2010 m. birželio 23 d.
Nr. 48
(1833)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Europos banko susitikimas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus vertinimai ir patarimai

Retas atvejis, kad tarptautinės institucijos vadovybė rengtų susitikimą Vatikane. Tačiau kaip tik tai padaryti sumanė į socialinių paramos projektų įgyvendinimą orientuotas Europos Tarybos vystymosi bankas (CEB), kurio nariu yra ir Šventasis Sostas. Birželio 10-11 dienomis vykusios 45-osios metinės asamblėjos dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI, kuris savo kalboje vėl analizavo Bažnyčios socialinio mokymo nuostatas. Jos iš tikrųjų yra aktualios dabartinių ekonominių ir finansinių problemų akivaizdoje ypač Europos kontinente.

Šventasis tėvas pasidžiaugė, kad 1956 metais ir Paryžiuje būstinę turintis CEB bankas (tarp 40 jo narių yra ir Lietuva), nuo savo veiklos pradžios pabrėžė savo socialinį pašaukimą ir „specializavosi, kaip išskirtinės solidarumo politikos skatintojas“. Pirminė jo užduotis – iki 1999 metų CEB veikė kaip paramos fondas ir tik vėliau įgijo banko statusą – buvo padėti spręsti Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių problemas. Palaipsniui šios finansinės institucijos, susietos su Europos Taryba, darbų spektras plėtėsi (parama gamtos stichijų ir kitų nelaimių aukoms, infrastruktūros stiprinimas, darbo vietų kūrimas) ir ji tapo svarbiu įrankiu skatinant žemyno socialinę sanglaudą. (Pavyzdžiui po 2008 metų karo Pietų Osetijoje, kaip tik CEB bankas inicijavo pirmąsias investicijas Gruzijos visuomeninių struktūrų ir ekonomikos atsikūrimui.)

Nurodydamas į naują politinį bei ekonominį procesą Europoje, kuris prasidėjo su didžiosiomis XX amžiaus pabaigos permainomis, popiežius Benediktas XVI priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II žodžius, kad žemynas ėmė tikrai „kvėpuoti abiem plaučiais“. Kita vertus dabartinė padėtis verčia abejoti, ar Europos integracija po sovietinio komunizmo sistemos žlugimo iš tikrųjų atnešė tai, ko norėta. „Ekonominiai ir finansiniai santykiai tarp Rytų ir Vakarų Europos be abejonės vystėsi, bet ar tai buvo tikrai žmogiškoji pažanga? – teiravosi Šventasis Tėvas. – Ar išsivadavimas iš totalitarinių ideologijų nebuvo vienpusiškai naudojamas tik ekonominei plėtrai, platesnio žmogiškojo progreso sąskaita, kai žmogiškojo asmens orumas ir kilnumas buvo nustumtas į antrą planą?“

Broliškumo patyrimo svarba

Taip atsitiko todėl, kad pastaruoju metu besivienijančioje Europoje neretai buvo ignoruojami tie „dvasiniai turtai, kurie suformavo europinį tapatumą“. Juk tūkstantmetė krikščionybė buvo prie žemyno socialinių ir moralinių vertybių ištakų ir įgalino europiečius teisingai suprasti laisvės, atsakomybės bei etikos koncepcijas. „Krikščionybės marginalizavimas – netgi per jos simbolių pašalinimą (pavyzdžiui, kryžių pašalinimą iš mokyklų ir kitų viešų vietų – M. B.) – atima iš mūsų kontinento tą fundamentalų šaltinį, kuris palaiko ir stiprina jo tikrąjį tapatumą“, – pažymėjo popiežius Benediktas XVI. Beje, apie tvirtą įsipareigojimą krikščionybės vertybėms patvirtina ir Europos Tarybos statuto preambulė.

„Tai svarbu prisiminti ir dabartinės ekonominės bei finansų krizės (kurios ištakos didele dalimi yra moralės problemos) kontekste“, – teigė Šventasis Tėvas. Jis priminė savo socialinės enciklikos „Caritas in Veritate“ mokymą, kad „teisingas artimo meilės ir tiesos santykių patyrimas yra svarbi dinamiška jėga, generuojanti tarpasmeninius ryšius ir tuo pačiu naujai sutvarkanti ekonomiką ir finansus žmogaus gyvenimo ir orumo tarnystei“. Iš tikrųjų ekonomika ir finansai, kaip pabrėžia Bažnyčios socialinė doktrina, nėra ir neturi būti savitiksliai. „Jie yra tik įrankiai, priemonės, todėl jų pagrindinis tikslas yra žmogiškasis asmuo su savojo orumo pilnuoju įgyvendinimu“.

Pažymėjęs Europos Tarybos vystymosi banko socialines iniciatyvas popiežius Benediktas XVI išreiškė viltį, kad ši finansų institucija ir toliau liks svarbiu „techniniu įrankiu, kuris skatina solidarumą ir būtent tokį solidarumą, kuris turi būti išgyventas broliškume“. Pastaroji „broliškumo“ samprata yra ypač akcentuojama dabartiniame Šventojo Tėvo socialiniame mokyme. Todėl birželio 12 dieną kalbėdamas CEB banko vadovams jis teigė, kad „broliškumas sukuria erdvę dėkingam veikimui“, kuris nors ir visų pripažįstamas, bet yra dabar sunkiai realizuojamas, nes (ypač finansuose) vyrauja efektyvumo ir pelno kriterijai.

Tačiau Europa turi turtingą praeitį, kuri patvirtina, kad sunkiuose ekonominiuose išbandymuose pažangos proveržis būdavo pasiekiamas kaip tik per broliškumo raišką. „Aš tikiu, kad Europos Tarybos vystymosi bankas nori dėl tikrojo solidarumo siekio kaip tik teigiamai atsiliepti į šį broliškumo idealą“, – viliasi popiežius Benediktas XVI. Šis idealas, turintis aiškias krikščioniškąsias šaknis, daug prisidėjo prie taikos įtvirtinimo žemyne ir pačios Europos Tarybos tapsmui, kuriai priklauso daugiau kaip 50 šalių nuo Kazachstano iki Maroko.

Nauji socialiniai projektai

Baigiant susitikimą CEB banko valdytojas Rafaelis Alomaras įteikė Šventajam Tėvui seniausios tarptautinės finansų institucijos Europoje specialų medalį. Jis dėkojo popiežiui Benediktui XVI už bankui suteiktą galimybę giliau permąstyti savo veikimo strategiją ir atsiliepti į žemyno aktualius socialinius poreikius. Nuo įsikūrimo pradžios Europos Tarybos vystymosi bankas suteikė kreditų, kurių bendra vertė siekia apie 30 milijardų eurų. Vatikane vykusioje sesijoje buvo patvirtintas dar šešių naujų socialinių projektų finansavimas, kurių bendra vertė yra 414 milijonų eurų.

Pagal CEB banko paskelbtą komunikatą spaudai, 95 milijonai eurų yra skirta Kipro mokyklų infrastruktūrai atnaujinti. Kitas 125 milijonų eurų vertės projektas su CEB banko finansavimu administravimo ir teisinių paslaugų vystymo srityje bus realizuojamas Airijoje. Apie 50 milijonų eurų nukreipta į Lenkiją, Varšuvos sveikatos apsaugos, švietimo ir viešojo administravimo sektoriams modernizuoti. Ketvirtasis Vatikane vykusiame susitikime patvirtintas CEB banko projektas, kurio vertė 100 milijonų eurų, bus įgyvendintas Portugalijoje, skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą iš sukauptų atliekų. Į Serbiją bankas nukreipė 35 milijonus eurų ir ši paskola bus skirta šalies mokslinių tyrimų vystymui bei jaunųjų mokslininkų gyvenimo sąlygoms gerinti. Šeštasis CEB banko finansuojamas projektas, kurio vertė 8 milijonai eurų, bus įgyvendinamas Ispanijoje, siekiant gerinti vietos čigonų (romų) profesinę ir socialinę integraciją. Šiemet Europos Tarybos vystymo banko administracinė taryba iš viso jau patvirtino 18 remiamų projektų, kurių bendra vertė 1,5 milijardo eurų.

Europos Tarybos vystymosi bankas suteikia skolintojams (vyriausybėms, savivaldybėms, visuomeninėms ir privačioms struktūroms) ilgalaikius kreditus palankiomis sąlygomis, tačiau esant ypatingoms sąlygoms (pavyzdžiui, Kosovo pabėgėlių tragedijai) gali perduoti ir neatlygintinas subsidijas. Beje, CEB bankas tradiciškai jautrus pabėgėlių problemoms, kadangi jo veikla XX amžiaus viduryje ir buvo pradėta siekiant padėti žmonėms pasitraukusiems į Vakarus iš tuometinės Rytų Europos (ypač Rytų Vokietijos) , nuo komunistų režimo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija