|
Popiežius apie Vatikano diplomatijos bruožus
Mindaugas BUIKA
Buvimas tiltu specifinė kunigiška misija
Susitikęs su Vatikano diplomatus rengiančios Popiežiškosios bažnytinės akademijos studentais ir dėstytojais popiežius Benediktas XVI savo įžvalgomis priminė šios dvasinės ir teisinės tarnybos specifiką. Birželio 14 dieną Šventasis Tėvas pažymėjo, jog tai svarbu dar kartą paanalizuoti, kadangi ši tarnyba neretai lyginama su bendrąja diplomatija. Tačiau žvelgiant iš bažnytinės perspektyvos, Šventojo Sosto diplomatinis atstovavimas turi gilesnį pobūdį, kadangi tai kartu yra Popiežiaus dalyvavimas tarnystėje su jo sollicitudo amnium Ecclesiarum (rūpesčiu visomis Bažnyčiomis). Visa tai sąlygoja Vatikano diplomato, kuris kartu yra ir dvasinio luomo narys, ypatingą dėmesį savo kunigiško gyvenimo bruožams.
Būdamas vienybėje su popiežiaus asmeniu, su jo ir visuotinės Bažnyčios magisteriumu ir ištikimai rūpindamasis bažnytinės bendruomenės gerove, Vatikano diplomatinėje tarnyboje dirbantis dvasininkas tokiu būdu tampa savotišku tiltu Apaštalų Sosto ir dalinės Bažnyčios santykiuose, užtikrinant jų tvirtumą ir stabilumą. Jis supažindina Šventąjį Tėvą ir jo bendradarbius su objektyvia vietinės sielovados padėtimi bei tomis visuomeninėmis sąlygomis, kuriose ji turi veikti. O vietinei Bažnyčiai perduodamos Šventojo Sosto nuorodos ir stebimas jų įgyvendinimas. Popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad šis atsakingas darbas turi būti atliekamas ne biurokratiniu būdu, bet su gilia meile Bažnyčiai, gerbiant ir įvertinant vietinių vyskupų ganytojiškas pastangas.
Todėl Vatikano diplomatinė veikla reikalauja visiško atsidavimo ir dosnaus pasirengimo aukotis, asmeniško išradingumo demonstravimu, kas būdinga kiekvienai kunigiškai tarnystei. Šventasis Tėvas akcentavo ir šios sferos darbuotojo pamaldumą bei intensyvų ryšį su Viešpačiu, kas ne tik nesumenkina asmeninių savybių ir gebėjimų, bet juos praturtina. Šventojo Sosto diplomatinio atstovo buvimas Popiežiaus meilės ženklu dalinių Bažnyčių gerovės naudai ypač svarbus tam tikrose jautriose ir sunkiose situacijose, kuriose dėl įvairių priežasčių bažnytinės bendruomenės priverstos egzistuoti.
Šiuo atveju iškyla ir Vatikano diplomato, kaip nuncijaus (ambasadoriaus), apaštalinio delegato ar nuolatinio stebėtojo figūra santykyje su konkrečios valstybės ar tarptautinių institucijų vadovybe. Tačiau ir šioje veikloje yra svarbi ne aplinka, kurioje yra dirbama, kiek tai, kam ji atstovauja, o būtent Kristaus vietininką, su antgamtiniu to supratimu ir atitinkamais reikalavimais. Popiežius Benediktas XVI dar kartą pabrėžė, kad Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba priklauso ypatingam kunigystės pašaukimui ir linkėjo, kad pasirengimas jai taptų aukštesne meilės mokykla.
Tarnyba siekianti pirmuosius krikščionybės amžius
Susitikimo pradžioje sveikindamas Šventąjį Tėvą dabartinis Popiežiškosios bažnytinės akademijos rektorius arkivyskupas Benjaminas Stela pranešė, kad šiuo metu čia studijuoja 36 kunigai iš daugiau kaip penkiolikos kraštų. Jie rengiasi įsijungti į Vatikano diplomatinį korpusą daugelyje pasaulio šalių veikiančiose nunciatūrose, tarptautinių institucijų atstovybėse bei darbuotis Šventojo Sosto valstybės sekretoriate. Tarp baigusiųjų 1701 metais įkurtą Popiežiškąją bažnytinę akademiją (Pontificia Ecclesiastica Academia) yra žymių katalikų Bažnyčios veikėjų, įskaitant popiežius Klemensą XIII, Leoną XII, Leoną XIII, Benediktą XV, Paulių VI bei nemažai svarbių diecezijų ganytojų. Šią akademiją yra baigęs ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, anksčiau dirbęs Vatikano nuncijumi Olandijoje.
Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba laikoma seniausia pasaulyje. Jau pirmaisiais krikščionybės amžiais Katalikų Bažnyčios vadovas Romos popiežius siųsdavo savo legatus (legati a latere), atstovauti jam svarbiuose religinio pobūdžio ir kituose reikaluose. Pirmąjį tokį atstovą popiežius Silvestras I pasiuntė į 325 metais vykusį Nikėjos Bažnyčios Susirinkimą. Nuo XV amžiaus pradėtos kurti popiežių nuolatinės atstovybės, kurios XVI amžiuje įgijo apaštalinių nunciatūrų (ambasadų) statusą. 1961 metų balandžio 18 dieną priimta Vienos diplomatinė konvencija patvirtina, kad Šventojo Sosto ambasadoriai (apaštaliniai nuncijai) yra laikomi viso diplomatinio korpuso dekanais toje šalyje, kur jie yra akredituoti.
Vatikanas dabar palaiko diplomatinius santykius su daugiau kaip 180 pasaulio šalių, tai yra beveik su visomis valstybėmis. Jo nuolatiniai atstovai taip pat darbuojasi Jungtinių Tautų Organizacijoje, Tarptautinėje atominės energijos agentūroje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje bei kitose svarbiose tarptautinėse institucijose. Dėl tokio tarptautinio bendradarbiavimo masto išaugimo vykstant Vatikano II Susirinkimui (19621965) buvo išreikštas pageidavimas tiksliau apibrėžti Popiežiaus diplomatinio atstovo funkcijas. Kaip tik tai ir padarė popiežius Paulius VI savo 1969 metų birželio 24 dieną paskelbtame (motuproprio) dokumente Sollicitudio omnium Ecclesiarum, kuriame šie klausimai išsamiai aptariami.
© 2010 XXI amžius
|