|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
|
Projektą Gimtasis kraštas:
įvykiai ir įspūdžiai remia:
|
Istorija ir dabartis Apie Šventosios bažnyčią Kan. Bronislovas LATAKAS
Apie 19301931 metus prelatas kun. Jurgis Galdikas už 2 kilometrų nuo Šventosios centro ant Šventosios upės kranto pastatė bažnytėlę, kurią pavadino Stella Maris Marija, Jūrų Žvaigždė. Bažnytėlėje yra meniškas Marijos paveikslas, kuriame Dievo Motina vaizduojama ant jūros kranto kaip žvaigždė. Pasakojama, kad tais metais didelė audra užklupo žvejus, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Išlikę gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnytėlei, paruoštą Klaipėdos baldų dirbtuvėse. Bažnyčios statytojas kan. J. Galdikas savo privačią bažnytėlę pavedė Telšių vyskupo dispozicijai ir leido laikyti pamaldas besikuriančio miestelio ir apylinkių gyventojams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą į Palangą vikaro paskirtas kun. Antanas Valiuška įpareigotas aptarnauti Šventąją ir statyti ten bažnyčią. Jau buvo subūręs bažnyčios statybai komitetą. Prasidėjus karui ir pačiam kunigui teko pasitraukti į užsienį jis ilgus metus gyveno Amerikoje. Atgimimo metais Romoje A. Valiuška sutiko Telšių vyskupą Antaną Vaičių, kuris priminė, kad Šventojoje reikia statyti bažnyčią. Tą žinią jis priėmė su dideliu užsidegimu. Ir štai apie 1991 metus buvo suprojektuota bažnyčia su bokštu, nukreiptu į jūrą. Bendras bažnyčios plotas 1000 kv. metrų. Aukštis nuo grindų iki lubų 23 metrai. Bažnyčios bokšte numatoma apžvalgos aikštelė, į kurią turi užkelti liftas, 38 metrų aukštyje atsiveria puikūs vaizdai. Šventosios bažnyčia yra matoma ir nuo Palangos tilto į jūrą, nes jos aukštis ligi Kryžiaus 62 metrai. Bažnyčią projektavo architektas R. Krištapavičius ir G. Aperavičius. Būsimajai bažnyčiai nutarta suteikti Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės titulą, pagal pirmosios kan. J. Galdiko pastatytos bažnytėlės titulą. Pamatai buvo pakloti 19921995 metais, statybai vadovavo Palangos vikaras Rimvydas Marozas. Pamatų statybai lėšų gavo iš Vokietijos šalpos organizacijos Renovabis ir vyskupijos kurijos. 1993 m. lapkričio 28 dieną Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino kertinį būsimos bažnyčios akmenį. Nuo 1995-ųjų liepos Šventosios parapijai paskirtas pirmosios atkurtosios Telšių kunigų seminarijos laidos (1993 m.) auklėtinis Vidmantas Gricius, prieš tai buvęs vikaru Klaipėdos šv. Kazimiero parapijoje, kur buvo statoma naujoji bažnyčia. Atvykęs į Šventąją kun. V. Gricius neturėjo kur gyventi. Išsirūpino šalia statomos bažnyčios buvusį karininkų dviaukštį namelį su ūkiniu pastatu. Apleistus pastatus kapitaliai suremontavo ir jie jam tarnavo kaip klebonija. 1995 metais buvo pakloti bažnyčios pamatai. 1997 metais kun. A. Valiuška sugrįžo gyventi į Šventąją ir apsigyveno klebonijoje pas kleboną kun. V. Gricių, kuris jį globojo. Kun. A. Valiuška, ilgus metus dirbdamas Amerikoje, taupė santaupas, kurias vėliau paaukojo Šventosios bažnyčios statybai. Taip išsipildė senos kun. Antano svajonės, troškimai. 1998 metais fundatorius kun. A. Valiuška mirė. Palaidotas prie naujosios bažnyčios sienos, šventoriuje. 2003 m. birželio 20 dieną Telšių vyskupas Jonas Boruta pašventino naująją bažnyčią, nors vidus jos nebuvo iki galo įrengtas. Prie Šventosios bažnyčios statybos savo aukomis prisidėjo bendruomenė, organizacijos, įmonės ir pavieniai žmonės. Beveik visus išorės statybos darbus atliko Plungės AB Adakris. Šventosios bažnyčia nebūtų iškilusi, jei ne kun. Antanas Valiuška ir sumanus, turintis organizacinių gabumų, mokantis bendrauti su žmonėmis, neieškantis malonumų ar prabangos kun. Vidmantas Gricius. Kaip teigia kun. Vidmantas, statant bažnyčią jam džiaugsmo teikė parapijos poilsiavietėje gyvenantys poilsiautojai. Uždirbtus pinigus jis skyrė bažnyčios statybai, nes parapija nedidelė, be to, netradicinė, nepajėgi išlaikyti bažnyčią ką jau kalbėti apie statybą. Vasarą čia poilsiauja katalikiškųjų organizacijų jaunimo grupelės bei jaunieji sportininkai. Visas rūpestis ir vargas bei uždarbis, pasak klebono Vidmanto, vardan parapijos ir jos Bažnyčios. Kad šventovė atsirastų, daug padėjo buvęs Palangos meras Pranas Žeimys, Palangos meras Raimundas Palaitis bei Klaipėdos krašto verslininkai. Nemažai prisidėjo ir Amerikos lietuviai. Detroito Šv. Antano parapijos klebonas kun. Alfonsas Babonas bažnyčios granito grindims skyrė 10000 dolerių, vėliau finansavo naujų klauptų gaminimą ir paskutiniu metu zakristijos įrengimą. Po A. Valiuškos mirties į Šventąją iš Kretingos atsikėlė Kauno Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų profesorius ir Telšių kunigų seminarijos dėstytojas, habilituotas teologijos daktaras monsinjoras Petras Puzaras. Šventojoje dirbęs tik pusantrų metų mirė ir yra palaidotas greta bažnyčios fundatoriaus kun. A. Valiuškos. Jų antkapius ir paminklines lentas sukūrė garsus Lietuvos skulptorius Arūnas Sakalauskas. Bažnyčioje buvo tik laikinas medinis altorius. Reikėjo pastatyti gražų altorių. Kunigas Vidmantas sugalvojo, kad jubiliejaus proga geriausia dovana būtų, jei visi jo gerbėjai, mokytojai, klasės draugai, parapijiečiai ateidami jį sveikinti atsineštų tik po vieną gėlės žiedą, o paaukotų lėšų altoriui. Naujajai bažnyčiai reikia ir Kryžiaus kelių, nes sienos plikos , Dėl jų kreipėsi į Šventosios parapijiečius, prašydamas prisidėti prie Kryžiaus kelio stočių. Klebono džiaugsmui parapijiečiai dosniai aukojo (net ir Laukžemės tikintieji), kad Klaipėdos dailininkas Juozas Vosylius galėtų nutapyti fragmentiškas Kryžiaus kelio stotis. Džo Hanzikeris dovanojo Šventosios bažnyčiai keturių eilių dviejų manualų mechaninio valdymo klaviatūros, natūralaus ąžuolo apdailos, puikaus skambesio vargonus. Ant naujosios bažnyčios vidaus priekinės altoriaus sienos nutarta nutapyti Švč. M. Marijos, Jūrų Žvaigždės, freską. Darbą atlikti patikėta dailininkui Juozui Vosyliui. 2009 m. rudenį naujoji bažnyčia aptverta metaline tvora su gelžbetoniniais stulpeliais ir apželdinta. Kad ir turi daugybę rūpesčių dėl Šventosios bažnyčios, kunigas Vidmantas randa laiko ir aptarnaujamai Laukžemio parapijai. Jis atnaujino ir apleistą Laukžemės bažnyčią: apdengė skarda bažnyčios stogą ir bokštą, apkalė lentelėmis varpinę, perdažė bažnyčios išorę ir varpinę. Bažnyčios viduje suremontavo presbiteriją ir padarė altorių pagal atnaujintą liturgiją. Po 10 metų antrą kartą perdažė bažnyčią, padarė naują apšvietimą vidaus ir išorės. Pasak kun. Vidmando, Laukžemė gilių tradicijų parapija. Žmonės labai nuoširdūs ir dosniai remia bažnyčią. Laukžemyje restauravo buvusių kultūros namų išorę, jie dabar tapo gražiausiu miestelio pastatu. Šiemet birželio 20-ąją 7-osios metinės nuo Šventosios bažnyčios pašventinimo. Ta proga buvo padėkota Dievui ir bažnyčios statybos geradariams, o ypač kun. Alfonsui Babonui. Šventoji
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |