2010 m. birželio 2 d.
Nr. 42
(1827)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Bendrasis gėris –
pažangos variklis

Popiežius apie krikščioniškąją politiką

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI

Meilė tiesoje – efektyviausia jėga permainoms

Gegužės 21 dieną susitikęs su į metinę plenarinę asamblėją susirinkusios Popiežiškosios pasauliečių  tarybos nariais popiežius Benediktas XVI pripažino, kad jų svarstyta tema „Kristaus liudytojai politinėje bendruomenėje“ yra iš tikrųjų svarbi: krikščioniškos politikos poreikis moralinę ir ekonominę krizę išgyvenančioje visuomenėje yra didelis. Akivaizdu, kad dabar pasauliui, taip pat ir valdymo srityje, reikia „tikros meilės revoliucijos“, kurioje valstybių piliečiai ir jų lyderiai, siekdami bendrojo gėrio, remtųsi krikščioniškomis solidarumo ir tiesos vertybėmis,  pabrėžė Šventasis Tėvas.


Azerbaidžanietis išdrįso mesti iššūkį korumpuotai policijai

Gintaras Visockas

Principingasis azerbaidžanietis
Mahalas Mamadovas, išdrįsęs mesti
iššūkį korumpuotiems Vilniaus
policininkams
Autoriaus nuotrauka

Su nuo 1991 metų Lietuvoje gyvenančiu azerbaidžaniečiu Mahalu Mamadovu buvome susitikę vos keletą kartų, kai domėjausi mūsų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių reikalais. Tačiau šis žmogus paliko principingo, sąžiningo ir drąsaus vyro įspūdį. Ir dabar nė kiek neabejoju azerbaidžaniečio M. Mamadovo padorumu. Jei M. Mamadovas būtų turėjęs bent nedidelę nuodėmę, mūsų teisėsaugos struktūros jį seniai būtų demaskavusios, nes jis nepabūgo stoti į teisinę kovą su dviem korumpuotais Lietuvos policininkais. Ir šias sudėtingas, ilgai trukusias grumtynes laimėjo. Būtent M. Mamadovo liudijimų pagrindu mūsų teisėsauga atsikratė dviem policininkais, kurie vertė Gariūnuose prekiaujančius azerbaidžaniečius kas mėnesį mokėti duoklę. Nors toji duoklė nebuvo didelė, vos keli šimtai litų, tačiau principingasis azerbaidžanietis nepanoro mokėti nė tiek. Galų gale priešindamasis nesąžiningų policijos darbuotojų savivalei M. Mamadovas apgynė ne tik savo, bet ir visų kitų Gariūnuose prekiaujančių azerbaidžaniečių garbę bei orumą. Bent jau šiuo metu tikrai joks policininkas ar inspektorius nedrįsta iš azerbaidžaniečių tautybės prekeivių reikalauti neteisėtų užmokesčių.


Kodėl nežygiavo vokiečiai?

Vilius Bražėnas

2010 metų gegužė buvo masinio žygiavimo mėnuo. Atrodė, žygiavo beveik visi, kas turėjo šiokias tokias kojas.

Prieš 88-erius metus gegužės 1-ąją, kaip „pasitraukėlis“ nuo iš vakarų atžygiuojančių Kaizerio vokiečių į rytus, į caro Rusiją, su Maskvos mokyklos pirmokais žygiavau Raudonojoje aikštėje pro Leniną. Todėl mane ypač sudomino šių metų gegužės žygiuotojai toje aikštėje. Į akį krito tai, kad ten nežygiavo vokiečiai, kurie, mano manymu, daugiausiai nusipelnė žygiuoti bolševikų „pergalei“ Antrajame pasauliniame kare (APK) – juk kad ir į kurį istorinį užkampį pažvelgsi, visur užtiksi vokiečių pėdsakus tarp bolševikų gelbėtojų pėdsakų.


