Malda pritraukia Dangų
Jėzus meldžiasi. Ištarus šiuos žodžius prieš akis iškyla gražiausias iš visų žmonių (Ps 45, 3) Dievo Sūnus, besimeldžiantis nakties tyloje, dienos karštyje, Alyvų sodo vėsoje, agonijos kančių ugnyje, skendintis visa pranokstančios Dangaus šalies beribiame triumfuojančių maldų džiugesyje. Ne tik meilė niekada nesibaigia (1 Kor 13, 8), bet ir malda. Štai šv. Jonui Patmos saloje buvo leista išgirsti tarsi galingiems griaustiniams dundant nesuskaičiuojamos laimingųjų bendrijos, kuri šlovino Aukščiausiąjį: Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam garbę! (Apr 19, 6 7), džiūgavimą.
|
Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas
|
Jaunimas Lūginėje su
kun. Piotru Wojtoniu MIC
|
Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamas pal. Jurgio Matulaičio MIC minėjimo aštuondienis (oktava), minint Palaimintojo paskelbimo Lietuvoje ir jo kūno perkėlimo į altorių garbę dieną liepos 12-ąją. Tradiciniais tapę atlaidai sutraukia tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Liepos 10-oji palaimintojo J. Matulaičio atlaidų išvakarės prasidėjo piligriminiu jaunimo žygiu į Palaimintojo tėviškę Lūginę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį. Šv. Mišioms arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotr Wojtonis MIC. Giedojo jaunimas iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku, ir tada, kai lengva.
|