2010 m. liepos 21 d.
Nr. 55
(1840)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

850 koncertų salėse
ir bažnyčiose

Naujakalbė, arba
juodoji kalbos magija

Bažnyčia atmeta marksistinį socializmą

Mindaugas BUIKA

Karakaso arkivyskupas
kardinolas Chorchė Urosas
Savinas ir Venesuelos prezidentas
Ugas Čavesas Friasas

Grubūs Venesuelos prezidento išpuoliai

Iš Kubos vadovų iniciatyvą skleisti komunistines idėjas Lotynų Amerikoje perėmusio Venesuelos prezidento Ugo Čaveso Friaso išpuolis prieš Bažnyčios hierarchus paskatino sostinės Karakaso arkivyskupą kardinolą Chorchę Urosą Saviną priminti marksistinės diktatūros pavojus. Liepos 5 dieną per Venesuelos nepriklausomybės šventę parlamente sakytoje kalboje, girdamasis savo pastangomis kuriant socializmą, U. Čavesas pažymėjo, kad didžiausia kliūtis šiame kelyje yra katalikų hierarchai. Jis prisiminė Venesuelos kardinolą Ch. Urosą, kuris „nuolat žmones gąsdina komunizmu“, nors „komunizmas ir krikščionybė gali žengti kartu“.


Katalikai laukia realių permainų Kuboje

Mindaugas BUIKA

Havanos arkivyskupas kardinolas
Chaimė Ortega Alaminas

Kalinių išlaisvinimas – Bažnyčios nuopelnas

Plačiai nuskambėjo žinia apie Kubos Katalikų Bažnyčios pastangomis pasiektą susitarimą dėl 52 politinių kalinių paleidimo. (Keli jų su savo šeimomis jau galėjo išvykti į Ispaniją.) Derybos dėl Karibų baseino šalį daugiau kaip pusę amžiaus valdančio komunistų režimo kalėjimuose laikomų sąžinės belaisvių (režimas juos vadina „kontrrevoliucionieriais“) išvadavimo prasidėjo po istorinio gegužės 19 dieną vykusio Kubos prezidento Raulio Kastro Rus ir sostinės Havanos arkivyskupo kardinolo Chaimės Ortegos Alamino bei Kubos vyskupų konferencijos pirmininko Santjago arkivyskupo Dionizijo Garsijos Ibaneso susitikimo. Vėliau į šį derybų procesą įsijungė Ispanijos užsienio reikalų ministras Migelis Anchelis Moratinosas su Kubos užsienio reikalų ministru Brunu Rodrigesu Parila.


Žalgirio pergalės atminties aidai

Žalgirio mūšis (fragmentas).
Dail. Tadeusz Popiel ir Zygmunt
Rozvadowski. 1910
Šis didelio formato paveikslas
eksponuojamas parodoje „Žalgirio
pergalės atmintis“ Taikomosios dailės
muziejuje (Arsenalo g. 3 a, Vilniuje)
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Liepos  15-ąją minėjome Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Ta proga liepos 6-ąją Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, buvo atidaryta paroda „Žalgirio pergalės atmintis“. Parodos tikslas – atskleisti Žalgirio kautynių eigą ir istorinę reikšmę, pristatyti svarbiausius lietuviškuosius Žalgirio įvaizdžio atspindžius mene. Siūlome skaitytojams parodoje pateikiamą Žalgirio mūšio aprašymą, kurį parengė ir kitų istorinių šaltinių medžiaga papildė „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Po tradicinių atlaidų –  jubiliejiniai Vaižganto skaitymai

Vytautas Bagdonas

Nuoširdžius linkėjimus Lietuvai
pagražinti draugijos pirmininkui
Juozui Dingeliui išsako uteniškis
menininkas Almantas Raščiauskas
ir LPD Utenos skyriaus pirmininkė
Danutė Eidukynienė

 Birželio 27-ąją, sekmadienį, Svėdasuose vyko tradiciniai Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai. Svėdasiškiai ir jų svečiai Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje ne tiktai dalyvavo šv. Mišių aukoje, bet ir klausėsi įspūdingo koncerto, kurį dovanojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė tarptautinių konkursų laureatė Jurgita Lopetaitė (sopranas), Lietuvos muzikos akademijos koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) ir tarptautinių konkursų laureatas Vytautas Pilibavičius (trombonas).


Užkrečiantys pavyzdžiai

„Tai Žiūrų slaunas kaimas...“

Rūta Averkienė

Pagerbiama vyriausia kaimo
gyventoja Marcelė Pigagienė

Šiais žodžiais prasideda viena iš daugybės autentiškų paties seniausio mūsų rajone Žiūrų etnografinio ansamblio dainų. O kad jis tikrai slaunas, liudija ne tik šį kaimą Lietuvoje ir už jos ribų išgarsinę kaimo dainininkai, bet ir čia gyvenantys darbštūs žmonės, šaunios audėjos. Praėjusį šeštadienį Žiūrų kaimo apylinkės aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į kaimo šventę, vykusią žiūriškių Margų pievoje šalia Ūlos, susirinko dideli ir maži, kaime gyvenantys ir iš jo kilę.


Užkrečiantys pavyzdžiai

Puziniškio dvare

Bronius VERTELKA

Premijos laureatės pažymėjimą
Nijolei Kliukaitei-Kepenienei įteikė
rajono vicemeras Vytautas Rapolas
Gritėnas. Šalia jo – premijos fondo
Tarybos pirmininkas Edvardas Vaičius
bei fondo Tarybos narė Rūta Bagdonienė

Į rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinę – tarp miškų pasislėpusį Puziniškio dvarą – atvykusiuosius pasitiko išgražėję dvaro rūmai. Apie jų restauravimą pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, kuriai priklauso muziejus, direktorė Rūta Bagdonienė. Prie dvaro atnaujinimo daugiausiai prisidėjusiems direktorė įteikė padėkas. Ją gavo ir Petras Šiurskas, saugantis šių namų ramybę. 1982 metais čia atvykęs eigulys suprato, kokią vertybę atrado. Prieš dešimtmetį P. Šiurskas savo lėšomis padarė muziejaus stendus.


Istorija ir dabartis

Konferencija apie istorinę atmintį

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šv. Mišias aukoja kunigai
(iš kairės) Vytautas Rapalis,
Vytautas Ripinskis, Evaldas
Alūza, Anicetas Tamošaitis SJ

Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje šv. Mišiomis pradėta Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) organizuota konferencija „Istorinė atmintis“ (renginio globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis).

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza, Lietuvos katalikių moterų sąjungos dvasios tėvas, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis, Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kun. jubiliatas Anicetas Tamošaitis SJ. Kartu meldėsi parapijos klebonas kun. Vytautas Ripinskis. Mišių dalyviams kun. E. Alūza perdavė Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio sveikinimą ir palaiminimą.


Dailininkės gyvenimą byloja jos paveikslai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Dailininkės sūnus Andrius
pagrojo mamos mėgtų melodijų

Birželio 19 dieną Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta pomirtinė Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės (1920–2010) tapybos darbų paroda. Dailininkė, sukūrusi per pusantro šimto paveikslų, mirė balandžio 7 dieną, eidama devyniasdešimtuosius gyvenimo metus. Šiai parodai sūnus Andrius Pleškūnas atrinko 36 paveikslus, nutapytus 1958–2010 metais. Autorė tapė iki pat mirties. „Natiurmortas“, „Palangos bažnyčios vargonininkas E. Jucevičius“, „Inžinierius A. Stankevičius“ sukurti arba baigti šiais metais.


Koncertavo svečiai iš JAV

Kazimieras Dobkevičius

JAV kariuomenės choras koncerto metu

Kauno filharmonijos salėje su dideliu pasisekimu koncertavo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės orkestras ir choras. Šie kolektyvai pasirodo daugiau nei 200 kartų per metus ir jau yra koncertavę daugiau kaip dvidešimt penkiose Europos ir Vidurio Rytų šalyse nuo Prancūzijos iki Irako. JAV kariuomenės orkestras ir ansamblis labai įvairialypis. Jį sudaro koncertinis ir maršo orkestrai, kareivių choras, ceremoninis orkestras, džiazo ansamblis, populiariosios muzikos grupė, diksilendo ansamblis, pučiamųjų kvintetas ir medinių pučiamųjų kvintetas. Norintys tapti šio kolektyvo nariais turi praeiti atranką, o dauguma jų prieš karinę tarnybą jau yra profesionaliai koncertavę arba to mokę kitus. Orkestro dalyvių ir choristų krūtines puošia ne vienas vyriausybinis apdovanojimas.


Kauno choro gretas papildė muzikos magistrai

Rimantas Klevečka

Rūta ir Robertas Jančkaičiai,
Eglė Šeštokaitė (antra iš kairės)
ir Elena Kalvaitytė (dešinėje)

Kauno valstybinis choras ir jo meno vadovas Petras Bingelis pasveikino Eglę Šeštokaitę, Eleną Kalvaitytę, Rūtą ir Robertą Jančkaičius, sėkmingai baigus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto vokalinio dainavimo studijas ir įgijusius magistro diplomus. Kolektyvas nuoširdžiais plojimais pasveikino naujuosius diplomantus, kuriems įteikti magistro diplomai – tai ne tik svarbus asmeninis pasiekimas, bet ir reikšmingas įvykis visam kolektyvui.


Atkurtojo VDU Katalikų teologijos fakulteto istorinis kontekstas

Faustas Jončys

Autorius ir kolegė Lina Šulcienė
kalbasi apie Katalikų teologijos
fakulteto istoriją
Artūro ŠULCO nuotrauka

1990 metų pradžioje atkurtajam fakultetui – jau dvidešimt metų! Šiam įvykiui paminėti Didžiojoje fakulteto auloje gegužės 20 dieną vyko mokslinė konferencija „Katalikų teologijos fakulteto reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai“, kurioje nagrinėtos istorinės fakulteto ištakos.

Iš tiesų seniausias fakulteto pirmtakas, tikroji jo „pramotė“ atsirado dar prieš 420 metų, kai remiant Vilniaus vyskupui Protasevičiui, buvo įkurta jėzuitų kolegija, netrukus – 1579 metais išplėsta į Vilniaus akademiją – pirmąjį Lietuvos universitetą, kurį įteisino karalius Steponas Batoras, o bule „Deum attente“ pripažino popiežius Grigalius XIII (tais laikais ir Krokuvos universitetas ne kartą buvo vadinamas „akademija“).


Apie pasaulinę konfederaciją

Toliau spausdiname ištrauką iš naujos knygos. Pradžia Nr. 46

Dr. Petras Ironis Jokubka

Elena ir Petras Jokubkos
prie savo namų Čikagoje. 1992 m.

Napoleonas…

Napoleonas, kaip ir Hitleris, peržengė Rusijos sieną birželio mėnesį. Didelei kariuomenei pasiekti Maskvą užtruko pusantro mėnesio. Ką daryti ten įklimpus, nei Hitleris, nei Napoleonas nepagalvojo. Jie nepagalvojo nei apie transporto priemones, nei kokiais  drabužiais kariai buvo apsirengę.

Taip prasidėjo suplanuotų pergalių herojų žlugimas. Lietuvių priežodis sako: kas mėgsta pavojus, pavojuose ir žūsta.  Dideli karo vadai turėjo tuos dalykus numatyti. Jie buvo pamiršę apie apkasų karą, o  juk Hitleris galėjo pasimokyti iš Napoleono klaidų.


„Kodėl paklūstame liberaliai beprotybei?“

Žurnalistas Maksimas Ševčenka

Liepos pradžioje per RTVi kanalą parodė interviu su rusų žurnalistu Maksimu Ševčenka. RTVi žurnalistė kamantinėjo, ką šis politika besidomintis žurnalistas mano apie naująjį FSB įstatymą, suteiksiantį daugiau įgaliojimų slaptųjų tarnybų atstovams. Žurnalistas M. Ševčenka atskleidė savo požiūrį į Strasbūro teismo sprendimą, parėmusį ateistinių pažiūrų Italijos pilietės skundą, jog mokykloje, kurioje mokosi jos vaikas, neturėtų būti kryžiaus. Pateikiame sutrumpintą šio interviu variantą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija