|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Jolita ŽURAUSKIENĖ
Savaitgalį monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame ir su meile puoselėjamame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke ošė pušys, karštą vasaros dieną suteikdamos atgaivą susirinkusiems Lietuvos patriotams. Šiemetinė mons. A. Svarinsko organizuota Partizanų šventė sutapo su daugeliu kitų Lietuvai svarbių renginių, todėl žmonių, atvykusių ir iš tolesnių Lietuvos vietovių, buvo ne tiek daug kaip ankstesniais metais. Vieni stengėsi įsikurti vėsesnėje vietelėje, kiti kentė saulės kaitroje. Nepabūgęs karščio į Mūšos parką iš Ukmergės dviračiu atriedėjo laisvės kovų dalyvis Algirdas Blauzdys. |
||
|
|
||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Iškilmės Žalgirio pergalės parke Benjaminas ŽULYS
Prieš keturiolika metų Kaune, Santakos parke, pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta Žalgirio mūšio inscenizacija, sulaukusi didžiulio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo bei pritarimo. O štai praeitą šeštadienį, minint Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejų, grandiozinės iškilmės buvo surengtos Kauno rajono Babtų seniūnijoje, netoli Cinkiškių, šalia autostrados. Čia 1991 metais buvo įrengtas parkas, pavadintas Žalgirio pergalės vardu. Per tą laiką pastatytas ne vienas koplytstulpis, pasodinta 1410 medelių, sutvarkyta aplinka. Parką prižiūri Kauno miškų urėdija, Babtų seniūnija, talkininkai iš aplinkinių vietovių. Todėl jubiliejinį metą ši vietovė atrodė puošniai, juolab kad ją papuošė dar trys koplytstulpiai Vytautui Didžiajam, Jogailai ir Rūpintojėlis, simbolizuojantis Kristų. Kaip tik į Kristų Jogaila dėjo daugiausia vilčių, savo maldose prašydamas jį padėti pasiekti pergalę prieš kryžiuočius, kurie ne vieną šimtmetį terorizavo Lietuvą ir Lenkiją, grobė jų žemes. Tiesa, ir anksčiau lietuviai priešinosi grobikams, su kryžiuočiais vyko ne vienas mūšis. Bet Žalgirio mūšis yra pats reikšmingiausias Lietuvos istorijoje, sulaukęs atgarsio visoje Europoje ir visam laikui palaužęs kryžiuočių galią. |
||
|
|
||
|
Užkrečiantys pavyzdžiai Cibulinės kaime apie Žalgirio mūšį Jonas PETRONIS
Žalgirio mūšio jubiliejus gražiai paminėtas Zarasų rajone, Cibulinės kaime. Minėjimą surengė Zarasų rajono savivaldybė, VĮ Zarasų miškų urėdija ir Lietuvos šaulių sąjungos Zarasų šaulių septintoji kuopa Vytis. Cibulinės kaimas Suvieko seniūnijoje graži patriotinio auklėjimo vieta. Praėjusiais metais Lietuvos šaulių sąjungos aktyvistai, VĮ Zarasų miškų urėdija čia pastatė koplytstulpį, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos 90-čiui. Šalia jo išdrožtas kalavijas, kuris primena šios patriotinės organizacijos atkūrimo 20-metį. Pilietinės akcijos Mes pasodinsime 1000 ąžuolų parką metu šauliai, jaunieji šauliai, miškų urėdijos darbuotojai pasodino tūkstančio ąžuolų giraitę, kuri simbolizuoja žmonų meilę savajam kraštui, jo praeičiai ir istorijai. Už šią akciją gyventojai dėkingi Zarasų miškų urėdijos urėdui, rajono savivaldybės tarybos nariui Rimantui Jurevičiui, Antazavės girininkui Daliui Žukauskui ir visiems urėdijos darbuotojams. |
||
|
|
||
|
Istorija ir dabartis Kan. Bronislovas LATAKAS
Apie 19301931 metus prelatas kun. Jurgis Galdikas už 2 kilometrų nuo Šventosios centro ant Šventosios upės kranto pastatė bažnytėlę, kurią pavadino Stella Maris Marija, Jūrų Žvaigždė. Bažnytėlėje yra meniškas Marijos paveikslas, kuriame Dievo Motina vaizduojama ant jūros kranto kaip žvaigždė. Pasakojama, kad tais metais didelė audra užklupo žvejus, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Išlikę gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnytėlei, paruoštą Klaipėdos baldų dirbtuvėse. Bažnyčios statytojas kan. J. Galdikas savo privačią bažnytėlę pavedė Telšių vyskupo dispozicijai ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkių gyventojams. |
||
|
|
||
|
Istorija ir dabartis Varpinė nušvito naujomis spalvomis Albinas Skridla
1780 metais Juodaičių kaime (Jurbarko r.), toje vietoje, kur šiuo metu yra bažnyčia, juodaitiškiai pasistatę koplyčią, Ariogalos parapijos filiją, o aplinkui buvo kapinaitės. Esant reikalui iš Ariogalos atvažiuodavo kunigas ir koplyčioje laikydavo pamaldas. 1858 metais, sutikus Žemaičių vyskupui, Juodaičiuose nuolatinai apsigyveno kunigas Jonas Vitkevičius. Ariogalos klebonas norėjo koplyčią nugriauti, bet žmonės pasipriešino ir jis turėjo nusileisti. 1859 metais į Juodaičius buvo paskirtas darbštus kunigas Antanas Viršila, kurio rūpesčiu koplyčia buvo perstatyta į špitolę ir pastatyta medinė bažnyčia. Užbaigus bažnyčią buvo pastatyta varpinė. 1863 metais Juodaičių filialistas kun. A. Viršila už pagalbą sukilėliams ištremtas į Sibirą. Medinė bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė, jos vietoje 1930 metais pastatyta mūrinė, o varpinė išliko. Ji medinė, tašytų rąstų, šešiakampė su paaukštinimu, stogas dengtas lentutėmis. Joje yra trys varpai. Du mažesnieji varpai išlieti Anglijos Kupfer fabrik 1865 metais. Vienas jų per Pirmąjį pasaulinį karą apgadintas, todėl buvo nupirktas naujas, didesnis. Didysis varpas 1918 metais išlietas Aleksandro Vasiljevičiaus Chsačevo fabrike Valdajuje, Rusijoje. Kaip matyti iš užrašo ant varpo, pinigų šiam varpui pirkti paaukojo Simonas Gudžiūnas. Inventoriaus knygoje nurodyta, kad visi trys varpai kainavo 4000 litų. Varpinė keletą kartų remontuota, perdengtas skardinis stogas, nudažyta. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |