Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Išoriniai ir vidiniai pavojai Bažnyčios laisvei

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI liturginėje procesijoje per Petrinių Mišparus

Popiežius Benediktas XVI teikia Komuniją per Petrinių iškilmę

Šventasis Tėvas įteikia palijų naujajam Majamio (Florida, JAV) arkivyskupui Tomui Venskiui

Palijai naujiesiems arkivyskupams metropolitams

Vienu reikšmingiausių akcentų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Romoje celebravime yra palijų įteikimas per pastaruosius vienerius metus paskirtiems Katalikų Bažnyčios arkivyskupams metropolitams. Palijus – balta vilnonė juosta su išsiuvinėtais juodais kryžiais – yra ypatinga liturginio rūbo dalis, kuri ženklina bendrystę ir autoriteto dalijimąsi su Popiežiumi. Šis svarbus hierarcho ganytojiškos veiklos simbolis įteikiamas tik metropolijų, dalinių Bažnyčių, vadovams. Tie tituliniai arkivyskupai, kurie paskiriami darbuotis Šventojo Sosto dikasterijų sekretoriais ar eiti Vatikano nuncijų pareigas, palijų negauna.

Birželio 29 dieną, per Romos Bažnyčios dangiškųjų globėjų šventę, palijus iš popiežiaus Benedikto XVI rankų gavo 38 nauji arkivyskupai metropolitai. Šie hierarchai vykdys pastoraciją 26 pasaulio šalyse: 14 – Europoje, 12 – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, 8 – Afrikoje ir 4 – Azijoje. Daugiausia dalinių Bažnyčių vadovų pastaraisiais metais paskirta Italijai (4), Jungtinėms Amerikos Valstijoms (3) ir Ispanijai (3). Palijus gavo naujasis Lenkijos primas Gniezno arkivyskupas Juzefas Kovalčikas, Čekijos sostinės Prahos arkivyskupas Dominikas Duka ir Slovėnijos sostinės Liublianos arkivyskupas Antonas Stresas. (Birželio 19 dieną naujam Latvijos sostinės Rygos arkivyskupui Zbignevui Stankevičiui palijus bus įteiktas ateinančiais metais, kadangi jis dar neturi vyskupiškų šventimų.)

Dešimt iš 38 palijus gavusių naujų arkivyskupų metropolitų priklauso įvairioms vienuolijoms.

Apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmės šv. Mišių homilijoje palietęs Bažnyčios laisvės temą, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad palijaus uždėjimo apeiga tą Kristaus pažadėtą laisvę ypatingu būdu simbolizuoja. Nuoširdžiai sveikindamas naujus arkivyskupus metropolitus ir juos į Romą atlydėjusias gausias vietinių Bažnyčių piligrimų grupes, popiežius Benediktas XVI sakė, kad „bendrystė su Petru ir jo įpėdiniais iš tikrųjų yra laisvės garantas Bažnyčios ganytojams ir jiems patikėtoms bendruomenėms“. Istoriniu atžvilgiu vienybė su Apaštalų Sostu užtikrina vietinėms Bažnyčioms ir episkopatams laisvę tais atvejais, kai jie patiria pasaulietinės valdžios režimo galimą diskriminaciją, netgi persekiojimus, kurie kliudo jų misijai.

Dar svarbiau, kad šv. Petro ir jo įpėdinio (Popiežiaus) tarnystė padeda vietinių Bažnyčių ganytojams likti laisviems pilnoje ištikimybėje tikėjimo tiesai ir autentiškai tradicijai, taip apsaugant Dievo tautą nuo galimų klaidų mokyme apie tikėjimą ir moralę. Todėl kiekvienais metais, kai naujai paskirti arkivyskupai metropolitai per Petrinių šventę atvyksta į Romą atsiimti palijų, būtent šiame Bažnyčios laisvės kontekste svarbu suprasti ir interpretuoti tą liturginę apeigą. Juk visa dutūkstantmetė Bažnyčios istorija, o ypač praėjęs XX amžius, buvo paženklintas politinių persekiojimų, kuriems atsispirti padėjo ganytojiška vienybė su Romos vyskupu. Tai akivaizdu ir tais atvejais, kada į bažnytinį vidaus gyvenimą braunasi ir bando daryti įtaką „klaidinančios doktrinos ar ideologinės tendencijos ir praktikos, kurios yra priešingos Evangelijai“, – homilijoje kalbėjo popiežius Benediktas XVI.

Kristaus pažado ekumeninis aktualumas

„Todėl šia prasme palijus tampa laisvės pažadu, panašiu į tą Jėzaus „jungą“, kurį Jis kviečia kiekvieną iš mūsų nešti ant savo pečių (plg. Mt 11, 29-30) – kalbėjo Šventasis Tėvas naujiesiems Bažnyčios hierarchams. – Nors ir reiklus, Kristaus įsakymas yra „švelnus ir lengvas“, ir užuot prislėgęs nešėją, jį tik pakelia“. Todėl ir ganytojų ryšys su Apaštalų Sostu, nors yra įpareigojantis, bet palaiko jų ir jų globai patikėtų dalinių Bažnyčių sveiką tvirtumą, daro jas laisvesnėmis. Juk didžiausią pavojų visuotinei Bažnyčiai kelia ne išoriniai pavojai ir politiniai persekiojimai, o vidinė jos narių ir bendruomenių tikėjimo tarša, „Kristaus mistinio Kūno integralumo pažeidimas“, tuo pačiu silpninantis pranašystės ir liudijimo gebėjimą.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, apie šias dvasinio blogio jėgas, su kuriomis atkakliai tenka kovoti, labai aiškiai savo laiškuose kalba tautų apaštalas šv. Paulius. Pavyzdžiui, Pirmajame laiške korintiečiams jis aptaria pasidalijimą, nenuoseklumų ir neištikimybės Evangelijai problemas, kurios kelia grėsmę Bažnyčiai. Antrajame laiške Timotiejui jis patvirtina, kad šie pavojai išlieka per visą Bažnyčios istoriją iki paskutiniųjų dienų dėl žmogiško savanaudiškumo, godumo, šiurkštumo, polinkio į malonumus ir nedorumo (Plg. 2 Tim 3, 1–5). Be kita ko, šv. Paulius atkreipia dėmesį, kad blogio skatintojai ypač „privilioja moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos“ (2 Tim 3, 6–8). Tačiau apaštalas priduria,  kad šie moralinės tvarkos griovėjai neturi ilgalaikių perspektyvų, nes jų kvailumas ir tuštybė galų gale visiems tampa akivaizdus.

 Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas pažymėjo, kad kova su blogio jėgomis ir Bažnyčios vienybės siekis turi būti suprastas ir ekumenine prasme. „Kaip esu anksčiau pastebėjęs, viena iš būdingų Šėtono veiksmų pasekmė yra pasidalinimas bažnytinėje bendruomenėje, – sakė Benediktas XVI. – Šie pasidalijimai faktiškai yra nuodėmės galios simptomai, kurie Bažnyčios nariuose veikia netgi ir po atpirkimo“. Bet Kristaus pažadas yra labai aiškus: „pragaro vartai jos (Bažnyčios) nenugalės“ (Mt 16, 18). Ir šis pažadas turi būti įgyvendinamas nuolatiniame bažnytinės vienybės siekyje. Vadovu ir skatintoju kovoje su blogio jėgomis yra „Šventoji Dvasia, kuri visada lieka su mumis ir veda Bažnyčią į tiesos pilnatvę“, – tvirtino Popiežius.

Su šia pasitikinčia viltimi jis pasveikino šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėje dalyvavusią Konstantinopolio stačiatikių patriarchato delegaciją, kuri kasmet tradiciškai atvyksta į Romos Bažnyčios globėjų liturginę šventę. (Šventojo Sosto delegacija savo ruožtu kasmet dalyvauja lapkričio pabaigoje celebruojamoje Konstantinopolio Bažnyčios dangiškojo globėjo šv. Andriejaus šventėje.) Šiemet Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I pasiųstą delegaciją sudarė Sasimos metropolitas Genadijus (Limuris), Arianzos arkivyskupas Baltramiejus (Joanis Kesidis) ir diakonas Teodoras Meimaris. Petrinių iškilmių išvakarėse privačioje audiencijoje priėmęs delegaciją popiežius Benediktas XVI sakė, kad toks apsikeitimas broliškais vizitais rodo „katalikų ir stačiatikių ekumeninių santykių pažangą, atnaujinant įsipareigojimą dosniam Dievo malonės priėmimui, kuri veda į pilnutinę bendrystę“. Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad Konstantinopolio patriarchatas atsiųs savo delegaciją ir į Romoje spalio mėnesį rengiamą Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją, kuri taip pat turės ryškų ekumeninį pobūdį.

© 2010 „XXI amžius“