|
Tikybos mokytojų piligriminė kelionė
|
Stačiatikių cerkvėje
|
Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai puoselėja savo tradicijas. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje jie organizuoja piligrimines keliones po Lietuvą. Tų kelionių tikslas aplankyti bažnyčias ir vienuolynus, susipažinti su jų istorija, regulomis. Šių mokslo metų pabaigoje 36 tikybos mokytojai iš įvairių vyskupijos dekanatų lankėsi Kauno religinių bendruomenių maldos namuose, susipažino su jų tikėjimo doktrinomis, liturginėmis apeigomis, papročiais.
|
|
Keliavome į Neringą
|
Vaikštinėjome Kuršių marių krantais
|
Gegužės 29 dieną grupė Bagotosios parapijiečių keliavome į Neringą. Pirmoji stotelė Nida. Čia Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje kun. Juozas aukojo šv. Mišias. Meldėmės už mūsų parapijos geradarius, kurie aktyviai prisideda prie gyvosios Bažnyčios veiklos. Vėliau vaikštinėjome Kuršių marių krantais, gėrėjomės nuostabiais Nidos kampeliais, mediniais laiptais pakilome prie Saulės laikrodžio. Šį gana nelengvą atstumą įveikė ir pati jauniausia kelionės dalyvė Gabija (6 m.), ir pats vyriausias mūsų atstovas Stanislovas (77 m.). Po to aplankėme jūrą, prisirinkome gražių akmenėlių ir aplankėme Negyvąsias kopas. Dykumos vaizdas sužavėjo mūsų keliauninkus, daugelis mūsų tokį reginį matė pirmą kartą. Paskutinis sustojimas Neringoje Juodkrantė. Čia aplankėme Raganų kalną, vaikštinėjome po miestelį, pirkome lauktuves namiškiams. Važiuodami namo dar kartą aplankėme Kaltinėnų Dvasingumo parką ir kryžių, 1990 metais pastatytą aukščiausioje miestelio vietoje.
|
|
Atsisveikinimo popietė su didžiaisiais draugais
|
Balionus su laiškais paleidome
į upę, tikėdami, kad tą, kuriam
liūdna, jie tikrai suras
|
Birželio 19 dieną Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre Rūpintojėlis įvyko programos Didysis draugas/Didžioji draugė savanorių susitikimas. Šio susitikimo tikslas atsisveikinti su didžiaisiais draugais, kurie palieka programą. Liekančių programoje didžiųjų draugų tikslas atsisveikinti linksmai ir įsimintinai. Kiekvienam išeinančiam buvo įteiktos linksmos, savanorių sukurtos padėkos, įteiktos žvakelės, ant kurių surašyti gražiausi palinkėjimai. Susitikimo metu žaidėme žaidimus, piešėme, dalijomės mintimis, rašėme laišką įsivaizduojamam vienišam draugui. Parašytus laiškelius sudėjome į pripūstus balionus ir nunešę prie upės paleidome, tikėdami, kad tą, kuriam liūdna, jie tikrai suras, o perskaitę supras, kad niekada ir nebuvo vienišas, nes kartu su juo visuomet yra Dievas.
|
|
|