Kuo Lietuvos slaptosioms tarnyboms neįtiko Eglė Kusaitė

Gintaras Visockas

Įtariamoji Eglė Kusaitė

Pradedame domėtis terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės byla. Šios temos imtis paskatino kai kurie į akis krentantys panašumai su čečėnų Gatajevų sulaikymo bei įkalinimo byla. Tiksliau tariant, kaip ir Gatajevų, taip ir Eglės Kusaitės byla atrodo dirbtinai sukurpta. Bet apie šiuos panašumus – kiek vėliau. Pirmiausiai pateiksime oficialius mūsų teisėsaugos ir slaptųjų tarnybų surinktus duomenis, kurie nepalankūs sulaikytai merginai. Eglė Kusaitė įtariama tuo, kad nuo 2009 metų birželio iki 2009-ųjų spalio 24-osios, veikdama kartu su Rusijos Federacijoje esančiais islamistinių teroristinių grupuočių nariais, kaip savižudė teroristė ruošėsi įvykdyti teroro aktą Rusijos sostinėje Maskvoje. Pagal mūsų teisėsaugos kaltinimus mergina norėjo susisprogdinti siekdama įbauginti visuomenę ir dėl religinių įsitikinimų. Savo veiksmais ji norėjo sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui. Pavyzdžiui, mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, 2009-ųjų rugpjūtį iš Apti Magmadovo gavo 500 JAV dolerių perlaidą kelionei į Maskvą teroro aktui vykdyti, gavo Rusijos Federacijos vizą ir ruošėsi išvažiuoti į Maskvą. Taip tvirtinta  balandžio 22-ąją Vilniaus apygardos teisme.


Užkrečiantys pavyzdžiai

„Dvasios milžinų“ susitikimas

Vytautas Bagdonas

Prisiminimais apie vaikystę
ir jaunystę dalijasi Juozas
Lapienis. Sėdi aktorius
Ferdinandas Jakšys, mokslininkas,
tautodailininkas ir literatas
Romualdas Šimkūnas, renginio vedėja
vyr. bibliotekininkė Elena Bublienė

Paskutiniąją balandžio dieną Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje organizuota literatūrinė popietė, pavadinta poeto Antano Miškinio žodžiais „Be skausmo negimė daina dar niekieno...“

Svėdasų biblioteka ir literatų  klubas „Sietuva“ jau senokai planavo kraštiečio literato, pedagogo, mokslininko, biologijos m. daktaro doc. Juozo Lapienio  kūrybą pristatyti visuomenei. Pasaulio anykštėnų bendrijos ir Vilniaus svėdasiškių draugijos „Alaušas“ aktyvus narys J. Lapienis atvyko į gimtinę su artimais bičiuliais: iš Svėdasų kilusiu aktoriumi Ferdinandu Jakšiu bei tautodailininku, literatu gamtos mokslų daktaru doc. Romualdu Šimkūnu.


Paveikslai iš kaimo

Bronius VERTELKA

Menotyrininkas Remigijus Venckus
iš Šiaulių, dailininkas Anatolijus
Stiško ir „A galerijos“ savininkas
Albinas Vološkevičius
Autoriaus nuotraukos

Balandžio 16-ąją Panevėžio dailės galerijoje „A galerija“ vyko profesionalaus menininko Anatolijaus Stiško parodos „Simfonia pastorale iš Lyduokių kaimo“ pristatymas. Su parodos autoriumi gausiai susirinkusius supažindino galerijos savininkas Albinas Vološkevičius.

Apie dailininko, gimusio Ukrainoje, aukštuosius dailės mokslus baigusio Vilniuje, Griežionių kaime, greta Lyduokių (Ukmergės r.), gyvenančio A. Stiško kūrybą kalbėjo menotyrininkas Remigijus Venckus iš Šiaulių.


Į paskutinę kelionę palydėta  Alina Plechavičiūtė-Veigel

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Minint generolą Povilą Plechavičių
jo brolio Aleksandro dukra Alina
Plechavičiūtė-Veigel Vytauto Didžiojo
karo muziejuje papasakojo
apie generolo gyvenimą užsienyje

Rodos, taip neseniai, vasario 16 dieną, pulkininko Aleksandro Plechavičiaus duktė Alina Plechavičiūtė-Veigel Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje pasakojo apie savo dėdę ir globėją generolą Povilą Plechavičių. (Alinos tėveliui pulkininkui A. Plechavičiui patekus į NKVD rankas Aliną išeivijoje tėviškai globojo generolas P. Plechavičius.) Tada ponia Alina Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos kariams su didele meile ir pagarba pasakojo apie savo dėdę, jo asmenybę... Ir štai netikėta žinia – automobilio avarijoje žuvo Lietuvos patriotė A. Plechavičiūtė-Veigel.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija