2010 m. liepos 9 d.
Nr. 52
(1837)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kemsynai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Nors prezidentas A. Brazauskas jau palaidotas, vis dar nerimsta aistros dėl to, kad neva šio Lietuvos komunistų patriarcho atžvilgiu buvo parodyta per mažai pagarbos. Kritikos strėlės lekia Katalikų Bažnyčios hierarchų atžvilgiu. Kokiais ypatingais nuopelnais pasižymėjo A. M. Brazauskas, kad jam būtų rodoma išskirtinė pagarba? Sakoma, kad žmogų iš draugų pažinsi. A. M. Brazausko laidotuvėse dalyvavę kai kurie jo bičiuliai siejami su kontrabanda, stambiomis aferomis. Tokie politikai ir verslo magnatai ir įsuko korupcijos ratą, jų pastangomis dar prieš daugelį metų buvo pradėtos kurti „juodosios kasos“, kuriose iš kontrabandos ir aferų gaunamais pinigais buvo dosniai apdalijami įvairūs politikai, perkami įstatymai ir įstatymų pataisos.

Dar viena politikų šešėlinio finansavimo „aukso gysla“ – garsieji Gariūnai. Ties šia milžiniška turgaviete kertasi kontrabandos šešėliai, stambaus masto sukčiavimas ir politinė korupcija. Gariūnus valdančios bendrovės susijusios su partijomis, pirmiausia – su Darbo partija ir socialdemokratų partijos nomenklatūriniu sparnu. Gariūnus valdo trys įmonės – „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Gerūda“. Po 30 proc. šių įmonių akcijų valdo I. Bleizgienė, R. Avdejevas ir R. Šeduikis. Kas šie plačiajai visuomenei mažai žinomi veikėjai? I. Bleizgienė – įtakingo policijos pareigūno žmona, R. Avdejevas – nuo samdomų žudikų kulkų 1995 pavasarį žuvusios Gariūnų turgavietės administratorės A. Jurgaitienės sūnus, R. Šeduikis – buvęs turgavietės kasininkas, vėliau vyr. kontrolierius. Už šių asmenų maskuojasi tikrieji savininkai – garsūs magnatai V. Diminšteinas ir V. Bukovskis, „delfinų“, „Gintaro“ ir „sportininkų“ klanų lyderiai. „Jurgena“ ir „Posūkis“ nuolat perveda dideles sumas kai kuriems politikams ir taip užsitikrina, kad būtų priimti Gariūnams palankūs projektai ir užmerkiamos akys į šioje milžiniškoje turgavietėje vykstančias aferas.

Ekonominės tendencijos Lietuvoje išlieka sudėtingos. Socialinės pusiausvyros stoka sukelia socialinę įtampą, nulemia skurdo ir alkoholizmo plitimą. Didelės dalies šalies piliečių pajamos siekia nuo 600 iki 1200 litų, negausi dirbančiųjų dalis, vos keli procentai, gauna solidžias pajamas – 3–7 tūkstančius litų arba net 10–30 tūkstančių litų per mėnesį.  Vos keliolika procentų Lietuvos piliečių gauna vidutines pajamas – 1500–2500 litų per mėnesį. Skurdas nenumaldomai plinta – jau 27 proc. mūsų krašto piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Visai kitokia padėtis yra kai kuriose kitose pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos valstybėse – štai Čekijoje tik 7 proc. šalies piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, Slovakijoje – 12 proc., Estijoje – 12 proc., o Lenkijoje – 13 proc. Šiose valstybėse jau egzistuoja gana gausi vidurinioji klasė. Ir Lietuvoje ekonominis ir socialinis stabilumas nusistovės tik tada, kai atsiras gausi vidurinioji klasė, kai jai bus galima priskirti bent apie 40 proc. šalies gyventojų (šiuo metu viduriniajai klasei priskiriama 15 proc. Lietuvos gyventojų).

Ekonominės tendencijos labai susiję su kitais procesais – pirmiausia su mūsų šalyje esančios santvarkos problemomis.  Nepriklausoma Lietuvos valstybė egzistuoja jau du dešimtmečius. Tiek prieš kelerius metus, tiek šiuo metu iškeliami esminiai klausimai – ar ši santvarka tarnauja darbo žmonėms, ar siaurų, bet įtakingų elito kastų interesams. Deja, tikrai negalime teigti, kad mūsų valstybės santvarka tarnauja daugumai žmonių. Ši santvarka tarnauja kapitalistams – bankininkų ir oligarchų klanams. Šių klanų interesus gina korumpuoti teisėjai ir „buduliai“ prokurorai. O kaip kitaip galime pavadinti kliunkos ir petrausko tipo prokurorus, korumpuotus veikėjus? Tuos, kurie atvirai meluoja, atvirai fabrikuoja bylas ir artimai bendradarbiauja su Kremliaus režimo tarnais – Rusijos FSB pareigūnais. Šį pavasarį Lietuvą sukrėtusi Kedžių drama atskleidė, kokia sudėtinga padėtis susiklostė šalies teisėsaugos sistemoje. Drąsius Kedys – eilinis pilietis, smulkus verslininkas, gynė savo dukrelę nuo pedofilų klano, už tai buvo persekiojamas ir nužudytas. Dabar daugelis piliečių taria D. Kedžio vardą su pagarba, jis vertinamas kaip ryžtingas žmogus, žuvęs kovoje už teisingumą. Korumpuoti teisėsaugos šulai toliau tik imituoja darbą, fabrikuoja bylas ir neužsiima tikra ir naudinga veikla – juk mūsų krašte vis dar egzistuoja „smauglių“, „sportininkų“ „švininių“ gaujos ir kiti įtakingi kriminaliniai klanai, tačiau jie paliekami ramybėje. Dar didesnę grėsmę kelia oligarchijos atstovai – oligarchai ir korumpuoti politikai bei valdininkai. Tokie veikėjai labai trukdo ir pažangių politikų veiklai. Bet kodėl stringa visos rezonansinės bylos, kodėl tarpsta didžioji korupcija? Atsakymas paprastas – Lietuvos prokuratūros sistemoje vis dar dirba buvę kagėbistai, kadaise tardę disidentus, o dabar neva dirbantys valstybės labui, o iš tiesų ir toliau užsiimantys juodais darbeliais – jie fabrikuoja bylas, ima kyšius, dangsto korumpuotus politikus ir pedofilus. O Seime darbuojasi ir išdavikai, Kremliaus vasalai – buvę LKP CK instruktoriai ir skyrių vedėjai, partkomų sekretoriai. Jie ir jų talkininkai  trukdo pažangioms permainoms Lietuvoje. Išdavikų klanai įstūmė mūsų kraštą į tikrus kemsynus. Vis dar aktualus 2005 metais parašytas Vytauto Landsbergio eilėraštis „Taip yra“: „Aš vienas tų, kurie balsavo, atidaviau už laisvę balsą savo. Darbavomės. Tikėjom, kad išeis. Paskui patekome į bėdą. Dabar stebiuosi padarais, kurie Tėvynės širdį ėda“...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija