Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Istorija ir dabartis

Konferencija apie istorinę atmintį

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Mišias aukoja kunigai (iš kairės) Vytautas Rapalis, Vytautas Ripinskis, Evaldas Alūza, Anicetas Tamošaitis SJ

Šv. Mišių dalyviai

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro salėje. Kalba Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė

Dr. Aldona Vasiliauskienė (kairėje) Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro bibliotekai dovanoja knygas. Greta – vyr. bibliotekininkė Elena Liekienė

Pranešimą skaito Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje šv. Mišiomis pradėta Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) organizuota konferencija „Istorinė atmintis“ (renginio globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis).

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza, Lietuvos katalikių moterų sąjungos dvasios tėvas, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis, Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kun. jubiliatas Anicetas Tamošaitis SJ. Kartu meldėsi parapijos klebonas kun. Vytautas Ripinskis. Mišių dalyviams kun. E. Alūza perdavė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio sveikinimą ir palaiminimą.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre konferenciją pradėjo Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė, pristatydama atvykusius svečius. Konferenciją pasveikino ir maldai vadovavo Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. Vytautas Ripinskis.

Pranešimą „Kėlimo į Altoriaus garbę bylos nūdienos Lietuvoje: Barbora Žagarietė“ skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė, priminusi ilgą kelią į Altoriaus garbę ir visus aštuonis Dievo Tarnus lietuvius: arkivyskupus Mečislovą Reinį ir Teofilį Matulionį, vyskupą Vincentą Borisevičių, kun. Alfonsą Lipniūną, vienuolę kazimierietę Motiną Mariją-Kazimierą Kaupaitę, Sibiro maldaknygės autorę Adelę Dirsytę ir dvi dvidešimtmetes, žuvusias saugant nekaltybę – Eleną Spirgevičiūtę ir Barborą Umiastauskaitę-Žagarietę.

Kalbėta apie liaudies šventąja laikomą Barborą Žagarietę (1628–1648) – unikumą lietuvių liaudies nenutrūkstamame pamaldume, besitęsiantį nuo XVII a. vidurio, vyskupo E. Bartulio iniciatyva organizuotas ekspedicijas, kuriose užfiksuotas ir šiandieninis žmonių pamaldumas į liaudies šventąja laikomą Barborą. Prašyta melstis į ją. Susirinkusiems perduota vysk. E. Bartulio dovana – Barboros paveikslėliai su malda.

Kancleris kun. E. Alūza pranešė, kad 2010 m. liepos 1 dieną Šventųjų Skelbimo kongregacija jau pripažino Motinos Marijos Kaupaitės herojiškas dorybes ir popiežius Benediktas XVI pasirašė kongregacijos dekretus, kuriais patvirtinami būsimųjų šventųjų ar palaimintųjų užtarimu įvykę stebuklai bei kandidatų į palaimintuosius kankinystė ir herojiškos dorybės. Tad Dievo Tarnaitė s. Motina Marija (Kazimiera Kaupaitė) bus skelbiama Palaimintąja.

Apie Žemaičių krašto misionierių tėvą jėzuitą Pranciškų Šrubauskį (1620–1680) pranešimą „Pašauktasis krikščionių ugdytojas“ parengė Lietuvos rašytojų sąjungos narė Elena Skaudvilaitė. Prelegentė akcentavo, kad apie kun. P. Šrubauskį SJ labai mažai arba ir visai nežinoma. E. Skaudvilaitė pateikė kun. P. Šrubauskio bibliografiją, kalbėjo apie jo pedagoginę, o vėliau ir administracinę (rektorius) veiklą Kražių kolegijoje. Prelegentė detalizavo kunigo pastoracinę veiklą, jo įtaką jaunimui, pristatė kun. P. Šrubauskio kūrybą, analizavo jo giesmių knygą „Balsas širdies pas Viešpatį Dievą“, iki 1818 m. perspausdintą 18 kartų.

Žemaičių vyskupystės muziejaus (Varniai) direktorius Antanas Ivinskis kalbėjo apie stichinių negandų metus Lietuvoje, pateikė išsamią maro epidemijų istoriją Europoje ir Lietuvoje. Pažymėjo, kad 1424–1427 m. maro metu net valdovai traukėsi į miškus, siekdami išvengti šios epidemijos, mito vien miško gėrybėmis... Įvardijo stambesnius maro protrūkius XVI a. (1505, 1531, 1571, 1580, 1589–1590 metais), XVII a. (1620, 1625, 1655, 1657–1659 metais) ir didžiausią maro bangą 1709–1711 metais. Prelegento A. Ivinskio pranešime išskirtos ir detalizuotos trys temos: marą sukėlusios priežastys (karas, nederlius, badas), žiaurios pasekmės (ištuštėję kaimai, miesteliai ir miestai), Bažnyčios pozicija ir dvasininkijos veikla bei pasiaukojimas maro metu.

Keletą faktų iš prelegento surinktos gausios medžiagos paminėsime. 1555 m. Tridento susirinkime buvo įvesta speciali, vadinamoji Zacharijo malda, prašant atitolinti marą, statomi specialūs (dvigubos kryžmos) kryžiai.

XVII amžiuje Lietuvos ir Lenkijos karalius kreipėsi į Šventąjį Sostą dėl karaliaus pasiaukojimo Švč. Mergelei Marijai – Dievo Gimdytojai. 1656 metais Lvove Jonas Kazimieras atliko šį pasiaukojimo aktą. Po septynerių metų buvo pasirašyta taika su švedais, kiek vėliau – su Maskva. Be to, XVII amžiuje Lietuvoje įvedamos Suplikacijos ir viena pirmųjų invokacijų skirta marui „Nuo maro, bado, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie“ – nes maras buvo pati baisiausia rykštė.

XVIII a. pradžios maras – pats didžiausias, jis vadintas prūsų maru (plitęs iš Gdansko). Rytų Prūsijoje mirė trys trečdaliai lietuvių tautybės žmonių. Prelegentas akcentavo, kad „šis maras greičiau nei kryžiuočiai per dvejus metus (1709–1711) pakeitė demografinį vaizdą“.

A. Ivinskis pateikė jėzuitų pasiaukojimo maro metu pavyzdžių Kražiuose. Vienas vienuolis prižiūrėjo bandą ir alkanus girdė pienu. Tačiau daug ir pačių jėzuitų, lankančių susirgusius, laidojančių mirusius, nusinešė 1709–1711 m. maras. Prelegentas pateikė skaičius: Vilniuje iš 182 jėzuitų mirė 26, Kaune – iš 15 – 11, Pašiaušėj – iš 12 – 9, Kražiuose iš 26 – 8. Tačiau, pasak prelegento, tuomet maras prisidėjo prie grįžimo į tikėjimą.

LKMS dvasios vadas kun. Vytautas Rapalis skaitė pranešimą „Žvilgsnis į nūdienos šeimą iš 20 metų pastoracinės patirties“. Kunigas kalbėjo apie padėką Dievui už mums suteiktą gyvenimą ir akcentavo plintantį šeimų marą. Kun. V. Rapalis apgailestavo, kad nemaža norinčių tuoktis – dvasine prasme pusiau luošiai: nori tuoktis, bet nenori išpažinties, Komunijos, nenori, kad apie santuoką sužinotų tėvai, turi ir daugiau keistų norų, o kartais ir patys nelabai žino, ko nori. Gal todėl neatsitiktinai Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 70 proc. šeimų. Prelegentas sakė, kad pasaulis visko matė ir ankstesniais laikais ir klausė: „Ar AIDS, narkomanija, alkoholizmas nėra maras?“ Apgailėtina, kad šiandien dar reikia kurti „Dienos centrus“, „Globos namus“ ir panašias įstaigas, liudijančias, kad dar daug vaikų neturi normalios šeimos. Aišku, labai gerai, kad vaikai neauga gatvėje – jie pamaitinti, aprengti, yra kas jais rūpinasi, tačiau niekas neatstos tikros šeimos. Kun. V. Rapalis akcentavo, kad šeima be Dievo – kaip vestuvės be vyno. Juk ir pirmas Jėzaus stebuklas padarytas Kanuose – vestuvėse. Dvasininkas siūlė Evangelijos puslapiuose rasti teisumą, kai Dievas bus su šeimos nariais, tada ir šeima išliks.

Po pranešimų koncertavo Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro moterų ansamblis, vadovaujamas Augustino Bartkevičiaus, ištrauką apie marą iš Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ skaitė ir Elena Railienė (Šiauliai). Konferenciją sveikino signataras Antanas Račas, kalbėjo Kražių garbės pilietė Juzefa Ramanauskaitė.

Konferenciją apibendrino LKMS pirmininkė Janina Klungevičienė, iškeldama Kražiuose pedagoge dirbusios, dabar gyvenančios Šiauliuose Vandos Rakauskaitės nuopelnus organizuojant šią konferenciją.

Kražių apylinkės, bažnyčios, vienuolyno, Jėzuitų kolegijos, Kražių skerdynių, pokario kovų metai ir kita istorija atskleista dokumentikoje: nuotraukose, brėžiniuose, piešiniuose, paveiksluose, rankraščiuose, raštuose, spausdintoje medžiagoje, kuri buvo sumaniai išdėstyta Kražių istorijos muziejaus ir paveikslų galerijoje (muziejaus direktorius Edvardas Dirmeikis). Atskiros patalpos skirtos etnografijai, buities daiktams.

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios klebonas kun. V. Ripinskis kiekvienam konferencijos dalyviui įteikė po fotografinę reprodukciją – nežinomo autoriaus XVII a. II pusės Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslą (po restauravimo, uždėjus sidabro aptaisą).

Kražiai, Kelmės rajonas
 Jaroslavo Proscevičiaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“