Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Garsiam keliautojui Matui Šalčiui – memorialinė lenta

Vytautas Žeimantas

Matas Šalčius

Prieš memorialinės lentos Matui Šalčiui atminti atidengimą. Centre vežimėlyje sėdi M. Šalčiaus jauniausioji dukra Raminta Šalčiūtė

Senoje Literatų gatvėje

Vilniuje, senoje Literatų gatvėje, iškilmingai atidengta memorialinė lenta garsiam kaimo vaikui lietuvių keliautojui, žurnalistui ir rašytojui Matui Šalčiui atminti.

„Jums, žinoma, labai keista, kad Jūsų tėtis nuklydo į pasaulio galą ir ten atkakliai vargsta. Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą. Aš aistringai mėgstu laisvę ir pasiryžęs laisvėj badauti, negu priespaudoje tukti“, – rašė M. Šalčius viename iš laiškų namiškiams.

Atidarant lentą jauki gatvelė buvo sausakimša. Lietuvos žurnalistų sąjungos pakviesti čia susirinko gausūs M. Šalčiaus gerbėjai. Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, aukštai įvertinęs M. Šalčiaus veiklą, prisiminė ir jo paties prieš penkerius metus surengtą ekspediciją „Bolivija–Peru 2005“, kurios metu buvo nustatyta apytikslė M. Šalčiaus mirties vieta ir vietinėje bažnyčioje įamžinta specialiu iš Lietuvos atvežtu bareljefu.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Straižytė, memorialinę lentą sukūręs skulptorius Gediminas Piekuras, M. Šalčiaus jauniausioji dukra Raminta Šalčiūtė ir kiti kalbėjusieji džiaugėsi, kad Lietuva išaugino tokį didį sūnų, sugebėjusį ne tik apkeliauti beveik visą pasaulį, bet ir jį labai įtaigiai aprašyti.

Gynė lietuvių kalbą

M. Šalčius gimė 1890 m. Čiudiškių kaime, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Marijampolės, dabartinėje Rygiškių Jono gimnazijoje, kuri išugdė daug garbingų ir iškilių asmenybių. 1905 metais už mitinge pasakytą kalbą prieš carą buvo pašalintas iš gimnazijos. Vėliau mokėsi „Saulės“ gimnazijoje Kaune. M. Šalčius pasireiškė kaip kūrybingas jaunas žmogus ir išspausdino pirmąją savo apysaką, vėliau, paskatintas G. Petkevičaitės, pradėjo rašyti straipsnius laikraščiams. Baigęs „Saulės“ kursus Kaune, pradėjo mokytojauti.

Jis buvo tikras lietuvių patriotas ir drąsus žmogus. Dar carinės priespaudos metu, būdamas aštuoniolikmetis jaunuolis, jis tuometiniame Žemaitijos užkampyje, Vytogaloje, išdrįso mokyti kaimo vaikus lietuviškai. Be to, daug rašė, labai gynė lietuvių kalbos padėtį ir teises. Tuo metu tai buvo labai svarbu, nes po formalaus lietuviško spaudos teisių atgavimo krašto rusinimas buvo tęsiamas toliau. M. Šalčiaus patriotinis aktyvumas neliko nepastebėtas – okupantai jį ėmė persekioti. Todėl, Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, jis pasitraukė iš Lietuvos į JAV. Kelias buvo neįprastas, per Sibiro platybes, Tolimuosius Rytus, Kiniją ir Japoniją, susipažįstant bei aprašant čia gyvenančias tautas ir jų papročius. Taip prasideda jo kelionių istorija.

Europa, Afrika, Azija, Pietų Amerika...

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, M. Šalčius tapo ELTOS direktoriumi, dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 metais įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius.

Į savo antrąją rimtą kelionę M. Šalčius išvyko 1925–1928 metais. Jos metu aplankė Angliją, Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją, dirbo „Lietuvos aido“ akredituotu žurnalistu.

Sugrįžęs į Kauną aktyviai propagavo turizmą. 1929 metais buvo įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.

Didžioji kelionė po pasaulį prasidėjo 1929 metais. Motociklu kartu su Antanu Poška aplankė Balkanus, Egiptą, Artimuosius Rytus. Vėliau keliautojai išsiskyrė.

1936 metais M. Šalčius išvyko į Pietų Ameriką. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę ir Paragvajų.

Aktyvi literatūrinė veikla

M. Šalčius niekada nepamiršo žurnalisto plunksnos. Jau būdamas pirmoje kelionėje Amerikoje, jis veikė labai aktyviai – mokėsi, daug rašė, leido nedideles knygeles, daugiausia Lietuvos istorijos klausimais. Tas knygas, straipsnius periodinei spaudai siuntė ir į Lietuvą. Būdamas Vakarų Europoje rašė straipsnius ir kelionių reportažus „Lietuvos aido“ laikraščiui.

Sugrįžęs iš kelerius metus trukusios kelionės po Europą, Afriką ir Aziją, M. Šalčius surengė parodą, kurioje buvo eksponuojamos parsivežtos nuotraukos ir suvenyrai bei parašė šešių dalių knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už šią  knygą „Spaudos fondas“ M. Šalčiui įteikė tūkstančio litų literatūrinę premiją. Anais laikais tai buvo nemaža suma pinigų, tačiau jau kitą dieną rašytojas iškeliavo į tolimąją Pietų Ameriką.

Argentinoje jis bandė suvienyti lietuvių išeiviją. 1936 metais Buenos Airėse pradėjo leisti lietuvišką laikraštį „Išvien“. Tačiau nesulaukęs aktyvesnio išeivijos palaikymo išleido tik 137 laikraščio numerius.

Pietų Amerikoje dirbdamas ir rašydamas jis apkeliavo daug šalių. Nuovargis bei kitos negandos pakirto jo sveikatą. 1940 metais, keliaudamas Amazonės upės intaku – Mamorės upe – užsikrėtė maliarija ir mirė.    

Mato Šalčiaus premija

Mato Šalčiaus premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos metinė premija, kuri skiriama žurnalistui už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, foto, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus.

Pirmoji Mato Šalčiaus premija 1989 metais buvo skirta žurnalistui Ričardui Sartatavičiui už videofilmą „Trispalvė Atlante“, kuriame pasakojama apie pirmąjį lietuvių žygį su jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Daile“ per Atlanto vandenyną. Pernai šios premijos laureatu tapo žurnalistas Gerimantas Statinis, šiemet ji įteikta Dainiui Kinderiui.

Trijų tūkstančių litų vertės premija simboliškai įteikiama vasario 15 dieną. Šią dieną 1936 m. Matas Šalčius gavo „Spaudos fondo“ premiją už knygą „Svečiuose pas 40 tautų“.

Matas Šalčius – tai didis žmogus, paskyręs save Lietuvai, jos švietimui, jos garbei. Jis siekė dviejų dalykų – kuo daugiau apie pasaulį papasakoti savo tautiečiams Lietuvoje ir pasauliui nunešti žinių apie Lietuvą.

Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“