Pirmasis puslapis
Ateitininkijos
    100-mečiui
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vyskupų kongregacijai vadovaus hierarchas iš Kanados

Mindaugas BUIKA

Kanados primas Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Uele PSS paskirtas Vyskupų kongregacijos vadovu

Įvertinta pastoracinė ir teologinė patirtis

Pirmą kartą vienai svarbiausių Vatikano institucijų – Vyskupų kongregacijai – vadovaus Bažnyčios hierarchas iš Šiaurės Amerikos. Birželio 30 dieną buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI minėtos dikasterijos prefektu paskyrė Kanados primą Kvebeko arkivyskupą kardinolą Marką Uele PSS. Pagal pareigas jis turės ypač svarbų vaidmenį teikiant Šventajam Tėvui patarimus dėl naujų pasaulio vyskupų parinkimo. Ankstesnis Vyskupų kongregacijos prefektas italas kardinolas Džovanis Batistas Rė atsistatydino peržengęs 75 metų ribą. Kardinolas M. Uele, kuriam 66 metai, paskirtas ir Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos pirmininku koordinuoti šio daugiausia katalikų turinčio kontinento vyskupų santykius su Šventuoju Sostu.

Markas Uele gimė 1944 m. birželio 8 dieną La Moto gyvenvietėje netoli Amoso miesto Kanados prancūziškoje Kvebeko provincijoje, pradinės mokyklos vedėjo aštuonių vaikų šeimoje. Iš pradžių pedagogikos institute įgijo bakalauro laipsnį, vėliau baigė Monrealio kunigų seminariją ir 1968 metų gegužės 25 dieną gavo kunigystės šventimus. Kelerius metus dirbęs parapijos kunigu, vėliau savo dvasinę tarnystę siejo su teologijos dėstymu seminarijose bei katalikiškuose universitetuose Kanadoje, Lotynų Amerikoje ir Romoje. 1970 metais išvyko dėstyti teologijos į Šv. Sulpicijaus vienuolijos kunigų seminariją Kolumbijos sostinėje Bogotoje, įstojo į šią bendruomenę.

Po teologijos studijų Romos šv. Tomo Akviniečio katalikų universitete 1974 metais sugrįžo dėstyti į Manizaleso seminariją, bet po poros metų perkeltas profesoriaus pareigoms į Monrealio seminariją. Vėliau vėl išvyko tobulintis į Grigaliaus universitetą Romoje, čia 1983 metais apsigynė dogmatinės teologijos doktoratą. Paskui trečią kartą sugrįžo į Kolumbiją ir dirbo Manizaleso seminarijos rektoriumi. Nuo 1989 metų ėjo seminarijos rektoriaus pareigas Monrealio, vėliau Edmontono Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Kanadoje.

Aktyvus ir kūrybingas teologas 1996 metais buvo paskirtas vadovauti Romos Popiežiškojo Laterano universiteto Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto dogmatinės teologijos katedrai. 2001 metų kovo 19 dieną buvo popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu ir paskirtas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos, koordinuojančios ekumenizmą, sekretoriumi. 2002 m. lapkričio 15 dieną paskirtas Kvebeko arkivyskupijos ordinaru, kuris tradiciškai suteikia ir Kanados primo titulą. 2003 m. spalio 21 dienos konsistorijoje popiežius Jonas Paulius II jį pakėlė kardinolu.

Vienu iš ryškiausių kardinolo M. Uele ganytojiškų darbų savo diecezijoje buvo 49-ojo Tarptautinio eucharistinio kongreso organizavimas Kvebeko mieste. Kongreso, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš daugiau kaip 70-ies pasaulio šalių, tema – „Eucharistija – Dievo dovana pasaulio gyvenimui“. Renginys sutapo su Kvebeko, pirmosios nuolatinės katalikų gyvenvietės Šiaurės Amerikoje (į šiaurę nuo Meksikos) įkūrimo 400-ųjų metinių minėjimu. Tų pačių 2008-ųjų rudenį Vatikane vyko Šventajam Raštui skirta Vyskupų Sinodo asamblėja, kurios generaliniu relatoriumi (pagrindiniu pranešėju ir rezultatų apibendrintoju) popiežius Benediktas XVI paskyrė kardinolą M. Uele.

Vienybė su Šventojo Tėvo mokymu

Per neseniai vykusius Kunigų metų uždarymo renginius Romoje kardinolas M. Uele buvo vienas iš dviejų Kardinolų kolegijos narių (antrasis buvo Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris), pakviestų sakyti pagrindines kalbas susitikimo dalyvių dvasinėse pratybose. Birželio 10 dienos kalboje, kalbėdamas apie pastaruoju metu iškilusius į viešumą kunigų seksualinių nusikaltimų (pedofilijos) atvejus, jis pripažino, kad „šių skandalų, kurių sunkumą mes turime pripažinti ir nuoširdžiai darbuotis dėl atitaisymo, atskleidimas yra precedentų neturinti iššūkių banga Bažnyčiai ir kunigystei“. Būtina apsivalyti nuo šių nuodėmių, bet kartu pastebėti ir dabar sekuliarizacijos jėgų reiškiamą atvirai priešišką nusistatymą prieš mūsų (kunigų) tarnystę tiesai bei kad šių išpuolių tikslas yra suskaldyti Bažnyčią, pažymėjo kardinolas M. Uele, kurio mokymas yra artimas popiežiui Benediktui XVI. Savo išvadose jis kvietė melstis „už Bažnyčios vienybę ir kunigų šventumą, kad jie būtų tikri išganymo gerosios naujienos skelbėjai“. Kardinolas M. Uele nuolat akcentuoja, kad Bažnyčios  vienybės garantas yra vyskupų bendrystė su Šventuoju Tėvu, bet šioje srityje kartais irgi iškyla problemų.

Popiežius Benediktas XVI pastaruoju metu buvo „aštriai kritikuojamas Bažnyčios viduje ir išorėje, tačiau nebuvo adekvačiai ginamas tų, kurie dalinosi jo tarnyste“, tai yra vyskupų, apgailestavo naujasis Vyskupų kongregacijos prefektas 2009 metų rugpjūtį Jungtinėse Valstijose surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Susitikimo, kurį buvo surengusi JAV didžiausia katalikiška Kolumbo vyčių organizacija, tema buvo su mūsų vyskupais ir kunigais „Solidarume su apaštalo šv. Petro įpėdiniu“. Kaip tik tuomet buvo iškilusios kontraversijos dėl Šv. Pijaus brolijos vyskupų ekskomunikos panaikinimo, dėl ko popiežius Benediktas XVI buvo kritikuojamas ne tik liberalioje žiniasklaidoje, bet ir kai kurių Bažnyčios hierarchijos atstovų.

Ragindamas išlaikyti vienybę su Popiežiumi kardinolas M. Uele kalbėjo: „pats laikas imtis veiksmų ir būti kartu su mūsų Šventuoju Tėvu, kuris atlikdamas savo pareigas pats yra pasigėrėtinai taikus ir nuoseklus. Mes esame didžiai palaiminti jo mokymo kokybės“. Todėl reikia „prašyti Šventosios Dvasios paremti mūsų lojalumą Bažnyčiai ir jos Vyriausiam Ganytojui“, – sakė tuometinis Kvebeko arkivyskupas, pabrėždamas, jog Bažnyčios vienybė yra raktas jos misijos realizavimui. Jis priminė, kad stingant šios vienybės dažniausiai kyla daugelis katalikų bendruomenės sunkumų, įskaitant dvasinių pašaukimų mažėjimą, tikėjimo praktikos silpnėjimą ir šeimos gyvenimo irimą.

Pastaruoju atveju kardinolas M. Uele aktyviai pasireiškia kaip bekompromisis gyvybės ir tradicinės šeimos gynėjas. Jis nuolat primena Bažnyčios mokymą apie seksualumą, pabrėždamas, kad visiškai yra atmestinos vadinamosios homoseksualų „santuokos“. Dėl vertybinės painiavos ir pagrindų praradimo žmonija yra atsidūrusi „ne tik moralinėje ir dvasinėje, bet ir antropologinėje krizėje, kai iškyla klausimas dėl žmogiškumo supratimo“, – kalbėjo jis kovo mėnesį Romoje vykusioje konferencijoje „Šeimos uždaviniai trečiajame tūkstantmetyje“, kurią surengė Popiežiškasis Laterano universitetas. Kardinolas ragino iš naujo atrasti šeimos, kaip namų Bažnyčios pašaukimą, kurioje būtų įgyvendinama vienybės, ištikimybės ir vaisingumo charizma. Tokia sutuoktinių ir vaikų tarpasmeninė bendrystė būtų tinkamas atsakas į „mirties kultūros“ bei „turėjimo ir vienadienio laikinumo kultūros“ suvešėjimą.

© 2010 „XXI amžius“