Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kankinystė pagreitino sistemos žlugimą

Mindaugas BUIKA

Jauni kunigai neša palaimintojo Ježio Popieliuškos relikvijas

Gėrio pergalės ženklas

Daugiau kaip 150 tūkstančių tikinčiųjų buvo susirinkę į Lenkijos sostinės Varšuvos centrinę Juzefo Pilsudskio aikštę, kurioje vyko kankinio kunigo Ježio Popieliuškos (1947 09 17 – 1972 05 28 – 1984 10 19) beatifikacija. Į Bažnyčios altoriaus garbę iškėlimo komunistų saugumo policijos nužudyto dvasininko liturginėms apeigoms birželio 6 dieną vadovavo popiežiaus Benedikto XVI legatas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Andželas Amatas. Dalyvaujant naujojo palaimintojo 90-metei motinai Marijanai (ji vadovavo Rožinio maldai prieš sūnaus beatifikacijos šv. Mišias), kitiems artimiesiems, taip pat Lenkijos valdžios atstovams su premjeru Donaldu Tusku ir Europos parlamento pirmininku lenku politiku Ježiu Buzeku, pamaldas koncelebravo 120 vyskupų ir apie 3000 kunigų.

Nužudytas Turkijos katalikų vyskupas

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Luidžis Padovezė OFM Cap.

Nusikaltimo politiniai motyvai atmetami

Nepriklausomai nuo to, kokie buvo Anatolijos (Turkijos) katalikų apaštalinio vikaro italo kapucino vyskupo Luidžio Padovezės nužudymo motyvai, dar vieno Katalikų Bažnyčios hierarcho Artimuosiuose Rytuose smurtinė mirtis stiprina susirūpinimą dėl krikščionių saugumo šiame islamo išpažinėjų daugumos regione. „Tai baisus neįtikėtinas įvykis, dėl kurio visi esame priblokšti“, – tokie Vatikano informacijos tarnybos vadovo jėzuito kunigo Federiko Lombardžio komentarai dėl birželio 3 dieną per pasaulį nuvilnijusios žinios turbūt atspindėjo visos tarptautinės krikščionių bendruomenės nuotaikas. Pagal pranešimus 63-ejų metų ganytoją durklu mirtinai sužalojo jo jaunas vairuotojas ir padėjėjas kurdų kilmės musulmonas Muratas Altunas, kuris buvo žinomas  kaip psichiškai nestabilus.

Prisiminė mūsų kardinolą

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus 10-osioms mirties metinėms 

Kardinolas Vincentas Sladkevičius

Gegužės 28 dieną sukako 10 metų, kai netekome kardinolo Vincento Sladkevičiaus. Kilęs iš neturtingų Guronių kaimo valstiečių šeimos, jis tapo garsus visame pasaulyje.

Gimė 1920 metais rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Mokėsi Kaišiadorių, Kauno jėzuitų gimnazijose. 1939 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1944 m. kovo 25 d.

Piligriminė kelionė – Sekminių žygis į Šiluvą

Šv. Mišias Ariogalos bažnyčioje aukoja kunigai Gintautas Jankauskas ir Kęstutis Genys

Jono Pauliaus II piligrimų centras ir Kauno pirmojo dekanato jaunimo centras organizavo jaunimo kelionę pėsčiomis iš Ariogalos į Šiluvą. Pradėjome kelionę šv. Mišiomis Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Džiaugiamės klebono kun. Gintauto Jankausko nuoširdžiu priėmimu. Po šv. Mišių susiskirstėme į grupeles. Susėdę ant žolės šventoriuje dalijomės maistu. Užkandę pajudėjome link Betygalos. Nuo Ariogalos iki Betygalos – 15 kilometrų. Šį atstumą įveikėme per 3 valandas. Betygaloje mus pasitiko klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis su parapijiečiais. Klebonas papasakojo apie parapiją, bažnyčią, parodė savo šuniuką Rokį. Nakvojome kultūros namuose ir parapijos namuose. Iš ryto šventėme šv. Mišias ir meldėmės Švč. Mergelės Marijos litaniją. Papusryčiavome ir leidomės į piligrimų nuotykį. Antrą dieną nuėjome 25 kilometrus. Eidami laiminome miestelius, jų gyventojus, pagarbinome kiekvieną kelyje sutiktą kryžių. Pavargę fiziškai, bet sustiprėję dvasiškai vakare atėjome į Šiluvą, čia šventėme šv. Mišias. Po vakarienės visi susirinkome Šiluvos Bazilikoje, kur šventėme Sekminių išvakarių vigiliją ir klausėmės klebono kun. Erasto Murausko mokymo apie Šventąją Dvasią, šlovinome Dievą, klausėmės liudijimų ir meldėmės Šventosios Dvasios malonių. Vigiliją užbaigėme visi kartu išėję į Šiluvos šventovės aikštę.

Lietuvos jaunimas kviečia: Kelkis ir eik!

Birželio 26–27 dienomis Panevėžyje įvyks didžiausias Lietuvoje krikščioniškas jaunimo renginys – Lietuvos jaunimo dienos 2010.  „Kelkis ir eik“ – renginio tema ir pavadinimas – tai citata iš Naujojo Testamento, Evangelijos pagal Morkų. Ji primena tikėjimo pergalę prieš fizinį ir dvasinį paralyžių bei kviečia jaunus žmones turėti viltį bei stiprinti kitus.

Šeštadienį šventė prasidės atidarymu centrinėje miesto aikštėje, po pietų dalyviai klausys paskaitų ir diskutuos teminiuose užsiėmimuose. Vakare Panevėžio CIDO arenoje vyks susitaikinimo pamaldos. Jauniems žmonėms patarnaus ir jų išpažinčių klausys per 70 kunigų iš visos Lietuvos. Sekmadienį tūkstantinė minia arenoje šlovins Kūrėją giesmėmis ir kartu švęs šv. Mišias. Numatoma, kad į šventę susirinks per 6 tūkstančius dalyvių iš Lietuvos, taip pat prisijungs apie 200 lietuvių išeivių iš rytų Europos šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Į LJD ruošiasi atvykti lietuvių tremtinių vaikai iš Sibiro bei jaunieji tautiečiai iš Šiaurės Amerikos.

Žurnalistams Lietuvoje ne lengviau nei Rusijoje

Gintaras Visockas

Žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis

Gegužės 7-ąją žymi žurnalistė Jevgenija Albac televizijos laidoje „Osoboje mnenije“ pasakojo, kaip Rusijos milicija žiauriai susidoroja ne tik su demonstrantais, bet ir su jų eitynes aprašančiais žurnalistais. J. Albac prisipažino ir pati neseniai pakliuvusi į Rusijos sostinės OMON rankas. Tik milicininkai, žurnalistės žodžiais tariant, nedrįso jos ilgai kalinti areštinėje. Ji – gana žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. Todėl milicijos papulkininkis ją netrukus paleido, nors, žinoma, neturėjo teisės jos sulaikyti iš viso. J. Albac dėvėjo švarką su stambiu užrašu „presa“, be to, nekėlė jokio pavojaus nei visuomenės rimčiai, nei aplinkiniams. Ji tik atėjo pažiūrėti „Marš nesoglasnych“ eitynių, kad paskui savo įspūdžius galėtų pateikti populiarioms žiniasklaidos priemonėms. Bet mažiau žinomiems žiniasklaidos atstovams, J. Albac teigimu, susidūrimai su Rusijos teisėsaugos atstovais baigiasi kur kas liūdniau – sudaužytais fotoaparatais, sulaužytomis rankomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo stoka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaito metinį pranešimą

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad pradėję trečią Nepriklausomybės dešimtmetį grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi bei valstybe, o nuo čia yra tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį. Ji ne kartą pažymėjo, kad svarbiausias veiksmų vertinimo matas turėtų būti žmogus. Šalies vadovė apgailestavo, kad visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus, tarsi užkeikimas kartojamas tekstas apie būtinybę nedelsiant imtis struktūrinių reformų, tačiau stokojama strateginio mąstymo. (Čia ir kitur išskirta mūsų – red.)

Garsiam keliautojui Matui Šalčiui – memorialinė lenta

Vytautas Žeimantas

Matas Šalčius

Senoje Literatų gatvėje

Vilniuje, senoje Literatų gatvėje, iškilmingai atidengta memorialinė lenta garsiam kaimo vaikui lietuvių keliautojui, žurnalistui ir rašytojui Matui Šalčiui atminti.

„Jums, žinoma, labai keista, kad Jūsų tėtis nuklydo į pasaulio galą ir ten atkakliai vargsta. Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą. Aš aistringai mėgstu laisvę ir pasiryžęs laisvėj badauti, negu priespaudoje tukti“, – rašė M. Šalčius viename iš laiškų namiškiams.

Pagerbtos Pirčiupių kaimo aukos

Rūta Averkienė

Tragedijos liudytojai Alfonsas Simokaitis ir Marija Veršickienė

Birželio 3-ąją paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 66-osios metinės. Vėl prisiminta, kaip 1944 m. birželio 3-osios rytą vokiečiai apsupo kaimą ir gyvus sudegino 119 žmonių – 29 vyrus, 21 moterį, 69 vaikus. Jauniausiajam tebuvo šešios savaitės. Tą baisią dieną sudegino ir namus, kluonus, tvartus…

Pirčiupių kaimo tragedijos paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurias aukojo Valkininkų klebonas kun. Rolandas Valskys. Liūdnas giesmes sudegintųjų garbei ir atminimui bažnyčioje ir kapinaitėse giedojo Varėnos kultūros centro Valkininkų filialo moterų ansamblis, vadovaujamas meno vadovės Aldonos Japertienės. Buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės prie paminklo Motinai ir memorialo bei kaimo kapinaitėse.