2010 m. liepos 21 d.
Nr. 55
(1840)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žalgirio pergalės atminties aidai

Žalgirio mūšis (fragmentas).
Dail. Tadeusz Popiel ir Zygmunt
Rozvadowski. 1910
Šis didelio formato paveikslas
eksponuojamas parodoje „Žalgirio
pergalės atmintis“ Taikomosios dailės
muziejuje (Arsenalo g. 3 a, Vilniuje)
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Liepos  15-ąją minėjome Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Ta proga liepos 6-ąją Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, buvo atidaryta paroda „Žalgirio pergalės atmintis“. Parodos tikslas – atskleisti Žalgirio kautynių eigą ir istorinę reikšmę, pristatyti svarbiausius lietuviškuosius Žalgirio įvaizdžio atspindžius mene. Siūlome skaitytojams parodoje pateikiamą Žalgirio mūšio aprašymą, kurį parengė ir kitų istorinių šaltinių medžiaga papildė „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.


Atkurtojo VDU Katalikų teologijos fakulteto istorinis kontekstas

Faustas Jončys

Autorius ir kolegė Lina Šulcienė
kalbasi apie Katalikų teologijos
fakulteto istoriją
Artūro ŠULCO nuotrauka

1990 metų pradžioje atkurtajam fakultetui – jau dvidešimt metų! Šiam įvykiui paminėti Didžiojoje fakulteto auloje gegužės 20 dieną vyko mokslinė konferencija „Katalikų teologijos fakulteto reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai“, kurioje nagrinėtos istorinės fakulteto ištakos.

Iš tiesų seniausias fakulteto pirmtakas, tikroji jo „pramotė“ atsirado dar prieš 420 metų, kai remiant Vilniaus vyskupui Protasevičiui, buvo įkurta jėzuitų kolegija, netrukus – 1579 metais išplėsta į Vilniaus akademiją – pirmąjį Lietuvos universitetą, kurį įteisino karalius Steponas Batoras, o bule „Deum attente“ pripažino popiežius Grigalius XIII (tais laikais ir Krokuvos universitetas ne kartą buvo vadinamas „akademija“).


Apie pasaulinę konfederaciją

Toliau spausdiname ištrauką iš naujos knygos. Pradžia Nr. 46

Dr. Petras Ironis Jokubka

Elena ir Petras Jokubkos
prie savo namų Čikagoje. 1992 m.

Napoleonas…

Napoleonas, kaip ir Hitleris, peržengė Rusijos sieną birželio mėnesį. Didelei kariuomenei pasiekti Maskvą užtruko pusantro mėnesio. Ką daryti ten įklimpus, nei Hitleris, nei Napoleonas nepagalvojo. Jie nepagalvojo nei apie transporto priemones, nei kokiais  drabužiais kariai buvo apsirengę.

Taip prasidėjo suplanuotų pergalių herojų žlugimas. Lietuvių priežodis sako: kas mėgsta pavojus, pavojuose ir žūsta.  Dideli karo vadai turėjo tuos dalykus numatyti. Jie buvo pamiršę apie apkasų karą, o  juk Hitleris galėjo pasimokyti iš Napoleono klaidų.


„Kodėl paklūstame liberaliai beprotybei?“

Žurnalistas Maksimas Ševčenka

Liepos pradžioje per RTVi kanalą parodė interviu su rusų žurnalistu Maksimu Ševčenka. RTVi žurnalistė kamantinėjo, ką šis politika besidomintis žurnalistas mano apie naująjį FSB įstatymą, suteiksiantį daugiau įgaliojimų slaptųjų tarnybų atstovams. Žurnalistas M. Ševčenka atskleidė savo požiūrį į Strasbūro teismo sprendimą, parėmusį ateistinių pažiūrų Italijos pilietės skundą, jog mokykloje, kurioje mokosi jos vaikas, neturėtų būti kryžiaus. Pateikiame sutrumpintą šio interviu variantą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija