Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žalgirio mūšio garbei

Seime pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“ ir apdovanoti konkurso „Žalgirio mūšiui – 600“ laureatai

Regina Rajeckienė,

VDKM Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Parodos organizatoriai (iš kairės): VDKM Archeologijos skyriaus vedėja K. Rickevičiūtė, Fondų apskaitos ir apsaugos vyr. saugotoja J. Karosevičiūtė, VDKM direktorius plk. ltn. G. Surgailis, VDKM direktoriaus pavaduotojas, parodos kuratorius A. Pociūnas

Vytautas Šliūpas su savo tėvo dr. Jono Šliūpo paveikslo kopija

Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines Lietuvos Respublikos Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio mūšio metais. Liepos 2 dieną, skambant Renesanso muzikos ansamblio „Hansanova“ autentiškais styginiais instrumentais atliekamiems gotikos ir renesanso epochos kūriniams, Seimo parodų galerijoje pristatyta Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“. Taip pat atidaryta Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus surengto vaikų ir jaunimo kūrybos konkurso „Žalgirio mūšiui – 600“ laureatų kūrybos darbų paroda bei apdovanoti parodos nugalėtojai. Pirmąją vietą vertinimo komisija skyrė ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės įsteigtu prizu „Žalgirio mūšiui – 600“ apdovanojo Gediminą Lukošių. Prizą įteikė Seimo kancleris Jonas Mileris.

Antroji vieta skirta Povilui Valteriui. Jaunajam dailininkui prizą skyrė ir įteikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. Gintautas Surgailis. Krašto apsaugos ministro vardu apdovanota trečiosios vietos laimėtoja Austė Gečaitė. Konkurso dalyviai taip pat buvo apdovanoti specialiaisiais prizais, įsteigtais Seimo kanceliarijos ir Seimo komitetų. Pagal amžiaus grupes atrinkti geriausi darbai eksponuojami Seimo parodų galerijoje, konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai buvo apdovanoti prizais, piešiniai bus išspausdinti specialiame žurnalo „Seimo kronika“ numeryje, paroda bus pristatyta Valdovų rūmų nacionalinio muziejaus lankytojams.

Apie Žalgirio mūšį skaitė kone visi, apie jį rašo ir rašys. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. G. Surgailis akcentavo, jog visi eksponatai paimti iš muziejaus fondų, surinkti per archeologinius kasinėjimus Kauno mieste bei rajone. Dėkodamas už Vandos ir Vytauto Šliūpų muziejui padovanotą ir parodoje eksponuojamą Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslo „Žalgirio mūšis“ siuvinėtą kopiją, muziejaus direktorius garbiam svečiui padovanojo jo tėvo – prieškariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, aušrininko, lietuvių spaudos ir politinio veikėjo dr. Jono Šliūpo paveikslo kopiją.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas renginio dalyviams pristatė parodą „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“. Istoriko teigimu, to meto lietuvių kario ginkluotė beveik nesiskyrė nuo kaimynų – buvome lygiaverčiai priešui. Ir tais laikais ginklai buvo labai brangūs – lakštiniai plieniniai šarvai kainavo 45 karves arba 15 kumelių. Šiandienos mastais tai būtų automobilio „Rolls Royce” vertė. Dažnai keisti juos galėjo tik karalius, valdovas arba jo svita. Atlikus rekonstrukciją, paneigti ankstesni mitai. Pasak istoriko, pradžioje buvo rašoma, kad lietuviai Žalgirio mūšyje buvo prastai ginkluoti, kone nuogi, apsidangstę tik kailiais. Pastaruosius 50–70 metų buvo rašoma, kad Lietuvos kariuomenė buvo neblogai ginkluota. A. Pociūnas teigia, kad kryžiuočių ginkluotė buvo tokia pat, kaip ir lietuvių bei lenkų, tik nedidelė dalis riterių vilkėjo ištisus lakštinius šarvus. Žalgirio mūšyje priekinėse linijose puolusių kryžiuočių šarvų svoris buvo apie 40 kg, žirgų – apie 600-700 kg. Visa svorio, jėgos koncentracija – į ietį. Su tokia jėga jie būtų persmeigę po du–tris mūsų karius. Tiesa, mūsiškių šarvai svėrė apie 30 kg, žemaitukai ir kiti žirgai svėrė apie 400-500 kg, tačiau buvo manevringesni. Žalgirio mūšio kovos baigtį nulėmė lietuvių manevras – kariai imitavo bėgimą, tačiau vėliavos nė vienas nepametė, tai rodo, kad atsitraukimas buvo organizuotas. Jei mūsų kariuomenė nebūtų grįžusi į mūšį, būtų likę kovoti lenkai su vokiečiais. Galima tik spėlioti, ar Lenkijos kariuomenė būtų galėjusi nugalėti kryžiuočius. Jei taip – tada kryžiuočiai būtų tvarkingai atsitraukę ir jų kariuomenė nebūtų sunaikinta, o traukdamiesi jie būtų papildę Ordino pilių įgulas. Tačiau kai Lietuvos kariuomenė grįžo ir puslankiu apsupo kryžiuočius, įvyko lemiamas lūžis ir priešų kariauna pradėjo paniškai bėgti iš mūšio lauko...

Doc. dr. Romas Batūra, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos lektorius ir Karo istorijos centro vyr. mokslo darbuotojas, pristatė žemėlapį „Lietuvos laisvės kovų vietos“, skirtą Žalgirio pergalės 600-osioms metinėms ir Durbės pergalės 750-osioms. Vėliau, skambant viduramžių muzikai, renginio dalyviai apžiūrėjo parodas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos karys Žalgirio mūšyje“ Seimo parodų galerijoje veiks iki liepos 12 dienos

Minint Žalgirio mūšio metines Seimo I rūmų fojė eksponuojama Mykolo Šeduikio paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija. Kūrybinis dailininko istorinių drobių ir portretų palikimas šiuo metu restauruojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir rugsėjo 6–20 dienomis bus pristatytas visuomenei Seimo II rūmų galerijoje

Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama dailininkės Laimos Kriukelienės tapybos paroda, skirta Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui. Pagrindinis kūrinys ekspozicijoje – darbas „Žalgirio mūšis“ (170x300 cm, aliejus, drobė, 2009–2010 m.). Paroda bus pristatyta liepos 14 dieną, trečiadienį, 14 val.

Autorės nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“