Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MŪSŲ
RĖMĖJAS
|
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Turiningos Antano Račio Antaninės
Vytautas Žeimantas
|
Asvejos (Dubingių) ežeras
ilgiausias Lietuvoje
|
Antaninės ant ratų? Taip! Kasmet savo vardadienį švenčia Antanas Račis, vienas garsiausių Lietuvos enciklopedistų, lietuviškas enciklopedijas leidžiantis jau beveik 50 metų. Pažymi gražiai, bet ne tradiciškai. Jau ne pirmi metai Antanas Račis per savo vardadienį pakviečia visus kolegas, kartu su juo dirbančius Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo 2010 metų centre), į pažintinę kelionę po kokį nors įdomesnį mūsų šalies kampelį. Taip enciklopedistams buvo puiki proga pakeliauti, geriau susipažinti su senove dvelkiančiomis Kernavės ir Trakų apylinkėmis, unikaliomis Dieveniškėmis, Ignalinos kraštu.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Lietuviškas kinas provincijoje
Robertas BUCKUS
|
Temstant ant sumontuoto
ekrano pradėti rodyti filmai
|
Birželio 5-osios vakarą Zyplių dvaro (Šakių r.) kieme prasidėjo respublikinis kino festivalis Sidabrinės gervės naktys. Jo sumanytojas kraštietis televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys ne vienerius metus brandino idėją nuvežti profesionalų šiuolaikinį lietuvišką kiną į mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose jau nelikę nei kino teatrų, nei kiną rodančių kultūros centrų. Iš viso 20-yje Lietuvos vietų numatyta parodyti bent po tris Sidabrinės gervės 2010 apdovanojimų filmus: pilnametražį, trumpametražį ir dokumentinį. Į Zyplius susirinko gausus būrys žiūrovų nuo pensininkų iki vaikų. Belaukiant, kol sutems, susirinkusiesiems savo programą parodė Šakių Varpo vidurinės mokyklos dramos studijos jaunieji aktoriai, dainavo solistas Aleksandras Makejevas, o aktorius Ramūnas Rudokas pristatė kitus savo kolegas, garsiausi tarp kurių Rimantas Bagdzevičius, Kęstutis Jakštas, Andrius Bialobžeskis, Algirdas Gradauskas. Tik temstant ant dvaro arklidės sienos sumontuoto ekrano buvo pradėti rodyti žadėti filmai: dokumentinis Šarūnas Bartas vienas lauke karys (rež. Guillaume Coudray), trumpametražis Lernavan (rež. Marat Sargsyan) ir pilnametražis Zero 2 (rež. Emilis Vėlyvis). Pirmieji du filmai sulaukė šiltų žiūrovų atsiliepimų, o pradėjus rodyti trečiąjį, dalis vyresnių žiūrovų su mažamečiais anūkais išskubėjo namo. Jie nepanoro klausytis be perstojo šio filmo herojų pilamų keiksmažodžių, o ir kitiems lietuviškoji gangsterių gyvenimo realybė didelio susižavėjimo nesukėlė. Vis dėlto kiekvienas atėjęs pasižiūrėti kino pasidarė savo išvadas.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Anykštėnai apie tautos gedulą ir viltį
Vytautas Bagdonas
|
Valstybės vėliavą iškelti patikėta
tremties baisumus iškentėjusiam
Albertui Paškevičiui ir jaunajam
šauliui Žilvinui Žąsinui
|
Birželio 14-osios vidurdienį Anykščiuose prie paminklo Laisvei iškilmingai paminėta Gedulo ir vilties diena, prisiminti tremties baisumus patyrę kraštiečiai. Tradicinėje anykštėnų sambūrių vietoje, aidint valstybės Himnui, pakelti Trispalvę garbė suteikta aktyviam LPKTS Anykščių skyriaus nariui Albertui Paškevičiui ir S. Dariaus ir S. Girėno šaulių būrio nariui Žilvinui Žąsinui. Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius pabrėžė šios įsimintinos dienos svarbą. Juk, pasak mero, gedint tautos genocidą patyrusių žmonių, lieka viltis, kad daugiau tai jau niekad nepasikartos. Buvusi politinė kalinė, LPKTS Anykščių skyriaus pirmininkė, rajono Tarybos narė, Vyčio ordino Karininko kryžiaus apdovanojimą neseniai gavusi Prima Petrylienė prisiminė tragiškas birželio dienas, kai ešelonai vežė nekaltus tautiečius tolyn iš gimtųjų vietų, žmonių patirtas kančias tremtyje, išsakė priesakus jaunimui rūpintis savo šalies Laisve ir Nepriklausomybe. Tylos minute buvo pagerbtas visų Anapilin iškeliavusių tremtinių atminimas. Prie Laisvės paminklo tremtinių dainas dainavo Anykščių tremtinių choras, vadovaujamas Rimvydo Griauzdės, jaunieji meno mylėtojai. O Anykščių kultūros centro šokėjos, atlikusios meninę kompoziciją prie paminklo, gėles įteikė garbaus amžiaus tremtiniams.
|
|
Gedulo ir Vilties ar Okupacijos diena
Vytautas Visockas
|
Pirmoji okupacijos auka
pasienietis Aleksandras Barauskas
|
Apie bolševikinės okupacijos pradžią po septynių dešimtmečių dar kartą bandome kalbėti iš esmės, be išlygų. Omenyje turiu Seime pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma, minint Birželio 15-osios ir pasieniečio Aleksandro Barausko žūties 70-metį, aiškiai pasakyti, kad ginkluotas Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir jos sargybos viršininko Aleksandro Barausko nužudymas yra vienas iš faktų, kurie paneigia sovietų skleistus prasimanymus apie tai, kad prieš Lietuvą nebuvo panaudota ginkluota jėga ir ji savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas.
|
|
Liudininko parodymais nepatikėjo
Kodėl mūsų teisėsauga į laisvę paleido buvusį omonininką Igorį Gorbanį?..
Gintaras Visockas
|
Prokuroras Algimantas Kliunka
skeptiškai įvertino vienintelio
išlikusio gyvo Medininkų posto
pareigūno Tomo Šerno parodymus
Autoriaus nuotrauka
|
Jau ketvirtą kartą rašome apie keistą Medininkų žudynių bylos tyrimą. Kai kurios šio tyrimo aplinkybės verčia suklusti, ar pagrįstai Lietuvoje kalinamas buvęs OMONo milicininkas Konstantinas Michailovas Nikulinas. Pavyzdžiui, birželio 16-osios teismo posėdyje prokuroras Rolandas Stankevičius liudininko Alberto Karkino pasiteiravo, ar šis turįs įrodymų, jog Lietuvoje kalinamas Konstantinas Michailovas Nikulinas nedalyvavo Medininkų skerdynėse?
|
|
Kolumbijos lietuvis prezidentu netapo
|
Antanas Mockus
tesurinko 27,4 proc. balsų
|
Buvusiam Kolumbijos sostinės Bogotos merui Antanui Mockui nepavyko iškovoti šios šalies prezidento posto. Antrajame prezidento rinkimų rate jis pralaimėjo buvusiam gynybos ministrui Juanui Manueliui Santosui, kuris sekmadienį per antrąjį rinkimų ratą surinko 69,2 proc. balsų. A. Mockus, kandidatavęs kaip Žaliųjų partijos atstovas, tesurinko 27,4 proc. balsų.
|
|
Svarbu ne žmogus, tik biudžetas
Linas ŠALNA
Ačiū Dievui, tauta gavo paramą. Po gąsdinimų nesibaigiančia krize, skurdinimo mokesčiais, pensijų ir atlyginimų karpymu, bedarbystės ir emigracijos didinimo bei niekinamos autoritariniu režimu, pavaizduojant tai demokratijos brandinimu, tautą pagaliau užstojo žymiausias Lietuvos ir pasaulio politikas, Europos Parlamento narys, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis. Laidoje Savaitės komentarai jis pasakė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas ir premjeras Andrius Kubilius užsikasė bebandydamas vienpusiškai ir desperatiškai subalansuoti biudžetą. Jūs sakote nauja Vyriausybė, nauja valdžia. Ji nauja, bet jai teko labai daug senų problemų ir tam tikra prasme ji užsikasė tose problemose, užsikasė vienapusiškame, desperatiškame veikime, kaip suturėti biudžetą. O kaip Prezidentė sako kur žmogaus jausmas, pojūtis, ar yra tas rūpinimasis arba atsižvelgimas (į žmogų red.), ar pirmiausia biudžetas ir po to viskas bus gerai? Laikas eina ir nėra gerai, teigė V. Landsbergis. Jis taip pat sakė, kad A. Kubilius nelaiko Vyriausybės vadelių tokios svarbios sritys, kaip kova su korupcija ir šešėline ekonomika jau nuėjo į antrą planą. Pirmajame atsidūrė biudžetas, biudžetas ir dar kartą biudžetas. V. Landsbergis pripažino, kad Kubilius nepaiso partijos Politikos komiteto pristatomų nuostatų apie koalicijos formavimą, apie naujas gaires, apie tai, ką reikia tuoj pat daryti, įstatymų leidyboje, liečiančioje ir korupciją, ir verslą, ir kovą su korupcija, šešėline ekonomika, tai kažkaip neišėjo į pirmą vietą. Biudžetas, biudžetas, biudžetas! Ieškoti, sulipdyti, kad nežlugtų, teigė europarlamentaras. Tačiau tai negali išlaikyti stabilios padėties valstybėje. Pasitikėjimas dar pakankamas, kad nekiltų revoliucijų Lietuvoje, bet jis yra per mažas, reiškė savo susirūpinimą Lietuvos politikas. Gerai, kad mūsų politikos patriarchas irgi suprato, kurlink veda Kubiliaus politika. O ji veda į tautos skurdinimą ir valstybės silpninimą, netgi kelia grėsmę mūsų išlikimui.
|
|
|