Tokios „paramos“ M. Mamadovas visai atsisakė. Antra, kai kurie azerbaidžaniečiai prižadėjo savo parodymais paremti M. Mamadovo liudijimus teisme, tačiau lemiamu momentu spruko į krūmus. Taigi savo teisybę Mahalui teismuose teko ginti vienam.

Pasakodamas apie azerbaidžanietiškos „vienybės“ ypatumus M. Mamadovas neatmetė galimybės, kad iš mūšio lauko gėdingai pasitraukę jo tautiečiai, matyt, turi šiokių tokių nuodėmių, todėl ir nedrįso gintis teisinėmis priemonėmis. „Kai kurie azerbaidžaniečiai bijo net savo šešėlio. Su tokiais nenoriu nei sveikintis, nei bendrauti“, – teigė M. Mamadovas.

Musulmono M. Mamadovo bėdos prasidėjo maždaug 2006 metais, kai jis, niekuo neišsiskiriantis Gariūnų prekeivis, sulaukė keistų policininkų užuominų. Girdi, visi azerbaidžaniečiai privalės kas mėnesį iš savo uždarbio atseikėti po 150–200 litų Gariūnus kontroliuojantiems policininkams. Priešingu atveju azerbaidžaniečių laukia nemalonumai. Pietietiškai karšto temperamento Mahalas atsisakė mokėti duoklę. Beje, kyšių nemokėti ragino ir visus savo tautiečius, kuriuos bent kiek artimiau pažinojo. Štai tada ir susilaukė bėdų. Pirmiausiai pastebėjo, jog policija labai dažnai jį tikrina. Ypač atidžiai domisi, ar Mahalas neprekiauja vogtais mobiliaisiais telefonais. Vogtą mobilųjį telefoną sunku atskirti nuo legaliai įsigyto. Be to, policininkai įsigudrino patikrinimui paimti ne tik įtartinus, bet ir akivaizdžiai teisėtai įsigytus mobiliuosius, tokiu būdu rimtai trukdydami verslui. 

Štai tada Mahalui ir kilo mintis pasiskųsti struktūroms, kurios demaskuoja korumpuotus valstybės tarnautojus. Nusikalstamos veikos imitavimo operacija surengta 2007-aisiais metais. Remiantis Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo teisėjos Jolantos Čepukienės 2008-ųjų metų gruodžio 22-ąją išnagrinėta byla, M. Mamadovas pirmąjį kyšį policijos atstovui F. Vaičekoniui, kuris veikė policininko D. Sabulio prašymu, perdavė 2007-ųjų balandžio 25-ąją. Iš viso – 300 litų. Tų pačių metų birželio 20-ąją buvo antrą kartą sumokėta duoklė – irgi 300 litų. 2007-ųjų lapkričio 14-ąją iš M. Mamadovo F. Vaičekonis paėmė trečią D. Sabulio reikalauto kyšio dalį – 200 litų. Štai tada kyšininkai buvo suimti. Sulaikymo operacijoje dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos darbuotojai. M. Mamadovo pokalbiai su korumpuotais policininkais buvo įrašinėjami, duodami kaip kyšis pinigai – pažymėti specialiais ženklais.

Kaltinamasis F. Vaičekonis dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir tvirtino, esą M. Mamadovą pažįsta 10 metų, esą juos siejo draugiški santykiai, nors jis dirbo tyrėju Panerių policijos nuovadoje, kurios kuruojamai teritorijai priklauso ir Gariūnų turgavietė, o M. Mamadovas Gariūnuose prekiavo mobiliaisiais telefonais. Kaltinamasis D. Sabulis dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodė, jog sulaikymo metu dirbo Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Panerių policijos nuovadoje viršininku. Tačiau teismas savo oficialiuose dokumentuose teigia, kad „abiejų kaltinamųjų kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga“.

Nukentėjusysis M. Mamadovas teisme tvirtino, jog nuo 1991 metų prekiauja Gariūnų turgavietėje Vilniuje. Iki 2006-ųjų metų pabaigos jis neturėjo problemų – visi dokumentai tvarkingi, prekybos kiosko savininkė laiku pratęsdavo leidimus prekiauti viešoje vietoje. Administracine tvarka nebuvo baustas. Tačiau 2006-ųjų pabaigoje pas jį į prekybos kioską atėjo Panerių policijos nuovados viršininkas D. Sabulis ir pasakė, kad M. Mamadovas turi pats mokėti po 150 litų kas mėnesį už prekybą telefonais ir rinkti tokį mokestį iš Gariūnų turgavietėje prekiaujančių savo tautiečių. Paklausus, kodėl reikia mokėti pinigus, D. Sabulis paaiškino, kad jis garantuos pagalbą, jei kils problemų su Vilniaus miesto kriminalinės policijos pareigūnais dėl vogtų mobiliojo ryšio telefonų, taip pat informuos apie kriminalinės policijos turguje rengiamus reidus. Teismo medžiagoje užfiksuota, ką pirmąjį kartą D. Sabuliui atsakė principingasis M. Mahalas: „man pagalbos nereikia, pinigų nerinksiu ir pats nemokėsiu“.

Tačiau ilgainiui įvairūs patikrinimai bei priekabės tapo nebepakenčiamos. Supratęs, jog yra akivaizdžiai stumiamas iš Gariūnų turgavietės, M. Mamadovas pabandė išsiaiškinti, ką daryti toliau. Policininkas F. Vaičekonis jam paaiškino, jog „problema gali būti išspręsta tik tokiu atveju, jei jis sutiks mokėti po 100 litų kas mėnesį viršininkui“.

Šios istorijos pabaiga tokia. F. Vaičekonis pripažintas kaltu ir jam uždrausta dvejus metus dirbti valdžios ir valdymo įstaigose. D. Sabulis taip pat pripažintas kaltu, jam uždrausta pustrečių metų dirbti valdžios ir valdymo įstaigose. Kaltinamieji šį nuosprendį nesėkmingai skundė visoms instancijoms. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį. Žodžiu, azerbaidžanietis M. Mamadovas  Lietuvoje teisybės ieškojo maždaug ketverius metus. Džiugu, kad surado. Šios paieškos buvo sudėtingos ir net – pavojingos. Per paskutiniuosius kelerius metus M. Mamadovui ir grasinta, ir kenkta. Principingasis M. Mahalas nepabūgo nei grasinimų, nei bauginimų.

Kodėl taip išsamiai ėmėmės šios temos? Azerbaidžanietis M. Mamadovas simpatizuoja Mahiro Gamzajevo vadovaujamai Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijai, kurią, mūsų žiniomis, proimperinės Rusijos jėgos įvairiausiais būdais bando suskaldyti ir sumenkinti. Šios bendrijos suskaldymas būtų nenaudingas visų pirma mums, lietuviams. Mat Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija labai nuoširdžiai ir principingai palaiko mūsų valstybės interesus. Pavyzdžiui, tuo metu, kai Lietuva siekė narystės NATO aljanse, M. Gamzajevas pasirašė specialioje peticijoje ir tokiu būdu parėmė lietuvių siekį įsilieti į NATO. Tad padarytume nedovanotiną klaidą, jei neparemtume mus palaikančių azerbaidžaniečių, kuriuos bet kokia kaina prisivilioti siekia Rusijos imperiniams interesams ištikimos jėgos.

© 2010 „XXI amžius“