|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Azerbaidžanietis išdrįso mesti iššūkį korumpuotai policijai Gintaras Visockas
Su nuo 1991 metų Lietuvoje gyvenančiu azerbaidžaniečiu Mahalu Mamadovu buvome susitikę vos keletą kartų, kai domėjausi mūsų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių reikalais. Tačiau šis žmogus paliko principingo, sąžiningo ir drąsaus vyro įspūdį. Ir dabar nė kiek neabejoju azerbaidžaniečio M. Mamadovo padorumu. Jei M. Mamadovas būtų turėjęs bent nedidelę nuodėmę, mūsų teisėsaugos struktūros jį seniai būtų demaskavusios, nes jis nepabūgo stoti į teisinę kovą su dviem korumpuotais Lietuvos policininkais. Ir šias sudėtingas, ilgai trukusias grumtynes laimėjo. Būtent M. Mamadovo liudijimų pagrindu mūsų teisėsauga atsikratė dviem policininkais, kurie vertė Gariūnuose prekiaujančius azerbaidžaniečius kas mėnesį mokėti duoklę. Nors toji duoklė nebuvo didelė, vos keli šimtai litų, tačiau principingasis azerbaidžanietis nepanoro mokėti nė tiek. Galų gale priešindamasis nesąžiningų policijos darbuotojų savivalei M. Mamadovas apgynė ne tik savo, bet ir visų kitų Gariūnuose prekiaujančių azerbaidžaniečių garbę bei orumą. Bent jau šiuo metu tikrai joks policininkas ar inspektorius nedrįsta iš azerbaidžaniečių tautybės prekeivių reikalauti neteisėtų užmokesčių. |
||
|
|
||
|
Vilius Bražėnas 2010 metų gegužė buvo masinio žygiavimo mėnuo. Atrodė, žygiavo beveik visi, kas turėjo šiokias tokias kojas. Prieš 88-erius metus gegužės 1-ąją, kaip pasitraukėlis nuo iš vakarų atžygiuojančių Kaizerio vokiečių į rytus, į caro Rusiją, su Maskvos mokyklos pirmokais žygiavau Raudonojoje aikštėje pro Leniną. Todėl mane ypač sudomino šių metų gegužės žygiuotojai toje aikštėje. Į akį krito tai, kad ten nežygiavo vokiečiai, kurie, mano manymu, daugiausiai nusipelnė žygiuoti bolševikų pergalei Antrajame pasauliniame kare (APK) juk kad ir į kurį istorinį užkampį pažvelgsi, visur užtiksi vokiečių pėdsakus tarp bolševikų gelbėtojų pėdsakų. |
||
|
|
||
Kuo Lietuvos slaptosioms tarnyboms neįtiko Eglė Kusaitė Gintaras Visockas
Pradedame domėtis terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės byla. Šios temos imtis paskatino kai kurie į akis krentantys panašumai su čečėnų Gatajevų sulaikymo bei įkalinimo byla. Tiksliau tariant, kaip ir Gatajevų, taip ir Eglės Kusaitės byla atrodo dirbtinai sukurpta. Bet apie šiuos panašumus kiek vėliau. Pirmiausiai pateiksime oficialius mūsų teisėsaugos ir slaptųjų tarnybų surinktus duomenis, kurie nepalankūs sulaikytai merginai. Eglė Kusaitė įtariama tuo, kad nuo 2009 metų birželio iki 2009-ųjų spalio 24-osios, veikdama kartu su Rusijos Federacijoje esančiais islamistinių teroristinių grupuočių nariais, kaip savižudė teroristė ruošėsi įvykdyti teroro aktą Rusijos sostinėje Maskvoje. Pagal mūsų teisėsaugos kaltinimus mergina norėjo susisprogdinti siekdama įbauginti visuomenę ir dėl religinių įsitikinimų. Savo veiksmais ji norėjo sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, vykdė parengiamuosius veiksmus šio sunkaus nusikaltimo padarymui. Pavyzdžiui, mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti, 2009-ųjų rugpjūtį iš Apti Magmadovo gavo 500 JAV dolerių perlaidą kelionei į Maskvą teroro aktui vykdyti, gavo Rusijos Federacijos vizą ir ruošėsi išvažiuoti į Maskvą. Taip tvirtinta balandžio 22-ąją Vilniaus apygardos teisme. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |