| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
|||||||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Iškilmės Žalgirio pergalės parke Benjaminas ŽULYS
Prieš keturiolika metų Kaune, Santakos parke, pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta Žalgirio mūšio inscenizacija, sulaukusi didžiulio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo bei pritarimo. O štai praeitą šeštadienį, minint Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejų, grandiozinės iškilmės buvo surengtos Kauno rajono Babtų seniūnijoje, netoli Cinkiškių, šalia autostrados. Čia 1991 metais buvo įrengtas parkas, pavadintas Žalgirio pergalės vardu. Per tą laiką pastatytas ne vienas koplytstulpis, pasodinta 1410 medelių, sutvarkyta aplinka. Parką prižiūri Kauno miškų urėdija, Babtų seniūnija, talkininkai iš aplinkinių vietovių. Todėl jubiliejinį metą ši vietovė atrodė puošniai, juolab kad ją papuošė dar trys koplytstulpiai Vytautui Didžiajam, Jogailai ir Rūpintojėlis, simbolizuojantis Kristų. Kaip tik į Kristų Jogaila dėjo daugiausia vilčių, savo maldose prašydamas jį padėti pasiekti pergalę prieš kryžiuočius, kurie ne vieną šimtmetį terorizavo Lietuvą ir Lenkiją, grobė jų žemes. Tiesa, ir anksčiau lietuviai priešinosi grobikams, su kryžiuočiais vyko ne vienas mūšis. Bet Žalgirio mūšis yra pats reikšmingiausias Lietuvos istorijoje, sulaukęs atgarsio visoje Europoje ir visam laikui palaužęs kryžiuočių galią. Žalgirio pergalės parko iškilmėse dalyvavo tūkstančiai žmonių, nepabūgę karščio ir atvykę iš aplinkinių ir tolimesnių vietovių. Renginyje dalyvavo ir parko sumanytojas, steigėjas ir vadovas Alfonsas Bajarskis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, jo pavaduotojas Petras Mikelionis, Kauno miesto administracijos direktorius Vygandas Gudėnas, miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, Kėdainių rajono pasiuntiniai, ūkininkai, kultūros, švietimo darbuotojai. Nuotaiką pagyvino Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras. Minėjimo pradžioje buvo uždegtas šventės aukuras. Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kun. Gintas Rumševičius pašventino tris naujus koplytstulpius. Iš patrankos driokstelėjo trys šūviai kariuomenės, valdovų ir Lietuvos garbei. Įspūdinga ceremonija buvo palydėta pakiliais minios šūksniais ir plojimais. Paskui Žalgirio mūšį plačiai apžvelgė renginio vedėjas Vilius Kaminskas. Kauno rajono meras V. Makūnas kalbėjo apie Žalgirio mūšio reikšmę Lietuvai ir visai Europai, išskirdamas kai kuriuos akcentus. Pirma tai, kad Vytautas ir Jogaila įveikė asmenines ambicijas, susitelkė ir stojo vieningon kovon už Lietuvos laisvę. Vytautas buvo vyriausiasis jungtinių karinių pajėgų vadas, sumaniai manevravęs mūšio lauke. Kurį laiką buvo menkinamas karalius Jogaila, bet istorija byloja, kad jis taip pat daug nuveikė Lietuvos labui, svarus jo indėlis ir Žalgirio pergalėje. Nežinia, kokia kalba šiandien kalbėtume, jei ne Žalgirio mūšis... Toji pergalė turėjo daug įtakos ir tolimesniam Lietuvos gyvenimui. Tai 1918 metų vasario 16-oji, kai po carinės Lietuvos priespaudos Lietuva kilo naujam gyvenimui. Kai mūsų šalis pateko į sovietinę priespaudą, nurimti neleido Žalgirio pergalė, laisvės troškimas. Taip atėjo Kovo 11-oji. Tą laisvę sustiprino narystė Europos Sąjungoje, NATO bendrijoje, kitose tarptautinėse organizacijoje. Lietuva išėjo į plačias tarptautines erdves. Kaip tik liepos 15-ąją iš Niujorko pakilo transatlantiniai lakūnai Darius ir Girėnas, įveikę platųjį Atlantą. Tarsi pabrėždamas šį legendinį skrydį, šventėje virš susirinkusiųjų minios praskrido Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas, pilotuojamas karinio piloto Mariaus Matulaičio. Lėktuvas nėrė statmenai į viršų, suko ratą po rato virš aikštės, skrido žemyn galva, lėkė skutamuoju skrydžiu virš galvų. Gražią programą šventei parengė Babtų kultūros centro folkloro ansamblis Vėrupė. Iš Klaipėdos atvykusi universiteto dramos trupė parodė trijų dalių dramą Vytautas pas kryžiuočius. Šventės organizatoriai, rėmėjai buvo apdovanoti Kauno rajono savivaldybės padėkos raštais. Babtų seniūnija, Kauno rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |