2010 m. birželio 23 d.
Nr. 48
(1833)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

Lietuviškas kinas – provincijoje

Robertas BUCKUS

Temstant ant sumontuoto
ekrano pradėti rodyti filmai

Birželio 5-osios vakarą Zyplių dvaro (Šakių r.) kieme prasidėjo respublikinis kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“. Jo sumanytojas kraštietis televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys ne vienerius metus brandino idėją nuvežti profesionalų šiuolaikinį lietuvišką kiną į mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose jau nelikę nei kino teatrų, nei kiną rodančių kultūros centrų. Iš viso 20-yje Lietuvos vietų numatyta parodyti bent po tris „Sidabrinės gervės 2010“ apdovanojimų filmus: pilnametražį, trumpametražį ir dokumentinį. Į Zyplius susirinko gausus būrys žiūrovų nuo pensininkų iki vaikų. Belaukiant, kol sutems, susirinkusiesiems savo programą parodė Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos jaunieji aktoriai, dainavo solistas Aleksandras Makejevas, o aktorius Ramūnas Rudokas pristatė kitus savo kolegas, garsiausi tarp kurių – Rimantas Bagdzevičius, Kęstutis Jakštas, Andrius Bialobžeskis, Algirdas Gradauskas. Tik temstant ant dvaro arklidės sienos sumontuoto ekrano buvo pradėti rodyti žadėti filmai: dokumentinis –„Šarūnas Bartas – vienas lauke karys“ (rež. Guillaume Coudray), trumpametražis – „Lernavan“ (rež. Marat Sargsyan) ir pilnametražis – „Zero 2“ (rež. Emilis Vėlyvis). Pirmieji du filmai sulaukė šiltų žiūrovų atsiliepimų, o pradėjus rodyti trečiąjį, dalis vyresnių žiūrovų su mažamečiais anūkais išskubėjo namo. Jie nepanoro klausytis be perstojo šio filmo herojų pilamų keiksmažodžių, o ir kitiems lietuviškoji gangsterių gyvenimo realybė didelio susižavėjimo nesukėlė. Vis dėlto kiekvienas atėjęs pasižiūrėti kino pasidarė savo išvadas.


Plaukimo baseinas jau ne bevardis

Vytautas Bagdonas

Anykščiuose veikiantis plaukimo baseinas gerai žinomas ne tiktai anykštėnams. Paplaukioti, pasportuoti čia suvažiuoja vandens pramogų mėgėjai iš aplinkinių rajonų ir net didmiesčių. Kasmet organizuojamos ir tarptautinės sprinto varžybos, kuriose dalyvauja šimtai plaukikų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ne kartą čia buvo pasiekti sportiniai rekordai. Baseine treniruojasi ir mūsų šalį savo pasiekimais garsinantys Lietuvos plaukikai, čia meistriškumo aukštumų siekia ir anykštėnai. Juk ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis Giedrius Titenis, ir kiti anykštėnai plaukikai, pasiekę svarbių pergalių tarptautinėse plaukimo varžybose, savo kelią į sportines pergales pradėjo būtent Anykščių plaukimo baseine.


Keliais sakiniais

KUDIRKOS NAUMIESTIS (Šakių r.). Birželio 12 dieną čia vyko 38-oji Kalbos diena, prasidėjusi lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio tėviškėje, Kubilėliuose, ant Šešupės kranto. Renginio dalyviams prie šią vietą žyminčio akmens kalbėjęs Benjaminas Kondratas sakė, kad J. Jablonskio tėvas Juozas pelnydavo nemažus pinigus už per sieną pervestus bėglius į Prūsiją, knygnešius ir spirito kontrabandininkus, tačiau dėl nuolatinių caro žandarų persekiojimų 1873 metais pardavė ūkį ir išsikėlė į Rygiškius. Ten ir prabėgo garsiojo kalbininko jaunos dienos. Toliau minėjimas vyko Vinco Kudirkos muziejuje, kur, minint J. Jablonskio 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines, irgi daug dėmesio skirta šiam kalbininkui: parodyti jį užfiksavę dokumentiniai kadrai, filmuoti 1925 metais. Pranešimą apie garsųjį kalbininką skaitė Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas, prof. Giedrė Kudirkaitė-Čepaitienė. Jo provaikaitė Eglė Griciuvienė pristatė savo sudarytą knygą „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“. Meninę programą atliko Šakių „Varpo“ mokyklos mokiniai, „Dainų dainelės“ laureatės Vismantė Varaitytė ir Agnė Jurgilaitė, kraštietė aktorė Irena Plaušinaitytė.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Turiningos Antano Račio Antaninės

Vytautas Žeimantas

Asvejos (Dubingių) ežeras –
ilgiausias Lietuvoje

Antaninės ant ratų? Taip!

Kasmet savo vardadienį švenčia Antanas Račis, vienas garsiausių Lietuvos enciklopedistų, lietuviškas enciklopedijas leidžiantis jau beveik 50 metų. Pažymi gražiai, bet ne tradiciškai. Jau ne pirmi metai Antanas Račis per savo vardadienį pakviečia visus kolegas, kartu su juo dirbančius Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo 2010 metų – centre), į pažintinę kelionę po kokį nors įdomesnį mūsų šalies kampelį. Taip enciklopedistams buvo puiki proga pakeliauti, geriau susipažinti su senove dvelkiančiomis Kernavės ir Trakų apylinkėmis, unikaliomis Dieveniškėmis, Ignalinos kraštu.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Anykštėnai apie tautos gedulą ir viltį

Vytautas Bagdonas

Valstybės vėliavą iškelti patikėta
tremties baisumus iškentėjusiam
Albertui Paškevičiui ir jaunajam
šauliui Žilvinui Žąsinui

Birželio 14-osios vidurdienį Anykščiuose prie paminklo „Laisvei“ iškilmingai paminėta Gedulo ir vilties diena, prisiminti tremties baisumus patyrę kraštiečiai.

Tradicinėje anykštėnų sambūrių vietoje, aidint valstybės Himnui, pakelti Trispalvę garbė suteikta aktyviam LPKTS Anykščių skyriaus nariui Albertui Paškevičiui ir S. Dariaus ir S. Girėno šaulių būrio nariui Žilvinui Žąsinui. Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius pabrėžė šios įsimintinos dienos svarbą. Juk, pasak mero, gedint tautos genocidą patyrusių žmonių, lieka viltis, kad daugiau tai jau niekad nepasikartos. Buvusi politinė kalinė, LPKTS Anykščių skyriaus pirmininkė, rajono Tarybos narė, Vyčio ordino Karininko kryžiaus apdovanojimą neseniai gavusi Prima Petrylienė prisiminė tragiškas birželio dienas, kai ešelonai vežė nekaltus tautiečius tolyn iš gimtųjų vietų, žmonių patirtas kančias tremtyje, išsakė priesakus jaunimui rūpintis savo šalies Laisve ir Nepriklausomybe. Tylos minute buvo pagerbtas visų Anapilin iškeliavusių tremtinių atminimas. Prie Laisvės paminklo tremtinių dainas dainavo Anykščių tremtinių choras, vadovaujamas Rimvydo Griauzdės, jaunieji meno mylėtojai. O Anykščių kultūros centro šokėjos, atlikusios meninę kompoziciją prie paminklo, gėles įteikė garbaus amžiaus tremtiniams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija