| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kankinystė pagreitino sistemos žlugimą Mindaugas BUIKA
Gėrio pergalės ženklas Daugiau kaip 150 tūkstančių tikinčiųjų buvo susirinkę į Lenkijos sostinės Varšuvos centrinę Juzefo Pilsudskio aikštę, kurioje vyko kankinio kunigo Ježio Popieliuškos (1947 09 17 1972 05 28 1984 10 19) beatifikacija. Į Bažnyčios altoriaus garbę iškėlimo komunistų saugumo policijos nužudyto dvasininko liturginėms apeigoms birželio 6 dieną vadovavo popiežiaus Benedikto XVI legatas Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Andželas Amatas. Dalyvaujant naujojo palaimintojo 90-metei motinai Marijanai (ji vadovavo Rožinio maldai prieš sūnaus beatifikacijos šv. Mišias), kitiems artimiesiems, taip pat Lenkijos valdžios atstovams su premjeru Donaldu Tusku ir Europos parlamento pirmininku lenku politiku Ježiu Buzeku, pamaldas koncelebravo 120 vyskupų ir apie 3000 kunigų. Popiežius Benediktas XVI, kuris tuo metu su apaštaliniu vizitu lankėsi Kipre, išreiškė savo džiaugsmą, kad užbaigiant Kunigų metus taip pagerbiamas ištikimas Katalikų Bažnyčios sūnus ir nacionalinis didvyris. Iš Kipro sostinės Nikozijos siųsdamas sveikinimus Lenkijos katalikų bendruomenei kunigo J. Popieliuškos beatifikacijos proga Šventasis Tėvas sakė, kad šio dvasininko atsidavusi tarnystė ir kankinystė yra ypatingas gėrio pergalės prieš blogį ženklas. Kalbėdamas lenkiškai popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad kunigo palaimintojo Ježio Popieliuškos pavyzdys ir užtarimas palaikytų kunigų uolumą ir uždegtų meile visus tikinčiuosius. Beatifikacijos šv. Mišių homilijoje arkivyskupas A. Amatas pastebėjo, kad kiekvieną kartą lankydamasis palaimintojo J. Popieliuškos memorialiniame muziejuje Varšuvoje jis susijaudina beveik iki ašarų: fotografijose matomas išdarkytas kankinio veidas jam primindavo nuplaktą ir pažemintą Nukryžiuotąjį. Dvasininkas buvo komunistų saugumo policijos nukankintas dėl to, kad buvo ištikimas katalikų kunigas, gynęs savo, Kristaus ir Bažnyčios tarno, kilnumą bei niekinamųjų ir persekiojamųjų laisvę. Vatikano dikasterijos vadovas priminė, kad praėjusio XX amžiaus antroje pusėje daugelyje Europos šalių įsiviešpatavus ateistine komunizmo ideologija paremtam totalitariniam režimui, didesnę kontinento dalį buvo užgožę tamsumos, gėris pakeistas blogiu, lenkų ir kitų kaimyninių tautų žemė paversta valstybinio teroro, vergystės ir melo karalyste. Kunigas J. Popieliuška nesitaikė su esama situacija ir vien tik dvasiniais tiesos, teisingumo ir artimo meilės ginklais bandė ginti savo bei kitų sąžinės laisvę. Tai buvo nepriimtina marksizmo ideologijai, dėl to jis buvo sekamas, diskriminuojamas, suiminėjamas ir tardomas, bauginamas ir kankinamas, galiausiai brutaliai nužudytas. Tačiau jaunojo kunigo gyvybės auka nebuvo pralaimėjimas jo budeliai negalėjo nužudyti tiesos. Todėl kunigo kankinio J. Popieliuškos beatifikacija yra atmintina tautos džiaugsmo diena. Tai didelė dovana tautai ir vietinei Bažnyčiai, kurios šventumo knyga papildoma dar vienu iškiliu liudijimo pavyzdžiu. Arkivyskupas A. Amatas priminė, kad kiekvienas krikščionis yra pašauktas gėrio ir tiesos liudijimui net ir sunkiausiomis sąlygomis. Krikščionis visus kentėjimus skurdą, liūdesį ir netgi persekiojimus išgyvena kaip evangelinius palaiminimus. Kristus mylimo sūnaus kunigo J. Popieliuškos nepaliko tik blogio ir mirties rankose, bet parengė jo išaukštinimą danguje, o dabar ir žemėje. Bažnyčia ragina neliūdėti dėl savo ištikimųjų kankinystės, nes jie yra gyvi dangaus šlovėje. Taip pat ir kunigo J. Popieliuškos beatifikacijos žinia, kaip puikiausių smilkalų kvapas iš Lenkijos pasklido po visuotinę Bažnyčią ir visą pasaulį. Baigiantis Kunigų metams šia žinia Bažnyčia pateikia ištikimos kunigiškos tarnystės iki aukščiausios gyvybės aukos pavyzdį, tikrai herojišką Jėzaus Kristaus Evangelijos grožio ir tiesos liudijimą, pažymėjo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Paskelbus iškilmingą kunigo J. Popieliuškos beatifikacijos aktą ir atidengus didžiulį naujojo palaimintojo portretą minioje pasigirdo garsūs plojimai. Po dvi su puse valandos trukusių pamaldų Varšuvos gatvėmis daugiau kaip tris valandas vyko procesija su palaimintojo kankinio J. Popieliuškos relikvijomis. Nedideliame sidabriniame relikvijoriuje jos buvo išstatytos pagarbinimui prie Lenkijos sostinės pietiniame pakraštyje neseniai pašventintos naujosios Dievo Apvaizdos bazilikos. Palaimintojo kunigo J. Popieliuškos palaikai perkelti į Varšuvos šv. Stanislovo Kostkos bažnyčią, kurioje jis ėjo dvasinę tarnystę iki kankinio mirties. Jo kapą šios bažnyčios šventoriuje nuo 1984 metų aplankė beveik 20 milijonų žmonių, įskaitant popiežius Joną Paulių II, Benediktą XVI bei daugelį kitų pasaulio žymių asmenų. Ištikimybė kovos su nuodėme misijai Kun. Ježis (Jurgis) Popieliuška, tapęs Lecho Valenso vadovaujamo Solidarumo judėjimo faktiškuoju kapelionu, dvasiškai rėmė kovą už laisvę, teisingumą ir žmogaus teises, padėdamas persekiojamiems ir jų šeimoms. Tapęs akivaizdžia grėsme komunistiniam režimui, pats kunigas J. Popieliuška patyrė persekiojimus, suiminėjimus, grasinimus ir tardymus. Nukentėjo daugelis jam artimų žmonių ir pagalbininkų, kai kurie netgi buvo komunistų saugumo organų nužudyti. Vienas kitas, deja, neišlaikė sunkių išbandymų ir tapo slaptosios policijos informatoriais. Tačiau pats jaunas ir drąsus dvasininkas nepasidavė jokioms provokacijoms, pasiryžo kovoti su nuodėme, o ne su jos aukomis iki galo. Kada padėtis tapo ypač pavojinga generolo Vojciecho Jeruzelskio įvestos karinės diktatūros sąlygomis, Bažnyčios hierarchai bandė įtikinti kunigą J. Popieliušką pasitraukti į Vakarus, gal išvykti į saugią Romą, tačiau dvasininkas buvo įsitikinęs savo misijos teisingumu ir liko tėvynėje tarnauti žmonėms. Lemtingą 1984 metų spalio 19-osios naktį iš pastoracinio susitikimo su darbininkais Bydgoščiuje netoli Torunės grįžtančio kunigo J. Popieliuškos automobilį sustabdė trys kelių policijos uniforma persirengę saugumo pareigūnai. Dvasininkas buvo žiauriai sumuštas, surištas ir įmestas į automobilio bagažinę. Nuvežus jį prie vandens rezervuaro netoli Vloclaveko miestelio už 120 kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos leisgyvis kūnas su parištais sunkiais svarsčiais buvo įmestas į ledinę gelmę. Išlikęs gyvas kunigo J. Popieliuškos vairuotojas Valdemaras Chrostovskis papasakojo apie šį susidorojimą ir nukankintas skenduolis po poros savaičių buvo surastas. Komunistinio režimo vadovai tikėjosi, kad nutildė vieną drąsiausių savo priešininkų, bet jo mirtis tik pagreitino visos sistemos žlugimą. Nepaisant visų suvaržymų ir netgi smurto į bandytas uždrausti kunigo J. Popieliuškos laidotuvių apeigas 1984 metų lapkričio 3 dieną Varšuvoje susirinko beveik pusė milijono žmonių. Laidotuvės tapo masiškiausia antikomunistine demonstracija. Nors skubiai dėl akių griežtomis bausmėmis nuteisti dvasininko žudikai vėliau buvo išleisti į laisvę, tačiau nusikalstamos santvarkos jau niekas negalėjo reabilituoti ir praėjus penkeriems metams po J. Popieliuškos kankinystės ji galutinai subyrėjo Lenkijoje ir visoje Rytų Europoje.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |