2010 m. birželio 11 d.
Nr. 45
(1830)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Proveržio paieškos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė birželio 8 dieną Seime perskaitytas prezidentes Dalios Grybauskaitės pranešimas. Jame buvo konstatuota, kad Lietuva grimzta į nuosmukio liūną, ir teigiama, kad toliau taip gyventi nebegalime.  Prezidentės pranešimo vertinimai labai skirtingi – nuo neigiamų vertinimų, kad pranešimas pilkas, kad neva Prezidentė neturėjo ką pasakyti, iki teigiamų vertinimų, kad D. Grybauskaitės pranešimas buvo konkretus, jame išsakyta daug tiesos.

Aršus Seimo narių K. Uokos ir P. Gražulio puolimas yra nepagrįstas ir kelia daug klausimų. Juk Seime yra daugybė abejotina veikla pagarsėjusių Seimo narių – G. Kirkilas, J. Jagminas, V. Babilius ir kiti. Tačiau šie veikėjai mažai užkliūva, nes yra savi tiek oligarchams, tiek įtakingiems bulvarinės žiniasklaidos magnatams. Tačiau „žydrųjų“ klanų proteguotojai Seime ir prokuratūros sistemoje pasistengė, kad K. Uoka ir P. Gražulis būtų persekiojami ir šmeižiami. Be to, tokie per visus televizijos kanalus metami kaltinimai šiems kovotojams prieš karingų gėjų grupuočių veiklą atitraukia dėmesį nuo tikrųjų problemų – klestinčios korupcijos, skurdo ir pedofilų įtakos.

Birželio 5 dieną Vilniuje vyko Tautos ateities forumo (TAF) steigiamasis suvažiavimas. Šis pilietinis judėjimas pradėjo kurtis dar kovo mėnesį. TAF pirmininku išrinktas buvęs Seimo narys, ekonomistas Algimantas Matulevičius, pavaduotojais – kaunietė ekonomistė Aušrinė Balčiūnienė ir pilietinės iniciatyvos „Expertai.eu“ vadovas aktorius Audrius Nakas. Į TAF valdybą išrinktas ir kunigas Jonas Varkala. Suvažiavime dalyvavo ir pasisakė vienas iš pagrindinių Garliavos įvykių dalyvių Marius Kuprevičius. Suvažiavime buvo daug kalbama apie korupcijos įsigalėjimą ir būdus, kaip išbristi iš korupcijos liūno.

Prieš korupciją kovojantys STT pareigūnai pradėjo dar vieną stambų tyrimą – dėl Rokiškio „Sodros“ vadovės N. Valickienės ir jos šeimos narių nusikalstamos veiklos. Į aferas įsitraukė visa šeima – įtariama, kad N. Valickienė klastojo dokumentus, jos vyras jai talkino, o sūnus verslininkas dalyvavo stambioje aferoje 2009 metais, kai iš valstybės biudžeto buvo pasisavinta per 100 tūkstančių litų. Toliau tęsiamas STT pareigūnų dar balandžio mėnesį pradėtas Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo S. Vaitiekūno veiklos tyrimas. S. Vaitiekūnas įtariamas stambiais korupciniais nusikaltimais.

Viena iš svarbių šių dienų problemų – narkomanijos plitimas. Šešėlinis narkotikų verslas yra labai pelningas. Lietuviška narkomafija nėra tokia galinga, kaip didesnių šalių – Rusijos, Ukrainos, Vokietijos bei kitų kraštų organizuotų nusikaltėlių bendrijos, tačiau ir mūsų krašte šios struktūros stiprėja ir užmezga vis glaudesnius ryšius su kai kuriais politikais ir valdžios pareigūnais. Mūsų krašte nedaug gaujų, kurios užsiima vien narkotikų verslu. Daugiausia prekyba narkotikais užsiima kriminaliniai klanai, kuriems tai yra viena pagrindinių veiklos sričių, greta prekybos ginklais, cigarečių ir spirito kontrabandos, stambių aferų organizavimo. 1993–1996 metais prekybos narkotikais Lietuvoje apyvarta dar buvo nedidelė, tuo laiku klestėjo kitos šešėlinio verslo šakos – cigarečių ir spirito kontrabanda, reketas, automobilių vagystės, stambios aferos. Būtent tuo periodu – 1993–1996 metais – buvo pakloti korupcinės santvarkos pamatai, užsimezgė itin glaudūs mafijos vadeivų ir korumpuotų politikų bei pareigūnų ryšiai. Narkotikų prekeivių elitas iš esmės neliečiamas. „Neliečiamųjų“ kastai galima priskirti ir „Dujotekanos“ bei „Rubicono“ savininkus, kurių nuodėmės nurašomos. Ir čia viską nulemia korupciniai ryšiai. O štai kai kurie verslininkai savo kailiu patyrė, ką reiškia susidurti su korumpuotų pareigūnų klanais. Kauniečio verslininko G. Skobo veikla buvo tiriama ilgus metus, bet vėliau paaiškėjo, kad kaltinimai laužti iš piršto. Tiesiog G. Skobas nenorėjo duoti kyšių ir pataikauti korumpuotiems veikėjams.

Ekonominės realijos Lietuvoje išlieka prieštaringos. Tačiau gąsdinimai tuo, kad nekeliant mokesčių mūsų valstybė taps antrąja Graikija ir ją ištiks faktinis bankrotas, yra abejotini. Galime konstatuoti, kad valstybė nebankrutavo, bet bankrutuoja piliečiai. Lietuvoje stebimos grėsmingos tendencijos – vis daugiau žmonių badauja ar negali sumokėti mokesčių. Atlyginimai ir pensijos neatitinka pragyvenimo lygio ir yra pernelyg maži. Didelės dalies Lietuvos piliečių pajamos – nuo 600 iki 1000 litų per mėnesį. Gaunant tokias pajamas iškyla dilema – ar sumokėti mokesčius ir gyventi pusbadžiu, ar nemokėti dalies mokesčių ir turėti pinigų bent jau maistui nusipirkti. Labai aktualūs PVM mažinimo klausimai vis dar nesprendžiami. Atėjus vasarai, regimas tam tikras kai kurių verslo sričių atsigavimas. Šiek tiek kyla prekybos maisto produktais apyvarta ir kitų prekybos sričių – ypač santechnikos ir metalo prekių apyvarta. Po truputį atsigauna statybos sektorius. Dažnai lengviau laikosi tie verslininkai, kurie valdo bent kelias skirtingų verslo sričių įmones. Tokiu atveju dažnai susiklosto tokia situacija, kad viena ar dvi jų valdomų įmonių yra pelningos, kitos – nuostolingos, tačiau dažnai išlaikomos pelningų įmonių sąskaita. Lietuvos ekonomikos plėtrai grėsmę kelia monopolijos ir pernelyg dideli mokesčiai. Štai švedų ekonomistas Asaras Lindbekas išsamiose mokslinėse studijose įrodė, kad staigus mokesčių kėlimas tiesiogiai siejasi su bedarbystės didėjimu, nes smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nepakelia neproporcingų mokesčių naštos, todėl arba atleidžia didelę dalį darbuotojų, arba bankrutuoja.

Padėtis Lietuvoje lieka prieštaringa. Pravartu paskaityti ambasadoriaus Vytauto Antano Dambravos kalbą, pasakytą 2000 metų birželio 28 dieną: „Teisingumo principai mūsų valstybėje dar neįgyvendinti. Lietuva dar nepasiekė teisinės valstybės lygio, o socialinė teisingumo samprata ir sąžinė iškreiptos. Visa ši nenormali padėtis yra sovietmečio palikimas. Valstybei kenkia ir pilietinio mąstymo stoka. Piliečiai, kad ir kas jie būtų, yra atsakingi už savo veiksmus. Atsakingi yra tie, kurie sovietmečiu teisė ar be teismo darė sprendimus, vykdė nusikalstamus įsakymus, kad terorizuotų žmones ir naikintų sveikas tautos šaknis“. Nuo šios kalbos jau praėjo visas dešimtmetis, bet ar daug kas pasikeitė?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija