Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo stoka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaito metinį pranešimą

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad pradėję trečią Nepriklausomybės dešimtmetį grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi bei valstybe, o nuo čia yra tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį. Ji ne kartą pažymėjo, kad svarbiausias veiksmų vertinimo matas turėtų būti žmogus. Šalies vadovė apgailestavo, kad visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus, tarsi užkeikimas kartojamas tekstas apie būtinybę nedelsiant imtis struktūrinių reformų, tačiau stokojama strateginio mąstymo. (Čia ir kitur išskirta mūsų – red.)

Prezidentė kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės atskirai nevertino, bet analizavo valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarė žmogaus reikšmę ir vertę, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą. Prezidentė sakė: „Valstybė stipri tiek, kiek žmonės tiki jos teisingumu. Tai sakydama, galvoju ne tik apie įstatymo raidę. Galvoju apie visapusį – socialinį, ekonominį, bendražmogiškąjį – teisingumą plačiąja šio žodžio prasme. Nors finansų griūties pavojų atremti pavyko, privalome būti realistai: padėtis tebėra trapi ir pažeidžiama. Ūkio atsigavimo ženklai gležni. Artimiausio laikotarpio prognozės – santūrios ir permainingos. Tikra yra tik viena: dar bent keletą metų valstybė tikrai negalės būti dosni. Būtent todėl ji privalės būti teisinga ir išmintinga – labiau nei kada nors iki šiol. Būtent todėl tokiomis aplinkybėmis ypatingą prasmę įgauna pamatiniai vertybiniai principai – teisingumas, žmogiškumas ir, ypač norėčiau pabrėžti, – atsakomybė.“

Prezidentė kritiškai vertino dešimtmečiais besitęsiantį tūpčiojimą vietoje imtis reformų ir iš to atsirandantį optimizmo trūkumą: „Dešimtmečiais, tarsi užkeikimą, kartojame išmintingus tekstus apie gyvybiškai svarbią būtinybę nedelsiant imtis struktūrinių reformų. Dvidešimt pirmaisiais Nepriklausomybės metais vien geri norai ir ketinimai nebepadeda. Optimizmo ir kantrybės ištekliai senka. Tikėjimas silpsta. Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą – politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O iš čia – jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį. (...) Priėjome tašką, kuriame reikia esminio lūžio“. Anot jos, prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausią, paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą – žmogų, jį užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visuose lygmenyse, visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus.

D. Grybauskaitė nesutinkanti su besąlygine ekonomikos viršenybe – toks požiūris lemia ydingą pasaulio matymą, neadekvačius veiksmus ir skausmingus praregėjimus. Ekonominius burbulus, jos žodžiais, išpūtė nežabotas ekonominis egoizmas, o jų sprogimus ir socialines pasekmes sukėlė ekonominių prioritetų aukštinimo ideologija. Ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas, todėl Prezidentė priminė nepritarusi chaotiškam mokesčių kėlimui, pareikalavusi, kad už sumažintas pensijas būtų numatytas kompensacijos mechanizmas, siekianti, kad pagarba žmogui atsispindėtų sąžiningoje ir protingoje socialinės apsaugos sistemos reformoje, kuri vis neprasideda.

Prezidentė apgailestavo, kad šiandien didelė dalis energijos tiesiog iššvaistoma: „Vyksta iš pažiūros audringas, tačiau bekryptis judėjimas. Dėl savo chaotiško pobūdžio jis veda arba į niekur, arba, dar blogiau, į sumaištį. Groteskiška, kai, kilus sumaiščiai, steigiame dar vieną darbo grupę – visuomenei apraminti ir politiniams mundurams apvalyti, tačiau rezultatas dažniausiai – tik sprendimo atidėjimas ir papildomas pyktis.“ Tokio bemaž visuotinio reiškinio paplitimas ir įsitvirtinimas rodo mūsų viešojo gyvenimo ydas, visų pirma – akivaizdų strateginio mąstymo deficitą. Šalies institucijos ir partijos tapo tarsi Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis su savo suvereniais tikslais ir interesais.

Tokios veiklos pasekmė – nestabili, neaiški ir nepatikima teisinė aplinka, kuri užprogramuojama jau įstatymų leidybos procese. Esą jei ruošiamas projektas neturi idėjinio stuburo, juo greičiausiai pasiūlyti tik laikini sektoriniai sprendimai. Todėl D. Grybauskaitė pasiūlė tobulinti ne tik įstatymus, bet ir jų priėmimo tvarką: „Jau šiandien turime pradėti mąstyti plačiau, žvelgti giliau ir matyti toliau nei rytdienos antraštės. Vyriausybės veikla galėtų tapti kryptingesnė, jeigu, išgujus paprotį „stumti“ pavienių ministerijų sumanymus, būtų įdiegta kita tradicija – aptarti juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir būtinai strategiškai. Jei siūlomi verslo mokesčių pakeitimai, būtina įvertinti poveikį ūkio raidai ir darbo rinkai. Jei žadama apmokestinti gyventojus, turi rūpėti ne tik biudžeto skaičiuoklės rodmenys – tegul mokesčio poveikį išanalizuoja ir už socialinės apsaugos situaciją atsakingi žmonės.“

Didžiulis emigracijos srautas, rodantis žmogaus ir valstybės santykį, yra ne vien natūrali sunkmečio pasekmė – šalyse, į kurias važiuoja gyventojai, taip pat jaučiama krizė, o Lietuvą palieka ne tik vargo prispirti bedarbiai: „Jie išvažiuoja į svetimas šalis, nes pasijuto svetimi savame krašte. Šiandieninė politinė kultūra ir moralė verčia abejoti: ar dar įmanoma dirbti tai, ko reikia Lietuvos žmonėms, o ne kažkuriam politiniam konsorciumui ar interesų dariniui?“ Šiandien rūpi ekonomikos sąstingis ir jo pasekmė – nedarbas. D. Grybauskaitė įspėjo, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos ūkiui skatinti, nepavyks palengvinti mokesčių naštos, todėl ji kvietė palengvinti biurokratinę naštą: užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ekonomikos dalyviams, sutramdyti monopolininkų savivalę, apginti sąžiningą verslą ir vartotojus. Prezidentė sakė: „Skatinkime ir formuokime požiūrį, kad sąžiningu būti apsimoka. Sąžiningam, skaidriam verslui turi būti rodomas pasitikėjimas. Sudarykime tokias sąlygas, kad šiuo metu šešėlyje dirbantys ir šeimas išlaikantys smulkieji verslininkai, meistrai, taip pat – kūrėjai atsitiestų, patikėtų ir galėtų dirbti savo darbą legaliai, neprarasdami orumo ir nesižemindami.“

D. Grybauskaitė apgailestavo, kad žmonės teismus vertina ne kaip patikimus, užtikrinančius teisingumą – trūkumų mato ir teisės mokslų žinovai bei patys teisėjai. „Sistema subiurokratėjo. Ji tapo arogantiška. Teismų vadovų bei savivaldos energija nukrypo į akademines diskusijas ir tarpusavio santykių aiškinimąsi. Deja, diskusijose neliko vietos svarbiausiai temai – teisingumui ir žmogaus problemoms teismuose“, – aiškino Prezidentė.

D. Grybauskaitės metinės kalbos klausė pilna Seimo posėdžių salė. Čia buvo pakviesti ne tik parlamentarai, bet ir Vyriausybės nariai, signatarai, europarlamentarai, Seimui atskaitingų institucijų ir kai kurių teismų vadovai, užsienio diplomatai, merai, taip pat – Izraelio Kneseto (parlamento) delegacijos nariai. Tai buvo pirmasis D. Grybauskaitės metinis pranešimas, pernai gegužę jai laimėjus rinkimus.

Visą prezidentės D. Grybauskaitės metinio pranešimo tekstą spausdinsime trečiadienio numeryje.

© 2010 „XXI amžius“