2010 m. birželio 11 d.
Nr. 45
(1830)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Prisiminė mūsų kardinolą

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus 10-osioms mirties metinėms 

Kardinolas Vincentas Sladkevičius

Skulptūra su kardinolo
Vincento Sladkevičiaus herbu

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus
tėviškę žymintis akmuo Guronių kaime

Rožinio slėpinių parke 2006 metais
šventinamos pirmosios koplyčios
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Gegužės 28 dieną sukako 10 metų, kai netekome kardinolo Vincento Sladkevičiaus. Kilęs iš neturtingų Guronių kaimo valstiečių šeimos, jis tapo garsus visame pasaulyje.

Gimė 1920 metais rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žaslių parapijoje, Guronių kaime. Mokėsi Kaišiadorių, Kauno jėzuitų gimnazijose. 1939 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1944 m. kovo 25 d.

Vikaravo ir klebonavo įvairiose vietovėse: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 metais tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu. 1957 m. gruodžio 2 d. popiežius Pijus XII jį  paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. Gruodžio 25 d. Birštono klebonijoje vysk. Teofilius Matulionis jį konsekravo vyskupu. Sovietų valdžia vysk. V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. 1959 metais jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.). 1975-aisiais davė amžinuosius įžadus Marijonų vienuolijoje.

1982 metais galiausiai tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. 1988 m. pavasarį paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1993 metų. 1988 m. gegužės 29 d. pakeltas kardinolu, 1989 m. paskirtas Kauno arkivyskupu. 1995 m., laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, kardinolas V. Sladkevičius atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Mirė 2000 m. gegužės 28 dieną, palaidotas Kauno Arkikatedroje Bazilikoje.

Gegužės 28-ąją kardinolo mirties metinės paminėtos Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje. Gegužės 30 dieną, sekmadienį, švenčiant Švč. Trejybės liturginę iškilmę Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, Sumos šv. Mišiose malda paminėtos ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus 10-osios mirties metinės. Šv. Mišioms Arkikatedroje Bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kun. Virginijus Birjotas.

„Švč. Trejybės – Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu esame pakrikštyti ir pasiųsti į savo tikėjimo kelionę, kad joje būtume ištikimi Dievo liudytojai“, – pamoksle sakė arkivysk. S. Tamkevičius, drauge prisimindamas ir kardinolą V. Sladkevičių, puikų tikėjimo liudytoją.

„V. Sladkevičius ne tik kardinolas, bet pirmiausia didis tikėjimo žmogus, kuriam triasmenis Dievas visuomet buvo jo gyvenimo pradžia ir pabaiga“, – pabrėžė ganytojas, atkreipdamas dėmesį į nepaprastą kardinolo buities kuklumą – niekas šiam Dievo vyrui neužstodavęs Viešpaties, jam mažiausiai rūpėję medžiaginiai dalykai. Pamoksle buvo prisimintas kardinolo, tuomet jauno kunigo, darbas Kauno kunigų seminarijoje, kur jis spinduliavo tikėjimą, Dievo meilės sklidiną savo sielą, mokė būti kunigais, kaip pats mėgdavo sakyti, pagal Jėzaus mintį ir širdį. Net sovietinei valdžiai ištrėmus ką tik vyskupu konsekruotą V. Sladkevičių į Nemunėlio Radviliškį, pačiame Latvijos pasienyje, iš jo daugelis sėmėsi dvasios ir jėgų atlikti savo misiją. Ir 12 nepriklausomybės metų kardinolui nebuvo lengvi ne tik dėl senatvės – juo daug kas kaip vėliava bandydavo prisidengti.

Pasak arkiv. S. Tamkevičiaus, kardinolas V. Sladkevičius, iš Švč. Jėzaus Širdies mokęsis gerumo, visus bandė apdovanoti dieviška šviesa ir likti ištikimas savo jaunystėje pasirinktam keliui, ir tik Dievas „buvęs didžiausias jo gyvenimo tikslas ir siekinys, į kurį ėjo be jokių kompromisų“.

Šv. Mišių pabaigoje prie kard. V. Sladkevičiaus kapo Švč. Sakramento koplyčioje buvo sugiedotas „Viešpaties Angelas“. Kardinolo atminimas pagerbtas ir agape jo memorialiniame bute-muziejuje.

2002 metais popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus Šviesos slėpinių dalį, Kaišiadorių vyskupija kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje, Guronių kaime, pradėjo kurti sakralinį Rožinio slėpinių kelią. Vieta parinkta ieškant būdų, kaip įamžinti šio garbingo ganytojo, itin branginusio Rožinio maldą, atminimą.

Penkias Rožinio slėpinių kelio koplytėles su piešiniais, vaizduojančiais biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius, ir Švč. Mergelės Marijos statulą Rožinio slėpinių komplekse-parke (apie 10 ha plote) 2006 metais, minint Kaišiadorių vyskupijos 80-mečio sukaktį, pašventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Šių sakralinio meno kūrinių autorius – prof. A. Kmieliauskas, architektas – S. Petrauskas.

Gegužės 30-osios pavakarę Rožinio slėpinių parko koplyčioje taip pat buvo paminėtos kardinolo V. Sladkevičiaus mirties 10-osios metinės.

Parengė R. B.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija