|
Naujakalbė, arba juodoji kalbos magija
Kaip genderizmas, siekdamas savo tikslų, kuria naują kalbą
Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus
Perversmas bus baigtas, kai bus sukurta nauja
kalba.
Dž. Orvelas
Lietuvoje įsteigta ES institucija, kurios pavadinimas skamba kaip romantiškas moters vardas ELLI (Europos lyčių lygybės institutas). Jos skelbiami tikslai gražūs ir kilnūs: siekti, kad moterys nebūtų skriaudžiamos atlyginant už darbą, kad nebūtų seksualiai išnaudojamos, ujamos šeimoje. Kas galėtų prieštarauti tokiems akivaizdžiai geriems norams, nebent paskutinis stuobrys... Kaip tai įvykdyti? Pasirodo, tiesiausias kelias yra sulyginti moterų ir vyrų teises. Dar geriau, jei tarp vyrų ir moterų beveik neliktų skirtumų, arba jie būtų tik sąlyginiai, galima sakyti virtualūs...Scenarijus kartojasi daug metų atgal ką tik susikūrusioje ES irgi buvo pradėta nuo moterų teisių, nuo tokių nekaltų dalykų kaip vienodas atlyginimas už vienodą darbą, o baigta bausmėmis, netgi kalėjimu už viešai pareikštą nepasitenkinimą mažumų agresyvumu...
Briuselis nelengvai atiduoda savo institucijas periferijai. Šįkart buvo padaryta išimtis buvo nuspręsta šią instituciją įkurdinti provincijoje. Pasirinkta buvo trys šalys, kažkodėl visos katalikiškos Slovėnija, Slovakija ir Lietuva. Pirmenybė atiduota Lietuvai. Kodėl iki šiol paslaptis, kuri netrukus turėtų išaiškėti: ar tai mes labiausiai užsispyrę, ar lengviausiai patvarkomi...
Būdinga, kad daugmaž identiškuose straipsniuose, kuriais ši naujiena buvo pristatyta Lietuvos visuomenei, kai kurių žiniasklaidos priemonių tekstuose prasprūdo eilutės apie naujosios institucijos biudžetą, kuris daro įspūdį 56 milijonai eurų. Įdomu, kad šis riktas ištiko pagrindinius, solidžiausius portalus delfi.lt, lrytas.lt, nepaliesdamas antraeilių, tokių kaip krikščioniškai-patriotiški bernardinai.lt ar voruta.lt. Tačiau atidėkime užuominas į šalį, nes laukia rimtesnis pokalbis.
Senose kalbose, o ir kai kuriose dabartinėse liežuvis ir kalba yra tas pats žodis. Liežuvis = kalba ir yra tas maginis instrumentas, kuris mintis iš idėjų lygio nuleidžia į kūno lygį, kitaip sakant, įkūnija, sumedžiagina. Kol mintis sukasi galvoje, medžiaginės tikrovės ir tuo pačiu žmogaus kūno ji dar neveikia, tačiau kai tik mintis ištariama, ji įgyja pavidalą ir jau veikia mūsų kūną bei tikrovę. Žmogus mato reiškinį, suvokia jį, ir omenyje kyla to reiškinio IDĖJA, VAIZDINYS. Suvokęs tą vaizdinį, žmogus jį įvardija tam tikru žodžiu, t. y. suteikia jam pavadinimą. Toks bendrais bruožais yra pažinimo procesas, taip pasaulį pažino pirmieji žmonės ir toks pažinimas būdingas ankstyvai vaikystei. Vaikas susipažįsta su jam dar nežinomais daiktais ir reiškiniais, juos liečia, skanauja, uosto, apžiūrinėja arba klausosi. Nors vaikas ir bando pats daiktus pavadinti, bet pavadinimus pagaliau jam pasako suaugusieji. Vaikas dar nesugeba abstrakčiai mąstyti. Tačiau paauglio ir suaugusio žmogaus, kurie jau mąsto abstrakčiai, pažinimas jau gali (ir dažnai būna) atvirkščias, ypač kai mokomasi iš vadovėlių. Tai reiškia, kad žmogus pirmiau nei susiduria su daiktu ar reiškiniu sužino jo pavadinimą, kuris sukelia jo galvoje vienokį ar kitokį vaizdinį. Nuo kilusio vaizdinio priklausys, kaip mes tą daiktą suvoksime ir kaip jį vertinsime.
Jeigu pavadinimas yra tinkamas, jis sukelia tikslų, tinkamą vaizdinį ir mes tinkamai suvokiame reiškinį. Tačiau jei pavadinimą iškreipsime arba jį pakeisime, tada iškreiptas pavadinimas iškreips reiškinio vaizdinį ir mes tą reiškinį suvoksime iškreiptai. Pavadinimą pakeisti galima sąmoningai, tą pakeistą pavadinimą platinti, viešinti, paskleidžiant per žiniasklaidos priemones. Toks yra propagandos arba žodžio juodosios magijos mechanizmas. Supraskime: pavadinimas tiesiogiai paties reiškinio neveikia, bet jis lengvai veikia smegenyse esantį vaizdinį ir mes pervardintą reiškinį pradedame suprasti jau kitaip taip, kaip sumanė to reiškinio pervardintojai. Tokios yra abstraktaus, pavadinimą nuo daikto atskirti sugebančio mąstymo galimybės mes visi, pradedant nuo vėlyvosios vaikystės, juo naudojamės. Nuo pavadinimo, kuris yra suteikiamas kokiam nors reiškiniui, priklauso to reiškinio vaizdinys, t. y. tai, kaip mes jį suprantame ir įsivaizduojame. O nuo vaizdinio priklauso ir pats reiškinio suvokimas, tiksliau sakant tai, kokiu mes jį laikysime blogu, geru ar neutraliu. Tokiu būdu keičiant pavadinimus, t. y. naudojant kalbos magiją, kuriamos naujos sąvokos ir nauja sąlyginė tikrovė. Kai pradedame kalbėti kitų primestais žodžiais, mes nejučiomis priimame ir jų pasaulėvoką, išreikštą tuose žodžiuose.
Išties, Dievas visus mus sukūrė magais, t. y. kūrėjais, tačiau dažniausiai mes to nesuvokiame ir nežinome. Manome, kad magas yra ypatingomis galiomis apdovanotas asmuo. Tačiau kiekvienas kalbantis žmogus tam tikra prasme yra magas. Tik gaila, kad tuo dažnai piktnaudžiaujama, siekiant sąmoningai ir kryptingai pakeisti tikrovę.
Kas atsitinka, kuomet keičiame pavadinimus? Mūsų sąmonėje formuojasi nauji vaizdiniai. Šitie nauji, iškreipti vaizdiniai įspraudžiami į milijonų žmonių sąmones, jie suformuoja naują SĄVOKĄ. Žiniasklaidos, globalaus pasaulio dėka tai vyksta labai greitai. Nepriimtiną reiškinį padaryti visiems priimtinu šiandien gana paprasta, tereikia kryptingai pakeisti pavadinimus ir juos paskleisti per žiniasklaidą. Taip formuojamos naujos sąvokos, kurios apima, tarsi užlieja visus.
Įvardijimo galia sąmoningai panaudojama kuriant sąlyginę tikrovę. Tokios tikrovės kūrimo mechanizmas labai paprastas žiniasklaida (pagal nurodymą ar užsakymą) įprastus dalykus ar reiškinius pradeda vadinti kitais vardais, suteikdama jiems kitą prasmę. Štai pavyzdys:
Šeštas pagal dydį JAV laikraštis New York
Daily News (NYDN) pateikia nurodymus žurnalistams, kokią naudoti
kalbą, paremiant abortus. Instrukcijoje rašoma, kad žodžius pro-life
(už gyvybę) ir pro-lifers (kovotojai už gyvybę) privaloma keisti
į abortion foes (abortų priešai), abortion opponents (abortų
oponentai). Negalima sakyti pro-abortion (už abortus). Reikia
naudoti teigiamas sąvokas: abortion rights activist (abortinių
teisių aktyvistas), pro-abortion rights (teisės į abortą) ar pro-choice
(už pasirinkimą). Kalbant apie nėščiąsias, vengti žodžio motina,
o naudoti moteris. Negalima rašyti unborn child (negimęs kūdikis),
reikia rašyti fetus (gemalas, embrionas). NYDN rekomendacijos
yra panašios į Associated Press (AP) rašymo taisykles.
Taigi, tuos pačius dalykus pavadinant kitais žodžiais, iš teigiamų paverčiant juos neigiamais ir atvirkščiai, iš neigiamų teigiamais, galima nepastebimai programuoti žmones. Kovotojas už gyvybę paverčiamas abortų priešu, ir taip teigiamas herojus virsta neigiamu. O kovotojas už abortus virsta kovotoju už pasirinkimą arba kovotoju už teises ir štai neigiamas atspalvis virsta teigiamu. Aišku, kad pavadinimas nepakeičia už jo slypinčio reiškinio esmės: gerų reiškinių nepadaro blogais, o blogų gerais. Tačiau paveikti žodžio magijos, arba, pasak Dž. Orvelo, naujakalbės, mes jau renkamės ne pagal dalyko esmę, o pagal pavadinimą, kuris parinktas taip, kad uždengtų tikrąją esmę. Taip formuojamos reiškinio esmę iškreipiančios sąvokos, kurios veikia ir valdo žmonių protus.
Pastebėkime, kad demokratinių teisių bei žodžio laisvės skelbėjai ir gynėjai gina tik tam tikras teises. Jie jau išleidžia instrukcijas, kokių žodžių negalima ir kokius reikia naudoti.
San Francisko apskrities apeliacinis teismas
nustatė, kad municipaliteto darbdaviai gali cenzūruoti žodžius,
natūrali šeima, ,,vedybos ir ,,šeimos vertybės. Jie laikytini
nepakančia kalba (as hate speech). Slaugės ir kitos sveikatos
priežiūros darbuotojos privalo vengti žodžių ,,mama ir ,,tėtis.
Tokį draudimą išleido Škotijos nacionalinės sveikatos tarnyba, nes
tokie terminai gali įžeisti homoseksualų porų įsivaikintus vaikus.
Taip pat direktyva draudžia žodžius ,,vyras, ,,žmona ir ,,santuoka,
nes šie žodžiai išskiria lesbietes, gėjus ir biseksualus. Vietoj
jų reikia vartoti ,,partneriai ir next of kind (maždaug artimiausias
kraujo giminaitis). Viena Anglijos mokykla uždraudė Motinos dienos
atvirutes... Neseniai išleistame UNESCO dokumente ŽIV/AIDS klausimais
siūloma vartoti naujus žodžius. Pasak UNESCO, tokie žodžiai, kaip
,,rizikingas seksas, netvarkingas seksas ir ,,prostitutė yra
diskriminaciniai ir turi būti keičiami. Rizikingas seksas į ,,neapsaugotas
seksas, netvarkingas seksas į ,,turėjimas daug partnerių arba
daugpartnerystę, o prostitutė į ,,komercinio sekso darbuotoja.
Taip naudojant juodąją kalbos magiją arba, moksline terminija, neurolingvistinį programavimą, yra įvedama žmonijos istorijoje dar negirdėta kalbos cenzūra. Draudžiami žodžiai nudažomi neigiamu atspalviu, pavadinant juos as hate speech, neapykantos kalba arba nepakanti kalba (nežinia kaip mūsiškė kalbos komisija nuspręs šį naujadarą išversti). Tačiau šitas naujadaras pats yra sudarytas taip, kad kryptingai formuotų nepakantą tam, kuris vartoja nuo seno, tradiciškai priimtas sąvokas, kad būtų galima apšaukti jį nepakančiu arba neapykantos skleidėju. Betgi tiesa yra tokia, kad žmogus, neigiamai atsiliepiantis apie kažkokį reiškinį, nebūtinai jo nekenčia, juo labiau krikščionis, kuriam yra Jėzaus įsakyta mylėti savo priešus. Tuo tarpu minėtoji įstatymo formuluotė formuoja nuomonę, kad visi, kurie neigiamai apie kažką atsiliepia, sėja ir platina neapykantą ir juos galima bausti pagal įstatymą.
Akivaizdu, kad šis įstatymas yra specialiai sugalvotas tam tikros politikos vykdymui. Juk apie daugelį gyvenimo reiškinių ir mes, ir politikai atsiliepia neigiamai: pavyzdžiui, apie prievartavimus, išnaudojimą, žmogžudystes, karą, genocidą ir panašiai, tačiau niekam neateina į galvą tokių žmonių laikyti neapykantos skleidėjais. Šio įstatymo paslaptis ta, kad jis jau yra ir bus taikomas pasirinktinai, siekiant tam tikrus neigiamus, visuomenei ir žmogui kenkiančius reiškinius padaryti teigiamais ir priimtinais.
Tačiau dar veiksmingiau kalbos magija veikia, kuomet atsiranda visai naujos sąvokos, kurias mes, nieko blogo neįtardami, priimame ir vartojame. Jos labai kryptingai keičia mūsų suvokimą ir tuo pačiu tikrovę. Pavyzdžiui, jau paplitusi yra sąvoka lytinė orientacija. Siaubas apima, kai suvoki, kaip galingai ir agresyviai ji veikia mūsų gyvenimą ir tikrovę. Ši sąvoka nejučia ištrina visus skirtumus tarp normos ir iškrypimų, tarp padoraus ir nepadoraus bet koks lytinis elgesys, bet kokios lytinės perversijos ar iškrypimai tampa lygūs ir vienodai priimtini. Homoseksualumas, biseksualumas, aseksualumas, transseksualumas, fetišizmas, zoofilija, nekrofilija, pedofilija, visus terminus net sunku išvardinti. Tačiau šalia jų nerašome heteroseksualumas. Kodėl?
Nes tai yra naujakalbės žodis, kuris plauna smegenis ir ištrina vertybes. Kai šalia jau minėtų terminų patenka ir šis žodis, tada nebelieka jokios normos, jokio atskaitos taško juk šiuo naujakalbės žodžiu yra pavadintas tiesiog normalus lytiškumas. Priėmus šito klastingo žaidimo taisykles, lytinė orientacija tampa tolygia krepšinio, tinklinio, futbolo, regbio ar kitokio žaidimo pasirinkimui, taip suktai veikia naujakalbės žodžiai. Nėra ir negali būti sąvokos lytinė orientacija, nes jei ir yra lytinė orientacija, tai ji viena tokia, kokia yra Kūrėjo ar Gamtos nustatyta. Jeigu vartojame naujakalbės sąvoką heteroseksualumas, tai mes, vaizdžiai sakant, mušame įvarčius į savo vartus. Tai kodėl tada stebimės tuo, kas vyksta Lietuvoje (ir visame civilizuotame pasaulyje) su vadinamąja pedofilijos byla? Juk pedofilai yra seksualinė mažuma, dar viena naujakalbės sąvoka, ir jie, kaip ir kitos, pavyzdžiui, tautinės, religinės mažumos, reikalauja sau teisių. Tų teisių suteikimas tik laiko klausimas, jei mes ir toliau vartosime naujakalbės žodžius. Juk jie jau įsitvirtino žiniasklaidoje. Kiek reikės laiko, kol jie prigis mūsų sąmonėje?
Kalifornijos senatas 22 balsais prieš 15
pakeitė terminus vyras ir moteris santuokos sferoje į du asmenys.
To visame pasaulyje siekia homoseksualų aktyvistai, griaudami santuoką.
Ispanijoje socialistų valdžia Civilinėje šeimų registravimo knygoje
žodžius tėvas ir motina pakeitė į protėvis (progenitor) A
ir protėvis (progenitor) B. Škotijos nacionalinė sveikatos tarnyba
drauge su didžiausia homoseksualų organizacija Stonewall auklėms
liepė vengti žodžių tėvas ir motina. Juos privalu keisti į carers
(globėjas) ar guardians (globėjas). Žodžiai vyras, žmona ir
santuoka privalo būti keičiami į ,,partnerius ir ,,artimus draugus.
Kanadoje, kai vyriausybė įteisino homoseksualų ,,vedybas, Ontario
provincija uždraudė visuose Ontario statutuose žodžius motina
ir tėvas, žmona ir vyras, našlė ir našlys. Homoseksualų
aktyvistams ,,pasistengus, Australijos Viktorijos valstijoje iš
mokyklų vadovėlių pašalinti žodžiai motina ir tėvas. Panašūs
pokyčiai prasidėjo Masačiūsetso valstijoje, kai buvo legalizuotos
,,gėjų vedybos.
Ar atkreipėme dėmesį, kokias sąvokas jau vartoja ir Lietuvos žiniasklaida, aptardama šias temas? Nesunku suprasti, kaip ir kokia linkme esame programuojami ir kaip keičia tikrovę tų pačių dalykų nauji vardai. Kaip teigia XX a. prancūzų filosofas M. Fuko (Michel Foucault), kas turi galią ir valdžią, tas nustato tiesą ir įprasmina sąvokas.
Kas atsitinka, kai, pavyzdžiui, naujakalbės sąvokos homoseksuali šeima (homoseksualūs santykiai) ir heteroseksuali šeima (heteroseksualūs santykiai) vartojamos greta?
Visų pirma, nėra tokio dalyko kaip homoseksuali šeima, bet štai naujakalbė ją sukuria. Antra, išnyksta skirtumai tarp gėrio ir blogio, tarp padorios šeimos ir ištvirkusio gyvenimo būdo. Nebesakome ištvirkusios šeimos, nes jei du vyrai ar dvi moterys gyvena kartu, tai apskritai ne šeima, bet ištvirkimas. Veikiant juodajai kalbos magijai, iš esmės nelygintini reiškiniai tampa lygiaverčiai. Kita vertus, visiškai pasikeičia šeimos sąvoka: naujakalbės žodžiuose homoseksuali šeima ir heteroseksuali šeima įrašyta naujoji, pagrindinė šeimos paskirtis seksualijų tenkinimas.
Galima nujausti, kuo visa tai kvepia. Santuoka
bus vadinamas seksualinis sugyvenimas (negimdant vaikų) su kitos
arba tos pačios lyties asmeniu ar grupe asmenų, taip pat su vaikais.
Natūralus apvaisinimas bus uždraustas. Ko gero, jis bus apšauktas
gyvulišku ir antimoksliniu. Nėštumo ir gimdymo, kaip moterį
varginančių, jos laisvę ir lygybę su vyru ribojančių dalykų, taip
pat ilgainiui bus atsisakyta. Ateityje turbūt bus įvesta privaloma
eugenika ir taisyklingi žmonės bus gimdomi (tiksliau gaminami)
laboratorijose. Bet koks kitas gimdymas taps nelegalus ir bus persekiojamas.
Sterilizavimas bus skatinamas.
Nepažįstančiam perversijų pasaulio visa tai gali pasirodyti
neįtikima, bet kam tuomet priiminėjami dirbtinio apvaisinimo įstatymai,
kam steigiamos vaisingumo klinikos, kam propaguojama teisė į dirbtinį
apvaisinimą? Pastebėkime kaip šios teisės pamažu tampa privalomomis.
Ar ilgai reikės laukti kol teisė į eutanazija taps privaloma?
Jau ir šiandien nebėra normalios šeimos, o yra tik heteroseksuali ir homoseksuali šeima. Turbūt greitai atsiras transeksualios, biseksualios ar aseksualios šeimos? Šitaip manipuliuojant kalba, ištrinami bet kokie orientyrai tarp to, kas normalu ir ne. Priimdami mums primestus pavadinimus, mes priimame ir jų pažiūras.
Kaip suvoks šeimą vaikai, kuriems nuo mažens bus primestos tokios ir panašios sąvokos? Ar katinas ir katė taip pat yra šeima? tokį klausimą išgirdo vienas iš šio teksto autorių paskaitoje. Nuo čia tik vienas žingsnis iki klausimo: ar tai šeima, jei zoofilas gyvena su gyvūnu? Civilizuotuose kraštuose Lietuvoje to dar neįvyko gėjų paraduose dalyvauja ir jų mylimi gyvūnai. Naujakalbėje žodžio šeima nebus, o Švedijoje jam jau ir dabar nebėra vietos šeima pakeista į namų ūkis.
Yra dar vienas manipuliacijos kalba būdas,
kurį naudoja naujieji svieto lygintojai. Tai asociatyvinio įspaudo
metodas. Visi žinome, kad žodžiai, be tiesioginės prasmės perdavimo,
turi ir pašalinį, pasąmoninį poveikį per semantinius sąryšius, asociacijas,
kurias sukelia labai panašiai skambantys, bet visai kitą prasmę
turintys žodžiai tai gerai yra įsisavinę reklamos specialistai.
Kaip tai yra daroma? Pavadinimas gėjus yra palyginti naujas, kuriuo stengiamasi pakeisti anksčiau priimtą terminą homoseksualas (pejoratyvine leksika homikas). Kodėl ir kokiu tikslu? Amerikietiškai guy yra tiesiog vaikinas, klasikinėje anglų kalboje gay reiškia linksmas, ryškus( gaiety linksmybė) štai iš šių dviejų asociacijų yra sukurptas naujadaras gėjus na, tai tiesiog linksmas žavus vaikinas, ir tiek, o ne koks ten ydos užkamuotas neurastenikas*. Labiau išsilavinusiems asociacija su antikos deive Gėja. Gėjų paradai yra vadinami Gay pride pakeitus porą raidžių iš parade gausime panašiai skambantį pride, o tuo pačiu ir asociaciją su didžiuotis, būti išdidžiu (tą pačią funkciją, beje, turi ir pasirinktas vizualinis simbolis vaivorykštė, ryškių, džiugių spalvų manifestacija, asociacija su universaliu grožiu). Atrodo, vaivorykšte buvo pakeistas nenusisekęs žydras, įgijęs pašaipią konotaciją. Tuo tarpu priešininkams buvo priklijuotas homofobas pažodžiui būtų tas, kuris bijo, nekenčia žmonių (!), na, o jo oponentas tada tikriausiai pageidautų būti šaukiamas homofilu, žmonių mylėtoju...
Tikrovė buvo kuriama visais laikais, tai nėra vien tik neigiamas reiškinys ir, ko gero, jis neišvengiamas. Juk sakoma: kiek galvų, tiek nuomonių. Galima sakyti, kad kiekvienas, daugiau ar mažiau, gyvename savo tikrovėje. Tačiau be bendros vyraujančios, sutartinės tikrovės visuomenė negali gyvuoti.
Kad žmonės galėtų gyventi tam tikroje bendruomenėje (šeimoje, giminėje, tautoje...), reikia atskirų žmonių tikroves suderinti, pasiekti jų dermę. Tuo užsiima ir valdžia. Ji irgi kuria tikrovę. Metodai, kuriais valdžia derina, suvienodina įvairių žmonių kuriamas tikroves, ne visada yra patrauklūs. Dažnai jie normaliam žmogui sukelia pasipriešinimą ar net pasibaisėjimą.
Albertas Einšteinas savo autobiografijoje rašo:
Tai, ką aš mačiau ir patyriau, netilpo į jokius mąstymo normatyvus.
Mano išvada buvo pritrenkianti: valstybė sąmoningai apgaudinėja
jaunimą. Tokios mintys ir pergyvenimai pagimdė manyje nepasitikėjimą
įvairiais autoritetais ir skeptišką požiūrį į to meto visuomenėje
vyravusias pažiūras bei įsitikinimus. Šitas skepticizmas jau niekada
manęs nebepaliko, nors vėliau jis tapo švelnesnis, kai aš geriau
supratau priežastinius ryšius. Tokia prievarta mane taip baugino,
kad visus metus po egzaminų išlaikymo bet kokia mintis apie mokslines
problemas tapo užnuodyta. Ir beveik stebuklas, kad šiuolaikiniai
mokymo metodai dar ne visiškai nuslopino šventą žingeidumą. Didelė
klaida manyti, kad prievarta ar pareigos jausmas gali padėti rasti
džiaugsmą ieškant ir tyrinėjant.
Reikia pažymėti, kad čia Einšteinas rašo tik apie mokyklinio lavinimo trūkumus, bet ne apie kitas neišvengiamai valdžios naudojamus prievartos priemones.
Tačiau jeigu visiškai nevyks atskirų žmonių
tikrovių suderinimas bus anarchija. Išvada: atskirų žmonių tikrovių
suderinimas yra būtinas, kad skirtingi žmonės galėtų gyventi vienoje
visuomenėje. Tačiau informacinės visuomenės sąlygomis sodomistinių
polinkių intelektas, pasinaudodamas žiniasklaidos visagalybe ir
neurolingvistiniu programavimu, geba pajungti valdžios struktūras
kūrimui naujosios tvarkos, kurios užuomazgas jau galima apčiuopti
komunizmo, fašizmo ir šiuolaikinės vartotojų visuomenės tikrovėse.
Tačiau pastarosios ir nesvajojo apie tokias galimybes, kurias atveria
juodoji kalbos magija.
Naujos tvarkos kūrėjai sumaniai išnaudoja ne tik kalbos galimybes, bet ir daugumos žmonių nesąmoningumą bei mūsų norą neatsilikti nuo pažangos. Žiniasklaidoje dažnai naudojama sąvoka modernus, kuriai suteikiama tik teigiama prasmė. Šis žodis naudojamas tarsi etiketė, kuri bet kokiam reiškiniui suteikia teigiamą prasmę, visiškai jo nekvestionuojant, nors mąstantis žmogus gerai supranta, kad naujovėse gali slypėti ir labai neigiamų dalykų.
Kita dažnai naudojama sąvoka yra atgyvena, kuriai suteikta tik neigiama prasmė. Kai kažką vadiname atgyvena, tas reiškinys pamažu mūsų sąmonėje įgyja neigiamą prasmę. Bet kaip dažnai mes, pabandę to, kas modernu, grįžtame prie senos išminties ir laiko patikrintų papročių, prie tų pačių atgyvenų.
Homofobija ir fundamentalizmas tai ypač klastingi naujakalbės žodžiai. Juk visi norime būti pažangūs. Net ir Lietuvos katalikiškoje aplinkoje tenka pajusti, kaip tūlas save cenzūruoja: ar aš ne homofobas? ar aš ne fundamentalistas? Kitaip sakant, ar tik aš ne atsilikėlis, o taip norėčiau būti vadinamas homofilu ir bepamatiniu... O juk savicenzūra yra žymiai veiksmingesnė už prievartinę cenzūrą tą žinome dar iš sovietinių laikų.
Priklijuojant naujakalbės žodžius kaip etiketes prie bet kokio, kad ir teigiamiausio reiškinio, jam suteikiama neigiama, smerktina prasmė. Tada jį galima uždrausti ir kriminalizuoti, t. y. bausti už jį pagal priimtus įstatymus.
Brazilijos senatas pradėjo svarstymus dėl
homofobijos įstatymo, kuriuo būtų kriminalizuota homoseksualizmo
kritika. Įstatyme nebūtų išimčių religijai. Pasak spaudos agentūros
ZENIT, kunigai už pamokslus prieš homoseksualumą gali būti nuteisti
3-5 metams kalėjimo. Bus draudžiama į kunigų seminarijas nepriimti
homoseksualų. Kvebeko provincijos valdžia išleido potvarkį kovai
su homofobija ir heteroseksizmu visose viešojo gyvenimo srityse,
o ypač mokyklose. Potvarkyje sakoma, kad homoseksualai, biseksualai
ir transseksualai dėl heteroseksistų ,,socialinės stigmatizacijos
(neva dėl socialinio pažeistumo) ir ,,homofobijos yra rizikos
grupėje, jie labiau linkę turėti psichologinių problemų, depresuoti,
nelegaliai vartoti narkotikus, alkoholį ir į savižudybes. Raporte
net reikalaujama atskiros ministerijos, kuri kovotų su homofobija.
Taip pat siūloma didinti finansavimą homoseksualų grupėms. Jau praėjusį
spalį buvo pranešta, kad jei evangelinės privačios mokyklos nepriims
sekso ir darvinizmo pamokų, bus prievarta uždarytos. Nuo balandžio
mėnesio Britanijos mokyklose įsigaliojo parlamento priimti Lytinės
orientacijos reguliavimai( Sexual Orientation Regulations [SOR]),
kurių dėka religinėse mokyklose galima drausti mokyti krikščioniško
požiūrio kaip ,,objektyvios tiesos, sakoma vyriausybės raporte.
Etiketė fundamentalistas, kaip žinia, yra atsilikimo,
smurto, pažiūrų siaurumo sinonimas. Jau sukonstruotas ir terminas
somatinis fundamentalizmas (nuo gr. soma kūnas). Jei kas nors
tvirtina, kad žmogų Dievas sukūrė kaip vyrą ir moterį, kuris teigia,
kad yra tik vyrai ir moterys, o ne daugiau lyčių, vienu žodžiu tas,
kuris neišpažįsta pažangiausios pasaulyje GENDER ideologijos, tas
gali būti apšauktas somatiniu fundamentalistu (nuo gr. soma kūnas;
t. y. kūniškas, primityvus...).
Kas gi yra tas daugeliui dar negirdėtas naujadaras GENDER? Angliškas žodis gender naujosios tvarkos kūrėjų yra vartojamas nusakyti socialiniam lytiškumui, priešpastatant sex, biologiniam lytiškumui. Paprasčiau sakant, sena sąvoka sex (angl. lytis) nusako biologinį lytiškumą, kuris yra išreikštas tam tikrais kūno sandaros požymiais, o naujoji sąvoka gender lytiškumą apibrėžia kaip socialinį reiškinį, kuris nepriklauso nuo kūno sandaros, o tik nuo to, kaip žmogus jaučiasi pats ir kitų žmonių atžvilgiu. Išradingumas jų neišsemiamas kad būtų patraukliau, GENDER, naudojant tą pačią aukščiau aprašytą manipuliavimo asociacijomis metodiką, pateikiama kaip abreviatūra, pirmųjų raidžių santrumpa iš pačių pozityviausių žodžių:
Growth (augimas)
Excellence (meistriškumas)
Nurturing (ugdymas)
Dedication (atsidavimas)
Equality (lygybė)
Respect (pagarba) gauname GENDER.
Genderizmas*, vakar buvęs tik teorija, šiandien jau yra politinė programa, plačiai remiama visoje ES ir praktiškai įgyvendinama kaip Gender Maistreaming. (Lietuvoje jis yra pristatomas kaip Lyčių lygių galimybių integravimas arba Lyčių aspekto integravimo strategija; taip pat žr. Lygių galimybių plėtros centras, http://www.gap.lt; http://www.equal.lt ; Moterų informacijos centras http://www.lygus.lt; Lyčių studijų centrai, institutai (KTU, VU, ŠU), taip pat įvairios panašią ideologiją skleidžiančios vadinamosios eugenikos institucijos).
Genderizmo idėjos palaipsniui plečia įtaką intelektualų bei politiniuose sluoksniuose. Jų įvairovė gana plati, bet sutariama vienu klausimu: nėra jokio elementariojo arba biologiškai apibrėžto skirtumo tarp vyro ir moters. Visi esami skirtumai yra kultūriniai konstruktai, o visi vyriškais ir moteriškais laikomi bruožai ar net savybės savavališkos nuostatos. Trumpai sakant, išvada tokia jeigu tikrovė kažkieno buvo sukonstruota, tai ją galima perkeisti.
Genderizmo propaganda suaktyvėjo 1990 m., kai pasirodė amerikietės, retorikos ir literatūros mokslų profesorės Juditos Butler knyga Gender Trouble (Lyties rūpesčiai). Joje autorė ieško atsakymo į klausimą, kaip lengviausia suardyti susiskirstymą lytimis ir prievartinį heteroseksualumą. Ir randa atsakymą: pakeisti kalbą. Pasak autorės, mūsų ryšys su materija, taigi ir su mūsų anatominiu kūnu, eina per kalbą. Tiksliau, per kalbą mes formuojame tikrovę. Tad kalbos ir sąvokų pakeitimas, naujų prasmių suteikimas turi tapti politiniu tikslu tokiu būdu ir bus pakeista tikrovė.
Be naujų sąvokų įvedimo, J. Butler reikalauja ir aktyviai perdirbti esamą skirstymą į vyrus bei moteris. Pasak jos, geriausiai skirstymo į lytis trapumą parodytų parodija bei travesti (persirengimas). Pats maskaradas verstų abejoti esamu lyčių tapatybės natūralumu. Ši teorija dabar įgyvendinama ruošiant žiniasklaidos pamėgtus Gay Pride (gėjų paradus). Jie yra politiškai ir vizualiai veiksmingiausia besiformuojančių neapibrėžtų identitetų demonstracija.
Nebeilgai teks laukti, ir šios teorijos taps sudėtine mokymo dalimi. Mokiniams bus pateikiami faktai, kad žmonės yra heteroseksualūs, homoseksualūs, biseksualūs arba transseksualūs, ir jie bus skatinami pasirinkti lytinę orientaciją. Nebus leidžiama nė vienos lytinės orientacijos laikyti iškrypimu.
Pavyzdžiui, Berlyne (kuriame vyksta vos ne milijoną dalyvių bei žiūrovų sutraukiantys gėjų paradai) nuo 2006 metų jau sudaryti nauji mokymo planai 7-10 klasių mokiniams. Visos minėtos seksualumo formos aptariamos dailės, biologijos, užsienio kalbų, filosofijos, istorijos, socialinių mokslų bei fizinio lavinimo pamokose. JAV jau pasirodė pirmi tokio mokymo vaisiai. Apklausus 34706 vyriškos lyties jaunuolių nuo 12 iki 20 metų paaiškėjo, kad 25,9 proc. dvylikamečių abejoja dėl savo lytinės orientacijos, o abejojančių tarp aštuoniolikmečių 5 proc. Gana akivaizdus patvirtinimas, kad tikrovė pradedama kurti nuo kalbos.
Propaganda ir reklama veikia gundymo principu. Ką tik sakėme, kad norint žmogų pavergti, prievartos nebepakako, todėl ir buvo sumanytos, pažodžiui verčiant, sutikimo gaminimo, o sakant lietuviškai ir atvirai gundymo technologijos. Juk bet koks pasidavimas gundymui prasideda nuo asmeninio sutikimo. Viliojantis gundymas paskelbiamas neatimama žmogaus teise. Ir štai šios trokštamos teisės pateikiamos ant lėkštelės imk ir naudokis.
Pirmiausiai buvo paskelbta, kad seksas yra labai geistinas malonumas, bet ne gyvybės pratęsimo būdas. Taip, kartu su kontracepcijos priemonėmis išplito vadinamasis kontraceptinis mentalitetas, kuris skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į bet kokį seksualinį malonumą, kuris niekaip nei santuoka, nei laiku, nei vieta nėra ribojamas. Mums bereikia tik sutikti, o jei nesutinki, tai esi atsilikęs, tamsuolis ir panašiai.
Normalūs, Dievo nustatyti vyro ir moters santykiai vadinami prievartiniu heteroseksualumu arba patriarchaliniu seksizmu. Tuo lyties revoliucijos ideologai nori pasakyti, kad nėra prigimtinės Dievo nustatytos tvarkos, kad lytys, t. y. vyras ir moteris yra socialinis darinys, konstruktas, paprastai sakant, pagimdytas visuomenės papročių ir nuomonių. Tad tegyvuoja niekatroji lytis, belytė žmonija ir visagalė ydų imperija... Moderni psichosocialinė evoliucija ir eugeninė selekcija** būtinai atves žmoniją į iliuminatiškai šviesią ateitį.
Taip žmonija vėl susiduria su Ivano Karamazovo šmėkla. Dostojevskio romane tėvą nužudo silpnaprotis sūnus, tačiau tikrasis žudikas yra vyresnysis brolis Ivanas, niūrus intelektualas, įteigęs jaunesniajam, kad Dievo nėra, o todėl vsio dozvoleno, viskas leistina, netgi ir tėvažudystė. Sulaukėme laikų, kai naujieji dievažudžiai ne tik okupuoja universitetų katedras, bet ir parlamentų tribūnas. Belieka klausti savęs, kiek prireiks laiko, kol ši lyties revoliucija, kuri yra nuoseklus seksualinės revoliucijos pratęsimas, sunaikins paskutinius sveiką protą ir doros dėsnius išpažįstančios žmonių padermės atstovus? Kokie tikslai slepiami, kas tūno po šia antikristine, dadžalą*** garbinančia ideologija, kokie yra tikrieji jos tikslai? Ar yra ribos liuciferiškai klastai, ar bus kada įspėta niekšybės paslaptis? Ir kaip atsilaikys mažoji Lietuva prieš šią nelauktą ir netikėtą negandą?
* plačiau apie GENDER žr. Algirdas Patackas
ATSARGIAI, GENDER (Literatūra ir menas 2010 06 18; www.balsas.lt,
www.voruta.lt). Beje, bernardinai.lt šio teksto nespausdino.
** Eugenika (iš gr. eugenēs kilmingas)-
mokslas apie žmogaus prigimties gerinimą, dažnai virstantis pseudomokslu
ar priemone rasistinėms bei kitokioms antihumanistinėms užmačioms
tenkinti; krikščionybė, rezervuotai žiūrėdama į eksperimentus su
žmogaus prigimtimi, pripažįsta tik į dorinį, moralinį pobūdį orientuotas
eugenikos pastangas.
*** Dadžalas islame Antikristo atitikmuo.
Visos nuorodos yra paimtos iš internetinio
žurnalo PRO VITA http://www3.vdu.lt/life/
Dėkojame kun. Robertui Skrinskui už leidimą
naudotis jo surinkta medžiaga.
© 2010 XXI amžius
|